Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-19 · Administracinė byla Nr. I-7558-643/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
I-7558-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00124-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Rasa Valiukaitė
Kategorijos
  • 1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7558-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-00124-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.15, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai G. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Valiukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį 2016-04-08 patikslino (t. 1, b. l. 1-14, t. 2, 9-16), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 078 599,60 EUR turtinės žalos atlyginimą, 30 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 1991-12-12 raštu kreipėsi į Palangos miesto agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į 6,2 ha žemės (duomenys neskelbtini) (1,2 ha (duomenys neskelbtini) dalyje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) ir 5 ha (duomenys neskelbtini) pradžioje), kurią iki 1941 metais įvykdytos žemės nacionalizacijos valdė pareiškėjos tėvas M. V.. Palangos miesto valdyba 1992-12-08 potvarkiu Nr. 248 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ (toliau – ir Potvarkis) nuosavybės teises į pareiškėjos tėvo turėtą žemę atstatė, tačiau faktiškai jo nevykdė. Be to, Palangos miesto valdyba 1993-06-03 potvarkiu Nr. 94 be pareiškėjos žinios ir sutikimo dalį žemės (beveik 0,4 ha), esančios (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjai, leido įsigyti O. K. ir R. B., su kuriais 1995-06-26 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Pareiškėja nurodė, kad Palangos miesto valdybos 1996-05-23 sprendimu Nr. 169 Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkis Nr. 248 buvo pripažintas negaliojančiu, nurodant, kad trūksta nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų, tačiau apie minėtą sprendimą jai nebuvo pranešta. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-12-02 raštu Nr. 66 pareiškėjai buvo pranešta, kad siekiant pagal jos pareikštą prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę, iki 2003-12-31 būtina pristatyti trūkstamus dokumentus, tačiau šio rašto pareiškėja negavo, nes nuo 2003-10-03 iki 2004-03-06 buvo išvykusi iš Lietuvos. Grįžusi į Lietuvą ir gavusi pranešimą, pareiškėja 2004-11-08 kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti žemės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos tėvas M. V. iki 1941 metų (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nuosavybės teise turėjo bei valdė 6,2 ha žemės (1,2 ha vakarinėje (duomenys neskelbtini) dalyje ir 5 ha žemės gyvenvietės pradžioje), nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismo 2005-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-01/2005 praleistas terminas buvo atnaujintas bei nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas.

Šiuo metu pareiškėjai į jos tėvo valdytą 6,2 ha ploto žemę nuosavybės teisės atkurtos iš dalies, t. y. nuosavybės teisės atkurtos tik į 5 ha žemės, o 1,2 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), liko negrąžintas natūra ir jai nesuteiktas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje. Pareiškėja paaiškino, kad ji sutiko su nuosavybės teisių atkūrimu neatlygintinai suteikiant jai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2014-11-14 raštu už likusią negrąžintą 1,2 ha žemės dalį jai pasiūlė 4 000 Lt kompensaciją, nors šios žemės rinkos vertė yra 1 078 599,60 EUR.

Pareiškėja pažymi, kad valdžios institucijos negali pačios panaikinti savo sprendimų, kuriais buvo atkurta nuosavybė, todėl jos nuomone, valdžios institucijų veiksmai, kuomet ne įstatymo nustatyta tvarka ir ne visuomenės poreikiams faktiškai buvo paimta jos nuosavybė perduodant ją kitiems asmenims, pažeidė pareiškėjos nuosavybės neliečiamumą, t. y. jos teises, teisėtus lūkesčius ir interesus. Pareiškėja dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą ir 1 078 599,60 Eur turtinę žalą, kadangi nebuvus neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjai priklausytų 1 078 599,60 EUR vertės žemės sklypas. Tokį turtinės žalos dydį pareiškėja grindžia 2015-01-15 pažyma dėl preliminarios žemės sklypo kainos.

