Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.

2023 m. gruodžio 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 5 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme;

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - bauda 48 MGL (2400 Eur), bauda sumokėta 2019 m. birželio 25 d.;

4) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 30 parų arešto bausme, arešto bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 27 d., teistumas išnyko 2023 m. lapkričio 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2023 m. gegužės 9 d., apie 19.27 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad gegužės 9 d., kelyje (duomenys neskelbtini), motorolerio nevairavo, pargriuvo ant salelės, nes užsižiūrėjo į automobilį. Motorolerį jis stūmėsi iš V. K., kur buvo nuvežęs remontuoti. Važiavo pažįstamas žvejoti, susitiko ir išgėrė. Sustojo jam padėti, bet į mašiną motorolerio nebuvo galima įkelti. Stūmėsi motorolerį į namus, nes (duomenys neskelbtini) niekas neremontavo. Prie sankryžos ant salelės nugriuvo, nes atsisuko pažiūrėti į mašiną, kuri jam pypino. Važiavo policijos pareigūnas, iškvietė policijos pareigūnus. Laukė policijos pareigūnų apie pusantros valandos. Rakteliai buvo motorolerio spynelėje, kad galėtų judinti vairą. Šalmą buvo užsiėjęs ant galvos, nes nebuvo, kaip padėti jo ant motorolerio. Motorolerį nusipirko iš V. K., surašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau „Regitroje“ nespėjo perregistruoti. Mopedas neužsikurdavo, todėl jį remontavo. Policijos pareigūnai jį sustabdė už 100 m nuo salelės. Motorolerį nustūmė į laukus, kur augo rapsai ar kviečiai. Liudytojas filmavo įvykio vietoje. Prie jo mopedo niekas netikrino.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko vasarą. Jis ne darbo metu važiavo pas tėvus į (duomenys neskelbtini) rajoną. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje „išvinguriavo“ žmogus su mopedu. Kelyje nieko nebuvo, išniro ir nugriuvo ant salelės. Vairuotojas buvo su šalmu, pergriuvęs nejudėjo, priėjus pradėjo judėti, jį kalbino. Prašė nusiimti šalmą, suprato, kad išgėręs. Šalia pravažiuojančios mašinos pristodavo ir nuvažiuodavo. Prašė, kad mopedą nustumtų į šalį. Jis neišvairavo posūkio ir kliudęs salelę nugriuvo. Siekdamas save apsaugoti, viską filmavo, nes asmuo buvo neblaivus ir agresyvokas, skambino į policiją. Motorolerį vairavęs žmogus pradėjo eiti per laukus, tik kai atvyko pareigūnai grįžo atgal. Buvo ratų žymės, gal nuo stabdymo, nežino. Buvo išbėgęs skystis, ir nulenktas kelio ženklinimo kuolelis. Padarė išvadą, kad stumiant motorolerį, tokios žymės nebūtų likusios. Asmuo buvo labai neblaivus, po įvykio jo nebuvo sutikęs.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko nagrinėjama byla. Jis turėjo motorolerį, kurį pardavė S. M. už 80 Eur, markės negali pasakyti. Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Motoroleris buvo neveikiantis. Pardavė nes jo jam nebereikėjo. Nieko apie įvykį pasakyti negali, nes nieko nematė. Dėl motorolerio neturi jokių pretenzijų, nes pardavė. Regitroje motorolerį nuo savęs nurašė. Jam skambino pareigūnai, kaip buvusiam savininkui, kad motorolerį išveža į aikštelę. Ar persiregistravo S. M. savo vardu, nežino. Po įvykio buvo susitikęs su S. M., kalbėjosi, tačiau neklausinėjo, kas nutiko.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad brolis V. K. atvežė neveikiantį motorolerį, kurį pardavė už 100 eurų jų šeimai, nes jam nebereikėjo. Vyras pirko detales, remontavo, bet vis tiek neveikė. Motoroleris važiavo, bet nebuvo didelio greičio. Sūnus išsivežė motorolerį, kad suremontuotų. Įvykio dieną vyras buvo (duomenys neskelbtini) pas mamą. Kas jį ten nuvežė, nežino. Kada sūnus išvežė motorolerį į (duomenys neskelbtini) nežino, gal mėnuo iki įvykio. Vyras susitarė dėl remonto su meistru (duomenys neskelbtini). Jam paskambino vyras ir pasakė, kad iškvietė policiją. Jai atvykus vyras stovėjo prie motorolerio, bet nevažiavo, stovėjo kitas žmogus, jie kalbėjosi, ginčijosi. Jai sakė, kad stūmėsi motorolerį. Šalmas buvo ant motorolerio. Sutuoktinis buvo išgėręs, tačiau negriuvinėjo. Ji atvažiavusi pastovėjo ir išvažiavo į namus, vėliau vėl grįžo.

Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Jam paskambino kolega, kuriam buvo ne darbo diena ir pasakė, kad sulaikė neblaivų asmenį. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), nuvyko į įvykio vietą, jiems teko jų palaukti. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, žmogus vaikščiojo po lauką, jis buvo neblaivus. Mopedas gulėjo laukuose ant šono. Mopedas buvo minimaliai šiltas. Kolega aiškino, kad po kelią važinėjo asmuo su mopedu, užvažiavo ant salelės, slydo, jį sumėtė ir nuvirto. Apžiūrėjo padangų slydimo pėdsakus. Pašalinių žmonių nebuvo. Įvykio vietoje buvo pribėgę alyvos, nulenktas kelio stulpelis. Ant salelės buvo padangų žymės. Iš praktikos žino, jeigu slydimo žymės yra, tai rodo, kad jis važiavo, nes stumdamas tokių pėdsakų nepaliks. Jeigu būtų stūmęs, tai tepalo lašeliai turėjo būti, o buvo viena dėmė. Kaltinamasis nesiskundė, kad susižalojo, bet atrodė netvarkingai. Buvo šviesus metus, nelijo, viskas aiškiai matėsi. Tikrino motorolerio duslintuvą, jis buvo minimaliai šiltas, supranta, kada važiavusi transporto priemonė, kada ne. Variklis nuo oro sąlygų tokio šiltumo negalėjo būti. Vėliau policijos komisariato fojė pamatė atvykusį kaltinamąjį. Jis buvo neblaivus, jam pasakė, dėl ko negalėjo užvesti motorolerio, nurodė, kad yra „slapukas“ ir paaiškino, kur yra.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo patėvis. Jis buvo persivežęs motorolerį iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur turi sodybą, suremontuoti, tačiau motorolerio niekas nesuremontavo. Motoroleris buvo su rakteliu, nes kitaip negalima pasukti vairo. Motoroleris priklauso jo patėviui, kieno vardu registruotas nežino. Į (duomenys neskelbtini) atvykęs patėvis išsistūmė motorolerį, nes nusprendė nuvaryti motorolerį į (duomenys neskelbtini) pas meistrą remontuoti. Jis motorolerį išsistūmė pas močiutę, gyvenančią tame pačiame kaime. Jam paskambino mama ir pasakė, kad atsitiko įvykis, jis buvo nuvykęs į įvykį. Nuvykęs pamatė, kad lauku stumiasi motorolerį, vėliau atvyko policija. Įvykis galėjo būti š. m. gegužės mėnesį. Nežino ar motoroleryje buvo įdiegtos apsaugos priemonės, kad kitas asmuo negalėtų jo užkurti. Nuvykus, įvykio vietoje patėvis stovėjo, kitas asmuo sakė, kad jis girtas „voliojosi“ po kelią. Atvykus policijos pareigūnams patėvis pasitikrino neblaivumą, jį paleido, o motorolerį išvežė lygtais policijos pareigūnai. Patėvis įvykio metu buvo neblaivus. Patėvis iš jo pasiėmė nevažiuojantį motorolerį, tačiau per pusdienį ar kas suremontavo motorolerį negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. M. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2023 m. gegužės 9 d., pasiėmė jam priklausantį, pagal pirkimo pardavimo sutartį, mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Pasiėmė iš V. K. apie 12 valandą. Pasiėmęs mopedą stūmė pas meistrą, nes yra neveikiantis, nevažiuojantis. Mopedas neužsikuria ir su juo nėra galimybės važiuoti. Jis mopedą stūmėsi būdamas blaivus. Mopedą nusistūmė iki (duomenys neskelbtini) miestelio. Susitiko iš matymo pažįstamą vyriškį. Kas jis toks nepasakys. Tas vyriškis pasakė, kad to žmogaus, kuris remontuoja mopedus nebėra ir jis jų neberemontuoja. Tada jis tą mopedą stūmėsi į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Stūmėsi keliu. Stumdamasis ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos pusiaukele, ant kelio, susitiko pažįstamą vyriškį. Tą vyriškį pažįsta tik iš matymo. Su juo kažkada teko susitikti vežant grūdus. Jo nežino tikslaus vardo. Kur jis gyvena negali pasakyti, jam atrodo, kad jis gal nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tas vyriškis jam pasiūlė pagalbą, tai yra parvežti mopedą, tačiau neturėjo su kuo. Tas vyriškis važiavo žvejoti, prie (duomenys neskelbtini) tiltelio. Vyriškis buvo su dviem draugais, važiavo automobiliu. Markės automobilio, valstybinių numerių pasakyti negali. Automobilis buvo baltos spalvos. Kas kiti du vyriškiai, kuris vienas iš jų vairavo automobilį, o kitas buvo keleivis jis pasakyti negali, nes jų nepažįsta. Jis nusistūmė mopedą iki (duomenys neskelbtini) tiltelio. Pažįstamas turėjo alkoholio - degtinės. Jis su pažįstamu pradėjo gerti degtinę. Išgėrė degtinę ir atėjo vakaras. Jis tada stūmėsi mopedą į namus. Galėjo būti apie 19 val. 27 min. kai stūmėsi mopedą į namus. Atsistūmė iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sankryža). Gali būti, kad ten yra (duomenys neskelbtini). Besistumdamas užsižiūrėjo į važiuojančią mašiną ir pargriuvo su mopedu. Tada kažkas sustojo ir paskambino policijai. Kas ten sustojo pasakyti negali. Sustojo vyriškis. Tas vyriškis neleido jam toliau stumtis. Jis gal dar kokius 100 metrų pastūmė per ginčus. Vyriškis sakė niekur nebesistumti ir laukti policijos. Jis stumdamasis mopedą šalmo nebuvo užsidėjęs ant galvos, o šalmą stumdamas mopedą laikė rankoje. Sulaukė policijos. Mopedą buvo pasistūmęs nuo pagrindinio kelio į lauką. Tas vyriškis iš mopedo ištraukė raktelius. Rakteliai buvo įkišti į mopedo spynelę dėl to, kad neužsirakintų vairas. Jeigu nebūtų įkištų į spynelę raktelių, tai stumiant mopedą užsirakintų vairas. Vėliau vyriškis raktelius įdėjo atgal į mopedo spynelę. Vėliau jis paskambino žmonai, kuri atvažiavo ir jį parvežė į namus. Pareikšto įtarimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis yra įtariamas nepripažįsta visiškai, nes jis mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) nevairavo, o jį stūmėsi. Jis sutinka, kad buvo neblaivus, nes jam buvo nustatytas neblaivumas. (b. l. 164-167).

