Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros prašymą atnaujinti procesą K.V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2005 m. gruodžio 23 d. K.V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R1-272(6-05) dėl to, kad 2005 m. gegužės 11 d. apie 10 val. buvo nustatyta, jog K.V. nuosavybės teise priklausančiame miške, esančios Panevėžio rajone, Linkaučių kaime, Krekenavos girininkijos 58 kvartale, sklype (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturint leidimo miškui kirsti, iškirsta 91 vnt. medžių, kas sudaro 25,292 ktm. medienos. Protokole konstatuota, kad neteisėtą kirtimą atliko UAB „Bauvudis“, o K.V., kaip miško savininkas, pasirūpino leidimų miškui kirsti gavimu, atliko kitus organizacinius darbus – miško kirtimo sutarties sudarymą, leidimų miškui kirsti perdavimą, iškirstos medienos pirkėjo suradimą, sėklinių medžių atrinkimą ir nevykdė kontrolės savo miško valdoje kertant mišką. Sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepaliktas reikiamas kiekis sėklinių medžių miško atžėlimui.

2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu K.V. buvo nubaustas 3000 litų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 61 straipsnio 4 dalį ir 62¹ straipsnio 2 dalį.

K.V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad jis pats miško kirtimo darbų neatliko, po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis nesilankė miško valdoje, nurodymų kirtėjams nedavė ir miške dirbusių asmenų darbo nekontroliavo. Pareiškėjo nuomone, už padarytus administracinius teisės pažeidimus turi atsakyti UAB „Bauvudis“ darbuotojai, atlikę neteisėtą miško kirtimą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė už ATPK 62¹ straipsnyje numatytą veiką gali būti taikoma ne tik asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, bet ir tiems, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Remdamasis ATPK 61 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad medžių atrinkimo ir ženklinimo tvarką numato Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577, Pagrindinės miško kirtimo taisyklės bei Privačių miškų tvarkymo nuostatai. Šios teisės normos minėtus veiksmus įpareigoja atlikti miškotvarkos specialistus, eigulius ir panašiai. Remdamasis bylos duomenimis bei liudytojo V. Pociaus parodymais, teismas konstatavo, kad leidimai miškui kirsti buvo išduoti teisėtai, K.V. ir UAB „Bauvudis“ turėjo teisę sudaryti nenukirsto miško pardavimo sandorius, tačiau dėl miško kirtimo darbus atlikusių darbininkų kaltės buvo palikta per mažai sėklinių medžių, o vienas sklypas iškirstas neteisėtai. Objektyvių duomenų, kad K.V. organizavo neteisėtą kirtimą arba davė nurodymą netinkamai atrinkti ir iškirsti sėklinius medžius, nesurinkta. Pats K.V. tai neigia, jo paaiškinimus patvirtino ir V.P.. Pats pareiškėjas, teismo nuomone, atsakingas tik už savo veiksmus, t. y. nepakankamą kontrolę, leidimų miškui kirsti antrų pusių neužpildymą po sutarties sudarymo, tačiau už tai administracinė atsakomybė nenumatyta.

II.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra (toliau – Institucija) prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Institucijos 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu K.V. paskirtą 3000 Lt baudą.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. konsultacija dėl ATPK 62¹ straipsnio taikymo, nurodė, kad atsakomybė už ATPK 62¹ straipsnyje numatytos veikos padarymą kyla ir tiems asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą, nors patys ir neatliko miško kirtimo darbų. K.V., būdamas miško savininku, atsako už miško valdoje vykdomus darbus, privalo vykdyti miško kirtimo darbų kontrolę, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad būtų nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K.V. atliko organizacinius darbus. Be to, tą yra konstatavęs ir pats Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 11 d. nutartyje. Taip pat, Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodyta, jog šios aplinkybės atitinka kai kuriuos objektyviuosius K.V. inkriminuoto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Apelianto nuomone, teismas neįvertino K.V. parodymų, jog jis buvo sutaręs su UAB „Bauvudis“, kad kai jie važiuos kirsti miško, jam paskambintų. Tačiau iš A.P. parodymų paaiškėjo, kad tokio susitarimo nebuvo, be to, miško kirtimo sutartis buvo neteisėtai perparduota kitiems asmenims.

Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė atsakomybės neišvengiamumo įgyvendinimo principo. K.V. veika buvo pažeisti ne tik įstatymai, bet ir viešasis interesas. Pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2005 m. gegužės 11 d. privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apskaitos patikrinimo aktu Nr. 65, savavališkai nukirstų medžių apmatavimo ir būriavimo duomenimis, išduotais leidimais kirsti mišką. K.V. su atlikto patikrinimo išvadomis ir nukirstų medžių kiekiais sutiko ir jų neginčijo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą K.V. prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Be pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų motyvų, atsiliepime į apeliacinį skundą K.V. nurodė, kad Institucija nepagrįstai neapklausė UAB „Bauvudis“ atsakingų asmenų, nurodydama, jog ši bendrovė 2005 m. rugpjūčio 24 d. likviduota, tačiau tą dieną yra priimtas tik nutarimas likviduoti bendrovę, tačiau ji ligi šiol nėra likviduota, ką patvirtina VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro centrinio duomenų banko išrašas. Be to, nepagrįsti apelianto kaltinimai pareiškėjui dėl nepadėjimo išaiškinti pažeidimą, t. y. informacijos apie UAB „Bauvudis“ nepateikimas. Apeliantas yra viešojo administravimo subjektas, turintis teisę kreiptis į visas teisėsaugos institucijas ir gauti reikalingą informaciją, galiausiai visa reikalinga informacija yra prieinama internetiniuose tinklalapiuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 11 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros apeliacinio skundo nepatenkino, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymu vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad K.V. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nutarime nurodė, kad atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K.V. nurodymu. Priešingai, iš bylos medžiagos seka, kad teisė pagal gautą leidimą vykdyti miško kirtimo darbus ir savo nuožiūra realizuoti iškirstą medieną pagal sutartį buvo suteikta UAB ,,Bauvudis“, kurios darbuotojai šiuos darbus ir atliko. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas. Atsakomybė už kitų asmenų, su kuriais pareiškėjas net nėra susijęs darbo ar kitokiais pavaldumo santykiais, atliekamų darbų nekontroliavimą šiame įstatyme nenumatyta. Nustačius, kad K.V. nėra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas, nėra pagrindo vertinti, ar yra kiti jam inkriminuoto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties elementai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole K.V. inkriminuotas kaltinimas organizavus sėklinių medžių atrinkimą. Nors ATPK 61 straipsnio dispozicija yra blanketinė, tačiau protokole nėra nurodytas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas. Institucijos nutarime K.V. inkriminuotas kaltinimas pažeidus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 ir 31.1 punktų pažeidimas. Nuostatų 20 punkte nustatyti privalomi leidimai kirsti mišką, o 31.1 punkte įtvirtinta privataus miško savininko pareiga saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkui. Taigi, šios nuostatos nereglamentuoja privataus miško savininko atsakomybės už medžių atrinkimo ir ženklinimo kirtimui organizavimą. Kita vertus, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog K.V. organizavo neteisėtai iškirstų sėklinių medžių atrinkimą ar pats juos atrinko. Byloje tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo savavališkai nukirsti medžiai, tačiau K.V. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl tų medžių nukirtimo ar jų atrinkimo bei ženklinimo, byloje nėra. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai iš naujo tirti, praktiškai jokių papildomų įrodymų surinkta nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu administracinę bylą K.V. nutraukė pagrįstai. Teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus dėl atsakomybės neišvengiamumo įgyvendinimo principo nesilaikymo bei atsakomybės už viešojo intereso pažeidimą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinį teisės pažeidimą surašiusi institucija. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nenumatyta atsakomybė už abstraktų viešojo intereso pažeidimą, kaip bando teigti apeliantas. Beje, toks pažeidimas K.V. nebuvo ir inkriminuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra pateikė prašymą atnaujinti procesą K.V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėdamas K.V. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N16 – 300/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo vienodos teismų suformuotos praktikos, todėl procesą administracinėje byloje Nr. N16 – 300/2007 būtina atnaujinti, kad būtų suformuota vienoda administracinių teismų praktika (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis K.V. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N16 – 300/2007 prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. konsultacijai dėl ATPK 62¹ taikymo, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. N1 – 1039/2006.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra taip pat paaiškina, jog nagrinėdamas K.V. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N16 – 300/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai konstatavo, kad K.V. netaikoma administracinė atsakomybė, nes nėra nustatyta, kad neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas jo nurodymu. Vienodoje administracinių teismų praktikoje atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat asmenims, kurie organizavo tokių veikslų atlikimą. Šiuo aspektu teismas nesivadovavo suformuota vienoda administracinių teismų praktika dėl miško savininkų atsakomybės taikymo pažeidžiant ir nevykdant įstatymų reikalavimų.