Pasak pareiškėjos, neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Žemė, kurią ji prarado dėl institucijų neteisėtų veiksmų ir kaltės bei kuri atiteko visiškai svetimiems žmonėms, yra ne bet kokia, o ta, kur pareiškėja gimė ir augo, kuri priklausė jos seneliams, todėl jos praradimas pareiškėjai yra ypač skaudus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo reikalavimus, papildomai nurodė, kad valdžios institucijai priėmus sprendimą grąžinti asmeniui turtą natūra ar kompensuoti pinigais, nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises į šį turtą. Pareiškėjos nuomone, Palangos miesto valdybos 1996-05-23 sprendimas Nr. 169, kuriuo buvo panaikintas 1992 m. Potvarkis, yra niekinis, todėl 1992 m. Potvarkis yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai pareiškėja laiko, kad visi po to sekę atsakovo atstovų veiksmai, pažeidė jos interesus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėja dėl atsakovo atstovų veiksmų negalėjo įregistruoti nuosavybės, nebuvo atliekami žemės sklypo matavimai, vėliau ir pats potvarkis neteisėtai panaikintas.

Pareiškėjos nuomone senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo jos sužinojimo apie galimai pažeistas savo teises, o apie tai, kad jos tėvui priklausiusi nuosavybės teisė nebus atkurta nei natūra, nei bus suteiktas kitas sklypas, ar pasiūlyta kompensacija, pareiškėja suprato tik 2014 m.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymėjo, kad pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises, ji pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, todėl ir Potvarkiu jai nuosavybė buvo atkurta natūra. Pareiškėjos nuomone tai, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,2 ha žemės sklypą natūra patvirtina ir 1993 m. žemėtvarkos tarnybos vietos apžiūros ribų nustatymo aktas, kadangi priešingu atveju toks brėžinys nebūtų buvęs braižomas. Be to, analogišką faktą nustatė ir Palangos apylinkės teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašė atmesti jį kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį (t. 2, b. l. 36-37). Nurodė, kad neatkuria nuosavybės teisių į žemę, kadangi tai yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija. Teigė, kad neturi duomenų, kokiu pagrindu žemė buvo parduota O. K. bei R. B., tačiau laiko, kad kol sandoriai nėra nuginčyti, jiems taikoma teisėtumo prezumpcija. Pareiškėja šių sandorių neginčijo, todėl nepagrįstai teigia, kad jie yra neteisėti. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad ginčo žemė 1955 m. buvo užstatyta, todėl tokia žemė pagal įstatymą negalėjo būti grąžinta natūra.

Atsiliepime vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 2013-09-11 nutarimu byloje Nr. 6/2010, kuriame konstatuota, kad pareiškėjai pasiūlyto dydžio kompensacija yra teisinga, todėl atsakovo atstovas laikosi nuomonės, kad pareiškėjai žala nebuvo padaryta.

Palangos miesto savivaldybės administracija pažymi, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad savivaldybė pardavė žemės sklypą, kurį pareiškėja siekia atgauti natūra, tokių duomenų neturi ir pati savivaldybė. Atkreipia dėmesį, kad 1995-05-18 nuosavybės teisų į žemę atkūrimo klausimus sprendė tik apskričių valdytojai, Palangos miesto valdybos 1996-05-23 potvarkis Nr. 169 negalėjo įtakoti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tarp šio potvarkio ir žemės negrąžinimo pareiškėjai natūra nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendė visai kitas subjektas. Be to, atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėja dėl Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkio Nr. 248 vykdymo buvo pateikusi skundą Palangos miesto apylinkės teismui, kuris civilinėje byloje Nr. 2-25/97 priimta 1997-11-28 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu.

Atsakovo atstovas teigia, kad nesant priežastinio ryšio tarp prieš 20 metų priimto potvarkio ir nuosavybės teisų atkūrimo, nėra pagrindo ir solidariai atsakomybei kilti.