Liudytojas R. S. parodė, kad jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu nuosavu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė, kad priekyje, kažkur tai priešais jį už 100-150 metrų važiuoja motoroleris. Matė ant motorolerio sėdinti asmenį, tai yra apsižergusį motorolerį asmenį. Jis su tuo motoroleriu nesusilygino, nes pamatęs kelio važiuojamoje dalyje priešais motorolerį ir ant jo sėdinti ir važiuojanti asmenį jis pristabdė savo vairuojamą automobilį. Asmuo ant galvos dėvėjo šalmą. Tas asmuo pravažiavęs sankryžą, bet nepravažiavęs saugos salelės susimėtė, susvirduliavo į šonus ir griuvo ant šono su tuo motoroleriu ir atsirado kitoje eismo juostos viduryje. Kitoje kelio pusėje buvo motoroleris ir asmuo, kuris su juo važiavo. Jis staigia pristabdė savo vairuojamą automobilį ir matė, kad asmuo guli ir nejuda. Tada jis sustojo ir išlipo iš savo vairuojamo automobilio. Lipdamas lauk pamatė, kad tas asmuo juda. Priėjo prie jo ir matė ant kelio važiuojamosios dalies gulinti motorolerį, kuris buvo užgesęs. Asmuo atsistojo. Jis padėjo tam asmeniui pakelti motorolerį ir jam liepė stumtis į kelkraštį. Tas asmuo pats perstūmė motorolerį į dešinį kelio pusės kelkraštį. Jis asmeniui liepė nusiimti šalmą ir tada pamatė, kad jis yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir tas asmuo - vyriškis svirduliavo į šonus. Kai asmuo persistūmė į dešinę kelio pusę motorolerį jis ištraukė raktelius iš motorolerio spynelės. Ištraukė, kad jis nevažiuotų ir jam ištraukus raktelius iš spynelės vyriškis atsakė, kad jis nevažiuos, o stumsis. Jis jo klausė kur jis gyvena, kur stumsis motorolerį. Jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad iškvies policiją, nes jis neblaivus važinėja su motoroleriu. Tam vyriškiui sakė, kad jis džiaugtus, kad jo niekas neužmušė, kai jis griuvo ir atsirado kitoje eismo juostoje. Vyriškis visą laiką neigė važiavęs su motoroleriu, sakydamas, kad jis nevažiavo. Vyriškis iš pat pradžių kai tik nusiėmė šalmą nuo galvos pasakė, kad jis nevažiavo, o stūmėsi, nors jis matė visai kitaip nei jis sakėsi. Vyriškiui pasakius, kad iškvies policija sakė, kad nereikia policijos kam čia tos policijos. Jis tam vyriškiui pasakė, kad pats yra iš policijos ir reikia palaukti policijos, kad viskas būtų išsiaiškinta. Iš pat pradžių jis laikė jo motorolerį ir neleido jam stumtis, tačiau jis vis tiek stūmėsi ir kadangi ilgai neatvyko policija jis paleido motorolerį ir vyriškis jį stūmėsi toliau link (duomenys neskelbtini) rajono ribos, o jis važiavo jam iš paskos. Vyriškis stūmėsi motorolerį iš pat pradžių šalikele, o po to įsistūmė į lauką, kuriame augo rapsas ir pastatė ant kojelės, o pats pradėjo eiti per lauką. Tam vyriškiui stumiantis motorolerį buvo sustojusi su automobiliu (koks automobilis nepasakys nei numerių, nei markės, nei spalvos) moteris ir klausė kas nutiko. Jis paaiškino, kad laukiam policijos. Paklausė ir nuvažiavo pristojusi prie motorolerio vairuotojo. Ką ji sakė motorolerio vairuotojui nepasakys. Jam atrodo, kad moteris atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, apsisuko ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) pusę. Kai motoroleris stovėjo pastatytas rapsų lauke, jis priėjo prie motorolerio ir raktelius motorolerio įkišo į spynelę. Įkišęs raktus į spynelę jis ėjo į savo mašiną ir atvažiavo policija. Atvykusi policija motorolerį rado stovinti rapsų lauke. Policijos pareigūnai pasikvietė vyriškį ir jis sugrįžo atgal prie jų. Dar gali pasakyti, kad po to kai tas vyriškis pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies kitoje pusėje ir atsikėlė, pravažiavo kiti automobiliai, kurie pravažiuodami pristojo ar buvo sustoję. Atvykus policijai buvo atvykę ir kiti asmenys, kaip suprato iš motorolerio vairuotojo pažįstamų, tačiau kas jie tokie pasakyti negali, nes nežino. Po šio įvykusio įvykio jis yra užfiksavęs filmuodamas tą vyriškį, tačiau tame įraše nėra jokios vertingos informacijos susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Filmavo dėl savo saugumo. Kaip vyriškis pradėjo stumtis motorolerį jis jo nebefilmavo, nes pats sėdo į savo automobilį ir važiavo jam iš paskos. Įraše nėra užfiksuota, kad vyriškis pasisakytų apie tai, kad vairavo motorolerį. Po to, kai atvyko policija prie jo niekas nebuvo užvedę motorolerio ir negali pasakyti ar jis užsiveda ar ne. Ant kelio toje vietoje kur buvo nuvirtęs motoroleris buvo išbėgęs skystis: tepalų ir kuro. Taip pat, matė nulenktą salelės kuoliuką bei stabdymo žymes, kurios matėsi ant salelės. Mano, kad stumiant motorolerį tikrai nebūtų padarytos tokios stabdymo žymės. Po šio įvykusio įvykio jis su tuo asmeniu, kuris vairavo motorolerį nebuvo niekur susitikęs (b. l. 33-35, 36-39).