3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad skirtingi teismų sprendimai sprendžiant analogiškas situacijas skatina teisės nihilizmo atsiradimą, tampa nebeaiškus teisinės atsakomybės teisėtumo klausimas ir kartu skatinamas neigiamų pasekmių atsiradimas ateityje. Be to, toks teismo sprendimas, koks yra priimtas K.V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007 ateityje gali turėti neigiamų pasekmių visuomenei bei viešajam interesui, paneigiant žemės valdos (miško) savininkų pareigas ir teises, tokios praktikos taikymas skatintų atsakomybės nebuvimą, teisės aktų pažeidimų toleravimą ir padarytos žalos gamtai neatlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas, kuriuo iš esmės remiamasi prašyme dėl proceso atnaujinimo, numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutarties K.V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007 motyvai prieštarauja praktikai suformuotai kitoje analogiškoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje - Nr. N1 – 1039/2006. Šiuo aspektu prašyme dėl proceso atnaujinimo prabrėžiama, kad vienodoje administracinių teismų praktikoje atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat asmenims, kurie organizavo tokių veikslų atlikimą. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, manymu, nagrinėdamas K.V. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N16 – 300/2007, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesivadavo šiuo išaiškinimu, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta K.V. atžvilgiu pagal ATPK 62¹ straipsnį, buvo nutraukta (net ir nustačius, jog K.V. atliko organizacinius veiksmus, susijusius su savavališku, neteisėtu miško kirtimu).

Teisėjų kolegija pažymi, jog šis prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentas yra nepagrįstas. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutarties byloje Nr. N16 – 300/2007 motyvų matyti, jog teismas atsižvelgė į šios kategorijos administracinėse bylose suformuotą teismų praktiką ir ją taikė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartyje konstatuojama, kad atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Ši teismo padaryta teisinė išvada atitinka išvadoms, kurias aiškindamas tas pačias ATPK normas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė kitoje analogiškoje byloje - Nr. N1 – 1039/2006.

Nagrinėdamas K.V. administracinio teisės pažeidimo bylą teismas taip pat pabrėžė, jog „nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K.V. nurodymu“. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007 nesivadovavo suformuota vienoda administracinių teismų praktika. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartyje ir institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiamas bylos aplinkybių vertinimas skiriasi ne teisės aiškinimo bet faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, t. y. prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės įrodinėjama, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad K.V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnyje.

Tuo tarpu proceso administracinėje byloje atnaujinimas dėl fakto (įrodymų vertinimo) klausimų yra iš esmės galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytam pagrindui – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau tokių naujai paaiškėjusių aplinkybių prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų atnaujinti procesą K.V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007 nenustatyta. Todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal administracinio nuobaudą paskyrusios institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros - prašymą dėl proceso atnaujinimo K.V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16 – 300/2007.

Nutartis neskundžiama.