Atsiliepime į skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį (t. 2, b. l. 41-49). Nurodo, kad tuo metu, kai pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galioję teisės aktai nenumatė galimybės miesto teritorijoje grąžinti žemę natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės. Pareiškėja ginčo žemėje jokių pastatų neturėjo, todėl negalėjo atkurti nuosavybės natūra. Be to, NŽT atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 1991-12-12 prašyme „Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos“ 2 priede skilties „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“ nebuvo pažymėjusi.

Atsiliepime teigiama, kad nei Palangos miesto savivaldybės Potvarkyje, nei jo priede nėra nurodyta į kokį žemės sklypą bei kokiu būdu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad Potvarkiu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į du sklypus, todėl NŽT nuomone, Potvarkis pareiškėjai teisinių padarinių nesukėlė.

Atsakovo atstovas laikosi nuomonės, kad ginčo žemės sklypo pardavimas kitiems asmenims teisės aktų nepažeidė, priešingai, tuo metu galioję teisės aktai numatė atsakingoms institucijoms pareigą be konkurso parduoti namų valdos sklypus ir kadangi O. K. ir R. B. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo statinius, su jais pagrįstai buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo sutartys. Taip pat NŽT atkreipė dėmesį, kad šios sutartys buvo sudarytos dar iki priimant Palangos miesto apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-63-01/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie pareiškėjos tėvo nuosavybės teise valdytus ginčo sklypus.

NŽT nurodė, kad nenustačius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjos reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, kad jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o ne dėl to, kad NŽT netinkamai paskaičiavo atlyginimą už valstybės išperkamą žemę. Nenustačius, kad pareiškėjai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą natūra, atsakovo atstovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ji patyrė turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalauja priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš NŽT ir Palangos miesto savivaldybės veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1991-12-13 pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti žemę, pagal administracinį-teritorinį suskirstymą iki 1940-07-22 buvusią (duomenys neskelbtini), prašymo padavimo metu valdomą Palangos miesto, nuosavybės teise priklausiusią jos tėvui M. V. (t. 1, b. l. 15, 16).

Iš byloje esančio Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkio Nr. 248 išrašo ir priedėlio (t. 1, b. l. 23,24) matyti, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, priimtu 1991-06-18, Palangos miesto valdyba nusprendė atstatyti nuosavybės teises į žemę turto savininkams arba jų teisėtiems paveldėtojams, priedėlio 3-iuoju punktu ir pareiškėjai G. B..

1995-06-26 tarp Klaipėdos miesto apskrities valdytojo administracijos ir O. K. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P25/95-0381 dėl 1976 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo (t. 1, b. l. 17-18).

Palangos miesto valdybos 1996-05-23 sprendimu Nr. 169 Palangos miesto valdybos potvarkio Nr. 248 2-ojo priedėlio 3-iasis punktas buvo pripažintas negaliojančiu (t. 1, b. l. 25).

Palangos miesto apylinkės teismo 2005-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-01/2005 (t. 1, b. l. 20-22) nuspręsta atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą žemės nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. B. tėvas M. V. iki 1941 metų Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Nemirsetos gyvenvietėje nuosavybės teisėmis turėjo bei valdė 6,2 ha žemės, 2 ha vakarinėje (duomenys neskelbtini) dalyje ir 5 ha žemės gyvenvietės pradžioje.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006-08-16 raštu Nr. GS-443-(3.3-3.5) pasiūlė pareiškėjai už likusią negrąžintą valstybės išperkamą žemės dalį pasirinkti alternatyvų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytą atlyginimo būdą (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 41).

Pareiškėja 2007-08-15 pareiškimu sutiko , kad jai būtų atlyginta perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 53).

Klaipėdos apskrities 2006-06-22 sprendimu Nr. 1245 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 6,2000 ha žemės, esančios Palangos mieste, grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra naujus žemės sklypus, esančius Klaipėdos apskrities Palangos mieste (individualiai statybai): 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha (duomenys neskelbtini) 0,1499 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha, (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha Kaštonų g. 8/Kankorėžių g. 4, 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1455 ha (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities 2006 06 22 sprendime Nr. 1245 nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį 3,5052 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 54).