Liudytojas V. A. parodė, kad jis 2023 m. gegužės 9 d. dirbo kartu su kolega K. M.. Dirbant buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) yra sustabdytas neblaivus vairuotojas, kurį sustabdė kažkoks tai asmuo. Kas tas asmuo, kuris sustabdė neblaivų vairuotoją jis nežino. Nuvykus į įvykio vietą jis pamatė, kad dešinėje kelio pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) pusę) rapsu lauke stovi motoroleris. Motoroleris nuo kelio stovėjo lauke kažkur tai už 100 m nuo pagrindinio kelio. Taip pat, pamatė stovintį kolegą R. S.. R. S. buvo neuniformuotas ir jam tuo metu buvo nedarbo diena. Be R. S. matė stovintį vyriškį, kuris jam buvo nematytas. Nuvykus R. S. pasakė, kad vyriškis važiavo su motoroleriu kelia (duomenys neskelbtini). Pasak R. S. jis matė ir sulaikė, kai neblaivus mopedo vairuotojas nesuvaldė savo vairuojamo mopedo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje pergriuvo. R. S. parodė vietą, kurioje viskas įvyko. Jis matė, kad žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę kairėje eismo juostoje yra pribėgusios alyvos, kurią užfiksavo apžiūrint įvykio vietoje. Taip pat, matėsi, kad yra nulenktas šviesą atspindintis plastikinis kelio stulpelis ir ant salelės yra padangų žymės, kurias taip pat pažymėjo ir nufotografavo įvykio vietoje. Tuo metu kai R. S. pasakė jiems atvykus, kad vyriškis vairavo motorolerį, tai vyriškis atsakė, kad jis nevažiavo, o stūmėsi ir su juo pargriuvo. Nuo S. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis blaškėsi ir svirduliavo. Jam buvo pasiūlyta daug kartų nusistatyti neblaivumą, tačiau jis iš pat pradžių kategoriškai atsisakinėjo tai padaryti teigdamas, kad jis nevažiavo su motoroleriu, o jį tik stūmėsi ir nenusistatys neblaivumo. Galiausiai S. M. sutiko nusistatyti neblaivumą ir jam buvo nustatytas neblaivumas daugiau nei 2 promilės, tačiau kiek tiksliai jis nepamena. Aplinkui kai nuvyko į įvykio vietą jokių pašalinių asmenų nebuvo. Alkoholio S. M. su savimi neturėjo ir aplinkui nesimėtė jokie buteliai su alkoholiu ar be jo. R. S. taip pat paaiškino, kad po įvykusio įvykio kai S. M. važiuodamas motoroleriu nugriuvo, S. M. norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau R. S. neleido, bet S. M. sugebėjo motorolerį pasak R. S. nusistumti į tą vietą, kurioje jie ir rado atvykę. Įvykio vietoje jis apžiūrėjo ir motorolerį. Kadangi S. M. visą laiką teigė, kad stūmėsi motorolerį, tai suprato, kad jis stūmėsi neužvestu varikliu motorolerį ir motorolerio variklis turėtų būti šaltas. Kad tai patikrinti jis savo ranką pridėjo prie motorolerio duslintuvo bei variklio ir pajuto, kad jie yra šilti. Jam atrodo, kad galėjo būti juntama apie 20-25 C laipsnius šilumos. Lauke buvo pliusinė temperatūra, tačiau kokia nepasakys. Jau buvo vakaras apie aštunta valanda, o gal ir vėliau. Jis tikrino pridėdamas ranką prie duslintuvo ir variklio praėjus nuo iškvietimo ir jo vairavimo daugiau kaip valandai laiko ir tai juto šilumą ant duslintuvo ir variklio ir jie tikrai nebuvo šalti, nors mano, kad jeigu S. M. būtų stūmęs motorolerį tai nebūtų juntama šiluma ant duslintuvo ir variklio. Apžiūrint motorolerį jis nebuvo jo užvedęs ir jo nebuvo užvedęs pats S. M.. Jis negali pasakyti ar tas motoroleris yra važiuojantis ar ne. Po kelių dienų jam dirbant ir būnant policijoje jis pamatė, kad atėjo S. M. ir jam bekalbant su juo jis jo paklausė kaip jie užstūmė motorolerį nuvežimui. Jis pasakė, kad užvažiavo ir jis tada nustebęs jo paklausė ar jis įjungė motoroleryje esantį įmontuotą slapuką, kuris pasak S. M. yra motorolerio apačioje (dugne). Jis jam atsakė, kad taip, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Jeigu S. M. sako, kad motoroleris nevažiuojantis ir neužsiveda tai gali būti, taip kaip sako S. M., kad tame motoroleryje yra įmontuotas slapukas. Kur jis yra jis nežino, jam jo S. M. nerodė ir jis tik sužinojo po kelių dienų kai jį atsitiktinai sutiko policijos komisariate. Jis asmeniškai nematė ar S. M. važiavo su tuo motoroleriu ar jį stūmėsi, todėl apie tai nieko papasakoti negali. Jis to asmens asmeniškai nepažįsta, jį matė pirmą kartą, su juo nėra prieš tą įvykusį įvykį bendravęs, jo atžvilgiu jokių piktumų neturi (b. l. 48-51).

