Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (10.12)VPE_SP5-1750 ,,Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas S. S.“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-2393 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (10.12) VPE_SP5-1750 ,,Dėl atsisakymo skirti kompensaciją S. S.““ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo spręsti dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis skyrimo pareiškėjui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 1979 m. spalio 10 d. iki 1982 m. kovo 10 d., nuo 1984 m. balandžio 10 d. iki 1984 m. gruodžio 16 d., nuo 1984 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. gruodžio 31 d., nuo 1990 m. rugsėjo 13 d. iki 1992 m. lapkričio 22 d. (t. y. 10,3417 metų) dirbo Alytaus mechanizacijos valdyboje Nr. 6 meistru, darbų vykdytoju, nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1990 m. rugsėjo 12 d. laikinai buvo paskirtas vyr. darbų vykdytoju, o nuo 1990 m. rugsėjo 13 d. vėl dirbo darbų vykdytoju. VSDFV Vilniaus skyrius, skaičiuodamas stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, nepagrįstai neįtraukė laikotarpio nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1990 m. rugsėjo 12 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas vyr. darbų vykdytoju. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime nepagrįstai nurodoma, jog nei įsakymuose, nei asmens kortelėse nėra įrašų apie tai, kad į vyr. darbų vykdytojo pareigas pareiškėjas buvo paskirtas laikinai, o vyr. darbų vykdytojo pareigos Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 (toliau – ir Sąrašas Nr. 2) nenurodytos. Pareiškėjo nuomone, toks situacijos vertinimas yra formalus ir neatitinka šiuo klausimu suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos.

2.2. Pareiškėją laikinai paskyrus į vyr. darbų vykdytojo pareigas, jo iki tol atliekamo darbo pobūdis nepasikeitė. Dirbdamas darbų vykdytoju ir vyr. darbų vykdytoju, išskyrus papildomas funkcijas, kurios prisidėjo, faktiškai vykdė tokias pačias funkcijas. Asmens kortelės 49 punkte nurodyta pareigybės kategorija nepasikeitė, t. y. pareiškėjas buvo ir liko priskirtas Inžinerinių techninių darbuotojų, dirbančių gamyboje, kategorijai. Darbas, kaip ir iki laikino paskyrimo, vyko lauke esančiuose objektuose. Net ir pasikeitus pareigybei tęsė iki tol pradėtus darbus, nes darbų vykdytojams buvo priskirti konkretūs objektai, kurie darbų eigoje nebuvo keičiami. Įmonės administracijoje darbo vieta nebuvo suteikta, dirbo su darbininkais objektuose, kaip ir iki pareigybės pakeitimo. Tokia situacija susiklostė todėl, kad aptariamu laikotarpiu padidėjo darbų apimtis, meistrų, darbų vykdytojų ir darbininkų skaičius, taigi atsirado poreikis paskirti materialiai atsakingą darbuotoją – vyr. darbų vykdytoją, kuris papildomai būtų atsakingas už objektuose naudojamų statybinių medžiagų apskaitą ir esant poreikiui atstovautų kolektyvui gamybiniuose susirinkimuose. Sumažėjus darbų apimčiai (kaip galima matyti asmens kortelės 47 punkte), po 1990 m. rugsėjo 13 d. buvo grąžintas į darbų vykdytojo pareigas ir jose toliau dirbo iki 1992 m. lapkričio 22 d. LVAT praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai Sąraše Nr. 2 nurodyta pareigybė ir asmens faktiškai užimta pareigybė skiriasi tik tuo, kad pastaroji be nurodytų sąraše apimdavo ir papildomų darbinių funkcijų, asmens dirbtas laikas įskaitytinas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, jo darbas vyr. darbų vykdytoju atitinka pareigas, kuriose dirbę asmenys turi teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime dėl minėtų aplinkybių nepasisakyta, apsiribota formaliu situacijos vertinimu, atsižvelgiant tik į pareigybės pavadinimą, o ne į faktinę situaciją.

2.3. Pareiškėjas ypatingomis darbo sąlygomis dirbo net 10 metų 4 mėnesius ir 3 dienas, todėl faktiškai kenksmingomis sąlygomis dirbo ilgiau nei reikalaujama įgyti teisei gauti kompensaciją už darbą ypatingomis ir sunkiomis darbo sąlygomis. Prašymas buvo atmestas dėl 20 trūkstamų dienų iki teisės gauti kompensaciją įgijimo, yra nesuderinamas su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir prieštarauja kompensacijos skyrimo tikslui, o formalus situacijos vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, kad asmuo turi teisę gauti jam priklausančias kompensacijas. Pareiškėjas skunde Fondo valdybai nurodė, jog esant poreikiui paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, tiek jis, tiek ir liudytojai gali pateikti paaiškinimus skundo nagrinėjimo metu arba nuotoliniu būdu. Tai, kad nebuvo pakviestas, pareiškėjo nuomone, rodo, jog skundą Fondo valdyba išnagrinėjo netinkamai, nesiekdama išsiaiškinti reikšmingų aplinkybių, skundą iš esmės atmesdama vien formaliais pagrindais. Pareiškėjas nesutinka su VSDFV sprendime išdėstyta pozicija, jog institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti ar vadovautis teismų praktika. Iš VSDFV sprendime cituojamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 3 dalies normos formuluotės galima spręsti, jog LVAT ir kitų teismų sprendimuose ir nutartyse pateikiami įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimai yra privalomi valstybės ir kitoms institucijoms, taikančioms tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Kitoks minėtos teisės normos aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad teismų sprendimai yra precedentai.

2.4. Sąraše Nr. 2 nurodytos pareigybės turėtų būti vertinamos ne izoliuotai, atsižvelgiant tik į pareigybės pavadinimą, bet ir pasitelkiant turiningąjį teisės aiškinimą. Kitaip tariant, prioritetas turėtų būti teikiamas ne pareigybės pavadinimui, o faktiškai dirbto darbo ir vykdytų funkcijų pobūdžiui. Vadovaujantis asmenų lygybės prieš įstatymą principu, situacija, kai pats VSDFV Vilniaus skyrius patvirtina, kad pareiškėjas pavojingomis sąlygomis išdirbo 10 metų 4 mėnesius ir 3 dienas, tačiau nepaisydamas to, vien tik tuo pagrindu, jog pareigybės pavadinimas neatitiko Sąraše Nr. 2 nurodyto pavadinimo, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Konstitucijoje įtvirtintiems pensijų skyrimo principams ir tikslams.