Klaipėdos apskrities 2007-09-10 sprendimu Nr. 1827 pareiškėjai G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 6,2000 ha žemės, esančios Palangos mieste, grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra naują 0,5060 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (komercinė paskirtis). Klaipėdos apskrities 2007-09-10 sprendime Nr. 1827 pažymėta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį 2,9992 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 60).

Klaipėdos apskrities 2009-11-10 sprendimu Nr. 2663 pareiškėjai G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 6,2000 ha žemės, esančios Palangos mieste, grąžinant nuosavybėn natūra turėtoje vietoje naujo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ,0717 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,1500 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (visuomeninės paskirties žemė). Klaipėdos apskrities 2009-11-10 sprendime Nr. 2663 pažymėta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį 2,9275 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 66).

Klaipėdos apskrities 2010-04-26 sprendimu Nr. 2738 pareiškėjai G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 6,2000 ha žemės, esančios Palangos mieste, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,3834 ha žemės sklypą turėtoje vietoje Palangoje, teritorijoje, esančioje žemės sklypų- (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje ir valstybinės reikšmės miškų šiaurinėje gretimybėje (kitos paskirties žemė). Klaipėdos apskrities 2010-04-26 sprendime Nr. 2738 nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį 2,5441 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 68).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-03 sprendimu Nr. S16-7 pareiškėjai G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 6,2000 ha žemės, esančios Palangos mieste, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1500 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-03 sprendime Nr. S16-7 pažymėta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį 2,3941 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 69).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-02-23 sprendimu Nr. 16S-56 pareiškėjai G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 6,2000 ha žemės, esančios Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1968 ha (vertė 17889 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-02-23 sprendime Nr. 16S-56 nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią žemės valdos dalį 2,1973 ha žemės bus atkurtos vėliau (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 70).

NŽT 2012-02-16 raštu 16SD-(14.16.104)-535 pareiškėjai pasiūlė pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 78).

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-05-24 rašte Nr. (4.17.)-D3-1923 “Dėl laisvos (neužstatytos) žemės”, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, nurodyta, kad pagal pateiktą pasiūlymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės pažymėjimo pagal nurodytas M. V. posesijos ribas, į M. V. posesiją patenkanti šiaurinėje dalyje esanti teritorija negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, kadangi pagal Nemirsetos detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 03 21 sprendimu Nr. 38, ji patenka į infrastruktūros teritoriją (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 80).

NŽT 2013-12-06 raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-220 pareiškėją informavo, kad už negrąžintos valstybės išperkamos 2,1973 ha žemės dalį kompensacija sudarytų 14 062,72 Lt (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 81).

Pareiškėja 2014-01-16 pateikė prašymą NŽT direktoriui, kuriame nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir prašo perskaičiuoti žemės vertę Pajūrio zonoje arba grąžinti žemę natūra (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 85).

NŽT 2014-03-26 raštu Nr. 1SS-(7.5)-755 ir 2014-11-14 raštu Nr. SD-(14.16.104)-1977 pareiškėją informavo, kad kompensacijos dydis pagal turimus duomenis yra paskaičiuotas teisingai (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 83-84, 89-90).

NŽT 2014-11-10 raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-1929 informavo pareiškėją apie jos teisę pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko M. V. valstybės išperkamą žemę, valdytą Palangos mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 87-88).

Dėl skundo padavimo termino.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, tačiau pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį senaties terminas yra taikomas tik priešingos šalies prašymu. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas jam atmesti.

Pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, todėl atsakovui pateikus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus ieškinio senaties termino taikymo klausimą ir nustačius, kad šis terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujinus, skundo reikalavimai yra nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad tiek turtinę, tiek neturtinę žalą ji kildina iš to, kad dėl Palangos miesto savivaldybės ir valdžios institucijų veiksmų ji prarado galimybę susigrąžinti Nemirsetos km., Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje jos tėvui M. V. priklausiusią 1,2 ha žemės dalį natūra faktinėje jos buvimo vietoje. Pareiškėjos teigimu, jei nebūtų neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jai priklausytų žemės sklypas, kurio vertė 1 078 599,60 EUR, tačiau dalis šios žemės buvo parduota ir pareiškėjai nebuvo pranešta apie jos nuosavybės teisių panaikinimą.