Liudytojas V. K. parodė, kad gali pasakyti, kad jis turėjo motorolerį „(duomenys neskelbtini)“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini). Motorolerį pardavė 2022 m. liepos 15 d., nes jam buvo nebereikalingas. Motorolerį pardavė savo sesers vyrui S. M.. Pardavė motorolerį nevažiuojantį, tai yra motoroleris neužsivesdavo. Jis tokį motorolerį ir pardavė. Motorolerį atvežė iš gyventosios vietos atvažiuodamas aplankyti mamos (mama mirusi), kuri gyveno tame pačiame kaime kaip ir S. M. su jo seserimi. Kas per gedimai buvo motoroleriui jis pasakyti negali, nes pats jo nebandė remontuoti. Pardavęs motorolerį S. M. jis išsiregistravo „VĮ Regitroje“. Turi transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir ją pateiks prie bylos. Jis negali pasakyti ar S. M. po to kai iš jo įsigijo motorolerį buvo susitvarkęs. Negali pasakyti ar su juo S. M. važinėjo, nes jis to nėra matęs. Jis gyvena visai kitur nei S. M. dėl to ir negalėjo viso to matyti. Jis labai mažai bendrauja su S. M.. Per pusę metų vieną kartą. Jam nėra sakęs S. M. apie tai, kad būtų susitvarkęs motorolerį ir su juo būtų važinėjęs. Apie tai, kad motorolerį veža į saugomą aikštelę jam pranešė policijos pareigūnai. Jis jau jiems sakė, kad tas motoroleris yra ne jo, nes jis jį yra pardavęs S. M.. Po to kai jį policijos pareigūnai informavo apie tai, kad išveža motorolerį jis su S. M. ir seserimi apie tai nekalbėjo ir nesidomėjo dėl ko jį išvežė. Jam tai neaktualu. Jam žala jokia nepadaryta, nes motoroleris yra ne jo (b. l. 42-45).

Liudytojas V. K. parodė, kad 2023 metais gegužės mėnesį, dienos pasakyti negali, nes nepamena pas jį atėjo S. M.. Tuo metu galėjo būti prieš pietus, tačiau laiko tiksliai kiek buvo kai atėjo S. M. nepasakys. S. M. motoroleris „(duomenys neskelbtini)“ buvo pas jį paliktas iš seniau, nes jis jį šiais metais, balandžio mėnesį, buvo parsivežęs į namus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Buvo parsivežęs, nes ketino atvažiuoti draugas ir pasižiūrėti dėl ko tas motoroleris nevažiuoja ir neužsiveda. Motoroleris, iki tos dienos kai jį iš jo pasiėmė S. M., buvo pas jį namuose. Draugas neatvažiavo ir nepasižiūrėjo kas jam yra ir dėl ko jis nevažiuoja. Kaip suprato S. M. susirado meistrą, kuris pasižiūrės motorolerį, todėl iš jo ir pasiėmė. S. M. atėjo blaivus, nes nesijautė alkoholio kvapo, nesvirduliavo, rišliai kalbėjo. Jis pasiėmė iš jo motorolerį ir jį išsistūmė. Namuose nieko daugiau nebuvo, nes jis gyvena vienas. Sakėsi, kad stumsis pas meistrą. S. M. nesakė ar būtent tą dieną jis motorolerį stumsis pas meistrą ar ne. S. M. mama gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis. Galvojo, kad S. M. motorolerį pasidės pas savo mamą, o vėliau stums remontuoti. Nežinojo, kada jis ketina tą motorolerį stumti pas meistrą. S. M. išsistūmė motorolerį ir daugiau pas jį į namus sugrįžęs nebuvo. Kur jis motorolerį išsistūmė pasakyti negali. Po to, tą pačią dieną kai S. M. išsistūmė motorolerį į popietę, jam paskambino mama ir pasakė kažką panašaus „S. M. kažkas puola, atėmė motorolerio raktelius“. Jis nuvažiavo į vietą, kelyje (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pamatė, kad motoroleris stovi laukuose, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Jam nuvykus buvo atvykusi policija. S. M. sakėsi, kad negali pastumti motorolerio, nes iš jo atėmė raktelius, jis viso pokalbio metu tvirtino, kad stūmėsi motorolerį. Vyriškis, kuris buvo kai jis nuvyko sakė, kad S. M. voliojosi ant kelio krašto. Vyriškis nesakė prie jo, kad S. M. važiavo su motoroleriu. Vyriškis buvo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, stambesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais. Vyriškis buvo kai atvyko policija. Jis pačio įvykio nematė ir apie tai nieko papasakoti negali. Kai S. M. išsistūmė motorolerį, pasiėmė ir šalmą. Kai jis nuvyko į įvykio vietą jis negali pasakyti kur buvo S. M. šalmas, tačiau šalmą jam atidavė, o motorolerį išvežė. Nuvykus į įvykio vietą matė, kad S. M. yra pavartojęs alkoholio. Kur jis vartojo alkoholį ir su kuo, pasakyti negali. Žino, kad S. M. negali važiuoti su motoroleriu, nes jam yra atimtas vairuotojo pažymėjimas. S. M. negalėjo su motoroleriu važiuoti, nes motoroleris yra sugedęs ir nevažiuojantis (b. l. 60-63).