Pareiškėja savo reikalavimą grindžia Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkiu Nr. 248 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės ir remiasi Konstitucinio Teismo 1994-05-27 ir 1994-07-15 nutarimais, kuriuose išaiškinta, kad valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą grąžinti turtą natūra ar kompensuoti jį, toks sprendimas įgauna tokią juridinę reikšmę, kad nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises, o rajonų, miestų valdybų sprendimai dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti ginčijami tik įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkis Nr. 248 nebuvo panaikintas įstatyme nustatyta tvarka, tačiau jos teisė įgyvendinti nuosavybės teises natūra į 1,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo suvaržyta. Palangos miesto valdyba pareiškėjai neperduodama faktiškai žemės, į kurią jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, nevykdė Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkio Nr. 248, išdavė leidimą įsigyti tretiesiems asmenims žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apskrities valdytojo administracija dalį pareiškėjos tėvo sklypo pardavė ir vėliau priėmė Palangos miesto valdybos 1996-05-23 sprendimą Nr. 169, pripažinti Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkį Nr. 248 negaliojančiu. Pareiškėjos teigimu ji nebuvo informuota apie nurodyto sprendimo priėmimą.

Pareiškėja teigia, kad dėl nurodytų atsakovo atstovų veiksmų, jos tėvui ir seneliams priklausiusi 1,2 ha žemė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje ji gimė, augo ir kelia brangius atsiminimus, atiteko svetimiems žmonėms, todėl ji patyrė eilę neigiamų, skaudžių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą, o tuo pačiu ir turtinę, kadangi neteko 1 078 599,60 EUR vertės žemės sklypo. Taigi, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad jos reikalavimas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą yra siejamas su negalėjimu natūra atkurti nuosavybės teises į 1,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar pareiškėja nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto 3 m. ieškinio senaties termino, yra aktualus momentas, kuomet pareiškėja suvokė (turėjo suvokti) savo teisių pažeidimo faktą, t. y., kada suprato, kad nuosavybės teisė natūra į visą 1,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jai nebus atkurta.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad prarado viltį atgauti jos tėvui priklausiusį 1,2 ha žemės sklypą natūra, o tuo pačiu ir suvokė savo teisių pažeidimo faktą, kai 2014 m. gavo NŽT raštus dėl pareiškėjai priklausančios piniginės kompensacijos dydžio (Nuosavybės teisių į žemę atstatymo byla, b. l. 83-84, 89-90). Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka ir laiko, kad pareiškėja turėjo realią galimybę ir galėjo suvokti, jog dalies jos tėvui priklausiusios žemės nuosavybės teisės faktinėje šios žemės buvimo vietoje jai nebus atkurtos daug anksčiau.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005-09-27 skundu kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti duomenis, kokiu pagrindu yra dalijami sklypai buvusioje jos tėvo žemėje bei nurodyti priežastis, dėl kurių jai nėra grąžinama žemė (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 49). Vadinasi, jau tuomet pareiškėja žinojo, kad M. V. priklausiusio žemė sklypo dalis buvo parduota kitiems asmenims, o tuo pačiu galėjo suvokti, kad tuo galimai buvo pažeistos jos teisės. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atsakydama į pareiškėjos 2005-09-27 skundą, 2005-11-03 raštu Nr. GS-1479 nurodė, kad Palangos miesto valdybos 1992-12-08 potvarkis Nr. 248 yra formalus ir panaikintas, taip pat pažymėjo, kad iki Palangos apylinkės teismo 2005-03-25 sprendimo, M. V. turėtoje žemėje už valstybės išperkamą žemę piliečiams pagal eilę buvo neatlygintinai perduoti 2 žemės sklypai, todėl už valstybės išperkamą žemės dalį, kurios negalima sugrąžinti, pagal eilę pareiškėjai bus suteiktas 0,20 ha naujas žemės sklypas detaliai suplanuotuose Palangos miesto kvartaluose (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 45). Analogiški argumentai pareiškėjai buvo išdėstyti ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-08-16 