Liudytoja J. M. parodė, kad jos sutuoktinis yra S. M.. Iš jos brolio V. K. sutuoktinis įsigijo motorolerį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nežino. Motorolerį atvežė jos brolis, pas juos į namus. Motoroleris buvo važiuojantis, tik nebuvo greičio. Su juo buvo galima pavažiuoti nedidelį atstumą. Motoroleris buvo pastoviai remontuojamas, nes jam kažkas tai buvo. Kas jam buvo per gedimai ji nežino. Sutuoktinis S. M. motorolerį paskutiniu metu buvo išvaręs pas jos sūnų V. K., nes jis žadėjo surasti kas suremontuos. Kas ten turėjo remontuoti ir kur, ji tikrai nieko nežino. 2023 m. gegužės mėnesio pradžioje, jai būnant namuose, į vakarą, paskambino S. M. ir pasakė „atvažiuok, nes jam iškvietė policiją“. Dėl ko jam iškvietė policiją ir kas sutuoktinis neminėjo. Ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo į tą vietą kur buvo jos sutuoktinis. Nuvykus ji pamatė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) sankryžos link (duomenys neskelbtini) šalikelėje stovi motoroleris „(duomenys neskelbtini)“, jos sutuoktinis ir vyriškis, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių pašalinių asmenų sustojusių nebuvo. Kaip jos vyras toje vietoje atsidūrė ji pasakyti negali, nes to nežino. Jis nesakė, kad ketina pasiimti iš jos sūnaus motorolerį. Matė, kad S. M. yra išgėręs, o vėliau jam nustatė neblaivumą atvykę policijos pareigūnai virš dviejų promilių. Taip pat, matė, kad vyriškis yra paėmęs motorolerio raktą, kurį buvo užsimovęs ant kažkurios rankos piršto. Vyriškis pasakė tik tiek, kad jos sutuoktinis su motoroleriu griuvo į viduryje esančią salelę. Apie tai, kad jos sutuoktinis vairavo motorolerį vyriškis nesakė, o ji jo neklausė kaip viskas įvyko. Ji pačio įvykusio įvykio nematė, nes kai atvažiavo motoroleris stovėjo ant kelkraščio tik vėliau motorolerį jos sutuoktinis nustūmė, neužkūręs į lauko keliuką ir pastatė ant lauko. Ji sakė jam, kad nestumtų motorolerio, tačiau jis neklausė. S. M. išgėręs yra bjaurus ir piktas. Ji nematė važiuojančio su motoroleriu savo sutuoktinio S. M.. Motoroleris buvo neužvestas. Kaip jos sutuoktinis atsidūrė toje vietoje pasakyti negali, nes ji nematė ir apie tai nieko nežino. Paskambino sūnui V. K. ir paklausė „kaip motoroleris buvo pas tave, o dabar atsidaro ant kelio“. Tada sūnus V. jai pasakė, kad S. M. per pietus atėjo ir pasiėmė motorolerį, nes ketino neva pasak sūnaus kažkur varyti remontuoti. Kur jis būtų remontavęs ji nieko apie tai pasakyti negali. Sūnus V. atvažiavo į tą vietą. S. M. šakojosi, rėkojo būdamas įvykio vietoje. Sūnus jį apramino, liepė nusistatyti neblaivumą kai atvyko policija. Kas tas vyriškis, kur jis dirba ji pasakyti negali, nes to nežino. Kitą dieną S. M. sakė, kad tas vyriškis dirba ar dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje ir (duomenys neskelbtini) turi servizą. Jos sutuoktiniui nustatė neblaivumą ir ji jį parvežė į namus. Ji negali papasakoti kaip jos vyras atsidūrė toje vietoje, negali pasakyti pas ką jis gėrė ir su kuo, nes apie tai nieko nežino. S. M. jai nesipasakojo ir nesako kur eis ir ką darys (b. l. 54-57).

2023 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini) km., dirbamos žemės laukuose matosi pastatytas mopedą, paėjus apie 100 m., matosi, kad mopedo spalva raudonai juodas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mopedo modelis „(duomenys neskelbtini)“. Mopedo padangos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Mopedas turi plastmasių pabraižymu po mopedo sėdyne tiek iš kairės tiek iš dešinės pusės yra užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje (duomenys neskelbtini) saugumo salelėje į (duomenys neskelbtini) pusę ant grindinio matosi padangų ridos žymės 1 metro ilgio, taip pat ant saugumo salelės matosi oranžinės spalvos plastmasiniai stulpeliai, kurie žymi saugumo salelės kraštą ir ant vieno stulpelio nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra juodos spalvos žymės. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės ant važiuojamosios dalies asfalto matosi juodos spalvos dėmes, galimai tepalo. Apžiūrint mopedą daugiau jokių daiktų nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Niekas nepaimta, fotografuota. Mopedas užplombuotas plombomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-30).

Iš 2023 m. gegužės 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. M. 20.25 val. nustatytas 2,71 promilių girtumas. Nuo antrojo patikrinimo S. M. atsisakė ir ant akto pasirašyti atsisakė (b. l. 64).

Iš duomenų apie registruotą transporto priemonę matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), modelis nežinomas, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. K. (b. l. 75-76, 79).

Iš VšĮ Emprekis pažymos, matyti, kad motorolerio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 400 Eur su PVM (b. l. 80).

Iš 2022 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. K. pardavė S. M. motorolerį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė be defektų (b. l. 86-87).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas pranešimas apie įvykį iš BPC (b. l. 94-96).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta policijos pareigūnų filmuota medžiaga (b. l. 97-101).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas motoroleris „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-113).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas motoroleris „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad motorolerio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis veikia (b. l. 114-116).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamais S. M. įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtinta 2023 m. gegužės 9 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. spalio 2 d., jam pirmu pūtimu 2023 m. gegužės 9 d. 20.25 val. buvo nustatytas 2,71 promilių girtumas, antro tikrinimo atsisakė (b. l. 64), taip pat liudytojų parodymais kita bylos medžiaga. Iš esmės to neginčija ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus susitikęs su pažįstamu asmeniu.

Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad jis įvykio metu nevairavo jam priklausančios transporto priemonės – mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o jį stūmėsi, nes buvo neveikiantis, neužsivedantis, o prie sankryžos ant salelės nugriuvo, nes atsisuko pažiūrėti į mašiną. Tai, kad kaltinamasis S. M. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versija nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma.

Priešingai, nei teigia kaltinamasis, liudytojas R. S., kuris tiesiogiai matė įvykį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kad jam važiuojant automobiliu kelyje (duomenys neskelbtini) matė priekyje važiuojantį motorolerį, t. y. apsižergusį motorolerį sėdintį ir važiuojantį asmenį. Asmuo motoroleriu pravažiavęs sankryžą, bet nepravažiavęs saugos salelės susimėtė, susvirduliavo į šonus ir griuvo ant šono, atsirasdamas kitoje eismo juostos viduryje. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. S. duotais parodymais, byloje nėra duomenų, kad jis galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi, jo duoti parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Liudytojas V. A. dirbantis (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, kuris į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mopedas buvo minimaliai šiltas ir nuo oro sąlygų variklis tokios temperatūros negalėjo būti. Apžiūrėjęs įvykio vietą matė ant salelės paliktas padangų žymės, bei iš praktikos žino, kad tokios žymės lieka važiavus motoroleriu, todėl padarė išvadą, kad S. M. motoroleriu važiavo, o ne stūmėsi. Be to, minėtas liudytojas parodė, kad po įvykio policijos komisariate sutikęs kaltinamąjį, šis nurodė dėl ko negalėjo užvesti motorolerio, nurodydamas, kad yra „slapukas“. Liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė J. M. parodė, kad motoroleris važiavo, tačiau nedideliu greičiu. Be to, iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad motorolerio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklis veikia (b. l. 114-116). Visos minėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo dėstomas aplinkybes, kad motorolerio nebuvo galima užvesti.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog kaltinimas S. M. padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamojo atžvilgiu pasitvirtino, jis, 2023 m. gegužės 9 d., apie 19.27 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,71 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę S. M. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, vieną kartą už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs 2023 m. lapkričio 27 d. (b. l. 134-141), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (b. l. 148-149), dirbantis (b. l. 151), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat taip pat į kaltinamojo lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

S. M. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad nors praeityje jo padarytos nusikalstamos veikos kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tačiau praeityje padarytų nusikaltimų vertinimas, neatsižvelgus į kaltinamojo turimus socialinius ryšius, darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, teismo nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Be minėtų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamajam teistumas išnyko 2023 m. lapkričio 27 d. Nagrinėjamu atveju reikšmingos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: matyti, kad S. M. vairavo eismo saugumui sąlyginai mažiau pavojingą transporto priemonę – mopedą, o šia veika didžiausią grėsmę kaltinamasis sukėlė būtent savo paties (o ne kitų eismo dalyvių) sveikatai ir gyvybei. Administracine tvarka nėra baustas. Nustatyta ir teigiamų kaltinamojo savybių: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad S. M. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Spręstina, jog šiuo nuosprendžiu pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas, turto konfiskavimas), kartu su bausmės vykdymo atidėjimu nustatyti įpareigojimai (taip pat ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas), o taip pat ir realaus griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės vykdymo grėsmė, bus pakankamos priemonės sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutinės trukmės, t. y. 2 metų terminui, įpareigojant S. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti savo faktinėje (ar probacijos tarnybai nurodytoje) gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat šių veikų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors S. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju S. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones uždrausta, ir kaip patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo mopedu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad S. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko iš V. K. tačiau savo vardu neįregistravo (b. l. 86-87). Liudytoju apklaustas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šią transporto priemonė perdavė S. M., sudarydami transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, į motorolerį jokių pretenzijų nebeturi. S. M. mopedą tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju mopedas yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas mopedas vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo teigti, jog mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant S. M. padarytą nusikaltimą. Kaltinamajam taikytinas mopedo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam S. M. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą (b. l. 172-175), ir specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 168-171) - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktiniai diskai (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, saugomi vokuose prie bylos viršelio, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;

2. Transporto priemonė - mopedas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 7, 8, 10 punktų taisyklėmis, S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- būti savo faktinėje (ar probacijos tarnybai nurodytoje) gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini).

S. M. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinius diskus (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, saugomus vokuose prie bylos viršelio, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką;

2. Transporto priemonę - mopedą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti S. M., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.