rašte Nr. 98-443-(3.3-3.5), papildomai pasiūlant pareiškėjai pasirinkti kitą, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytą, nuosavybės teisių atkūrimo būdą (ne natūra) (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 41-42). Taigi, iš nurodytų raštų turinio, pareiškėjai turėjo būti aišku, kad yra panaikintas jos nuosavybės teisių atstatymo pagrindas – 1992 m. Potvarkis, ir ji prarado teisę atgauti kitiems asmenims už valstybės išperkamą žemės dalį perduotą M. V. priklausiusios žemę. Pastebėtina, kad nuo 2006-07-17 pareiškėja buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu A. Ž. (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 40), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-08-16 raštas Nr. 98-443-(3.3-3.5) buvo siunčiamas taip pat ir pareiškėjos atstovui, atsižvelgiant į tai, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą ir gavusi 2006-08-16 raštą, pareiškėja turėjo realią galimybę suprasti, kad galimai buvo pažeistos jos teisės.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2007-08-15 pareiškimu Palangos miesto žemėtvarkos skyrių informavo, kad pageidauja, jog už žemę, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, būtų atlyginta perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje (Nuosavybės teisų į žemę atstatymo byla, b. l. 53), o teismui pateiktame skunde pareiškėja pabrėžė, kad su nuosavybės teisių atkūrimu natūra kitoje vietoje sutiko tik visiškai praradusi viltį faktiškai susigrąžinti tėvo žemę natūra (t. 2, b. l. 10), vadinasi, 2007-08-15 sutikdama su kitu nuosavybės teisės atstatymo būdu, pareiškėja suvokė, jog nuosavybės teisės jai nebus atkurtos į visą tėvui priklausiusią žemę faktinėje jos buvimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pasirašydama 2007-08-15 pareiškimą dėl lygiaverčio žemės sklypo kitoje vietoje, pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti, kad galimai yra pažeistos jos teisės. Teismo vertinimu, vėliausiai dėl žalos, susidariusios negalint atkurti nuosavybės teisių į 1,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atlyginimo priteisimo, pareiškėja į teismą galėjo kreiptis 2010-08-15, skaičiuojant nuo 2007-08-015 pareiškimo apie sutikimą gauti lygiavertį sklypą pateikimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja reikalavimą teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškė tik 2015-03-02 (t. 1, b. l. 47), todėl spręstina, kad ji yra praleidusi senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

Pareiškėja nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, jokių objektyvių aplinkybių sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenurodė, priešingai, laikė, kad šis terminas nėra praleistas.

Teismas, įvertinęs visą byloje surinktų įrodymų visetą, ex officio pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad pareiškėja 2007-08-15 raštu sutikdama gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, o vėliau ir išreikšdama valią dėl piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą žemę gavimo, iš esmės sutiko su tokiu nuosavybės teisių įgyvendinimo būdu, ir nors suvokė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo galimai pažeistos jos teisės, tačiau nepagrįsta ilgai delsė kreiptis teisminės gynybos. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja subjektyviai vis dar tikėjosi jog nuosavybės teisės jai bus atkurtos faktinėje žemės buvimo vietoje iki pat kompensacijos už valstybės išperkamą žemę paskaičiavimo, nelaikytina objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia priežastimi, sukliudžiusia realizuoti savo teises į teisminę gynybą nepažeidžiant 3 m. senaties termino.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėja reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą ir byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, spręstina, kad pareiškėjos reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, šie pareiškėjos reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestini.

Skundo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl, nesant pagrindo tenkinti pagrindinį skundo reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos G. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė