Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) – atstovėms G. M., R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1973 m. gegužės 25 d., skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-78-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu I. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį buvo nubausta 1400,00 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 00.00 val., savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, buvo atliktas vienbučio neypatingojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, t. y. iš gatvės pusės paaukštinta šlaitinio stogo dalis, įrengtos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų bei padidintas tūrinis stoglangis.

2021 m. spalio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas I. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-78-2021 ir administracinę bylą nutraukti arba pakeisti 2021 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-78-2021 ir netaikyti I. K. atžvilgiu nuobaudos, pripažinus, kad nusižengimas pateisinamas ir mažareikšmis. Nurodo, kad pareiškėjos galimai padarytas administracinis nusižengimas priskirtinas prie mažiau pavojingesnių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą nėra numatyta administracinio poveikio priemonė. Pripažįsta, kad buvo atlikti stoglangio remonto darbai. Apie tiriamus faktus ji davė parodymus, pareigūnė padėjo surašyti paaiškinimą ir jei tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė įstatymą, ji dėlto labai gailisi. Dėl leidimo darbams atlikti į atsakingą instituciją nesikreipė, nes manė, kad atliekant remontą to daryti nereikia. Nepaisant to, apie planuojamus remonto darbus pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu informavo Panevėžio miesto savivaldybę. Nurodo, kad neturi specialaus statybinio, inžinerinio išsilavinimo, todėl jai tikrai nebuvo žinomos teisės aktuose vartojamos sąvokos. Kas yra ypatingas, neypatingas ar nesudėtingas statinys, kuo skiriasi remontas nuo rekonstrukcijos, pareiškėja tik dabar pradėjo aiškintis. Pažymi, kad nutarime nenurodyta, kuo pasireiškė pažeidėjos tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Nutarime nenurodyti jokie įrodymai, kurie pagrįstų pareiškėjos kaltę ir kokiu pagrindu buvo priimtas nutarimas. Protokolas negali būti laikomu tiesioginiu įrodymu. Bylos tyrimo eigoje nebuvo prašoma pateikti, o tikėtina, kad net nebuvo renkami jokie faktiniai duomenys, kurie kaip nors pagrįstų statinio buvusių konstrukcijų būklę, metmenis, pertvarkymus, nedaryti jokie atstumų matavimai, neimti bandiniai, neišreikalauti namo planai ir pan. Nurodo, kad pagal dokumentus namas statytas 1902 m., nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos pradėtos vesti 1948 m., namo antrojo aukšto plane duomenys fiksuoti 2000 m. ir stoglangio išorinės linijos atvaizduotos išsinešusios į išorę. Pažymi, kad faktinės aplinkybės tirtos pagal „Google maps“ programą, kurioje patalpinti neaktualūs duomenys, t. y. 2012 m. fotografija, kai pareiškėja pati nuosavybę į namo dalį įgijo tik 2019 m. Protokolas surašytas pagal namo bendrasavininkės skundą, su kuria santykiai yra įtempti. Be to, stogo remonto darbus atliko siekiant išvengti žalos bei esant būtinajam reikalingumui. Delsti negalėjo, nes jei būtų nieko nedariusi, būtų kilęs pavojus žmonėms ir turtui. Nurodo, kad šis administracinis nusižengimas nėra niekaip atspindintis pareiškėjos antivisuomeninį požiūrį į galiojančias teisės bei moralės normas. Įsigijusi dalį namo, ji su sutuoktiniu savo jėgomis pradėjo jį tvarkytis. Pažymi, kad nors sunkinančių aplinkybių nėra, jai vis tiek buvo skirta didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Pabrėžia, kad bauda skirta pareiškėjai, nors faktiškai remonto darbus atliko jos sutuoktinis. Byloje nėra duomenų, kad ji turėjo tikslą perstatyti ar kitaip sąmoningai pasididinti namo dalį, atvirkščiai turi dokumentus, kurie patvirtina, kad bute planuojami atlikti paprasti remonto darbai. Pažymi, kad jau pats vykstantis procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi akivaizdų neigiamą patyrimą. Pareiškėja aiškinasi statybų reglamentavimą, todėl ateityje tokių klaidų nebedarys. Šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas niekam nesukėlė neigiamų pasekmių, priešingai tokie veiksmai buvo pateisinami. Pabrėžia, kad asmuo neatsako už veiksmus, dėl kurių atsiranda ANK padariniai, tačiau tie veiksmai atlikti su pateisinama priežastimi, visuomenei naudingam tikslui. Nurodo, kad namo stogo konstrukcijų remontas yra visų namo bendrasavininkių pareiga ir reikalas. Pažymi, kad kiti bendraturčiai laiku nevykdė savo pareigos, dėl ko namo stogas tapo avarinės būklės. Bendrasavininkiai neprieštaravo remontui, todėl pareiškėjos sutuoktinis ėmėsi remonto, kuris turėtų būti pripažįstamas pateisinamu ir atliktu dėl būtinojo reikalingumo stoge esančiai skylei užtaisyti.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, savavališkos statybos aktu konstatavęs gyvenamojo namo savavališką rekonstravimą, privalo surašyti atsakingiems asmenims administracinio nusižengimo protokolą, kadangi tai numato įstatymai, todėl Inspekcijos įgaliotas pareigūnas statytojai už savavališką gyvenamojo namo rekonstravimą 2021 liepos 22 d. ir surašė protokolą, o Skyriaus vedėja 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo statytojai skyrė 1400 Eur dydžio baudą. Kaip ir minėta, savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad statytoja savavališkai atliko neypatingojo statinio – gyvenamojo namo rekonstravimą: paaukštino šlaitinio stogo dalį – įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas, pašalino dalį esančių laikančiųjų konstrukcijų, o tokiems darbams atlikti rekonstravimo projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi. Tai reiškia, jog Inspekcijos nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, ir pagrindo jį naikinti nėra. Todėl remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, Institucija nesutinka su skundo argumentais, kad galimai padarytas administracinis pažeidimas priskirtinas prie mažiau pavojingesnių administracinių veikų ir taip griežtai bausti asmenį už savo namo supuvusio stogo taisymą, taip siekiant gelbėti savo turtą, kai tai jokios žalos aplinkai nesukėlė, nėra pagrindo. Pažymi, kad surašydama pažeidėjai protokolą ir priėmusi nutarimą, Inspekcija rėmėsi patikrinimo aktu, kuris, be kita ko, surašytas pačiai pažeidėjai dalyvaujant (patikrinimo metu su nustatytais pažeidimais sutiko), taip pat pažeidėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimais, kartu su jais pateiktais įrodymais, Inspekcijos surašytais savavališkos statybos aktu, nurodymu nevykdyti statybos darbų ir privalomuoju nurodymu, kurie pažeidėjos prašymu buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2021 m. liepos 1 d. Visi šie duomenys pareiškėjai yra žinomi. Pažeidėja Inspekcijos nustatytas aplinkybes dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo ir jas patvirtinančius byloje esančius įrodymus vertina ir interpretuoja subjektyviai ir jų nepripažįsta, o skunde nurodytų argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pažeidėjai surašyti savavališkos statybos aktas, nurodymas nevykdyti statybos darbų ir privalomasis nurodymas teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti ir yra galiojantys, todėl darytina išvada, kad Inspekcija administracinius aktus surašė ir baudą skyrė tinkamam asmeniui. Be to, nurodo, jog skunde pateikiami argumentai yra dviprasmiški: nurodo, kad ,,administracinė nuobauda skirta I. K., tačiau pačių statybos/remonto/rekonstrukcijos darbų ji neatliko“ ir, kad ,,pateikiamas dokumentas, kad planuojami atlikti bute paprasti remonto darbai“, kurį Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikė pati statytoja, o ne jos vyras ar kitas asmuo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad bauda paskirta tinkamam asmeniui. Pažymi, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos nutarime buvo nurodyta viena lengvinanti aplinkybė – pažeidėja nuoširdžiai gailisi, tačiau, tai, Inspekcijos vertinimu, nėra pagrindas skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos baudos dydis atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, tinkamai individualizuota, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 (toliau – STR 1.03.01:2016), nustato esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką. Pagal STR 1.03.01:2016 4.3 papunkčio nuostatas, avarinis statinys – tai statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Statinio galimos avarinės būklės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu (STR 1.03.01:2016 4.4 papunktis). Šiuo atveju pažeidėjos nurodoma, tačiau įrodymais nepagrįsta, avarinė gyvenamojo namo būklė galėjo būti pagrindas užsakyti statinio – gyvenamojo namo ekspertizę, o gavus ekspertizę su išvada, teisės aktų nustatyta tvarka registruoti ją valstybės įmonėje Registrų centre. Nurodo, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai ir vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės.

I. K. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. gale dovanojimo pagrindu tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Su vyru pradėjo jį tvarkyti. Kreipėsi į savivaldybę su pareiškimu, kad bus atliekamas remontas. Darbai turėjo būti atliekami viduje, nes namas labai senas ir apleistas. Yra nustatyta tokia tvarka, kad reikia informuoti savivaldybę dėl galimo triukšmo ir panašiai. Leidimas darbams buvo išduotas 2019 m. gale, o patikrinti savivaldybės atstovai buvo atėję jau 2020 m. sausio mėn. Savivaldybės atstovai pasakė, kad viskas gerai. Tada apie stoglangį nebuvo kalbos, nes dar nematė nieko blogo. 2020 m. vasarą, įsibėgėjus remonto darbams, pastebėjo, kad po lietaus pro stogą į vidų bėga vanduo. Iš vidaus praardę stoglangį pamatė, kad kiauras visas stogas, bet labiausiai ties tūriniu stoglangiu, konstrukcijos buvo supuvusios ir sutrešusios. Pasimatė ir tai, kad stoglangis buvo įrengtas vėliau, nes visas namo stogas dengtas skarda, o stoglangio viršus šiferiu. Kadangi jau buvo kreiptasi į savivaldybę dėl remonto darbų, antrą kartą prieš stogo remontą nebesikreipė. Kreipėsi į bendrasavininkes paaiškindami ir konstatuodami, kad stogo danga yra kiaura ir, kad ją reikia tvarkyti ar keisti. Kaimynės sutiko ir neprieštaravo, bet, kai pradėjo derinti stogo remonto darbus, finansiškai prie stogo remonto prisidėti nesutiko. Nuo pat pradžių, kai tik tapo namo dalies savininke, viena kaimynė, kuri dabar rašo skundus, jai visaip trukdė, nes labai norėjo nupirkti žemę, kurią įgijo kartu su butu. Buvo nupjauti vandentiekio vamzdžiai, einantys į butą, nors plane matėsi, kad vandentiekis yra. Viena kaimynė norėjo už simbolinę kainą įsigyti patį butą, o kita norėjo žemės. Kai atsirado nepageidaujami savininkai, prasidėjo visokie trukdymai. Ta kaimynė, kuri norėjo žemės, pasiūlė už žemę pasijungti nuo jos vandentiekį. Kai pasakė, kad žemės neparduos, prasidėjo skundai ir visokie trukdymai. Kaimynėms nesutikus finansiškai prisidėti prie stogo remonto darbų, nutarė stogą sutvarkyti savo pusėje taip, kaip įmanoma. Vyras pats atlieka statybinius darbus. Jis pasitarė su kolegomis ir jie taip pat patvirtino, kad laukti nėra kada, reikia skubiai kažką daryti, o ji (pareiškėja), kaip savininkė, dar ir būtų buvusi atsakinga, jeigu kas nors būtų sugriuvę. Dabar žino, kad norint atlikti tokius darbus reikėjo kreiptis į ekspertus, kad būtų įvertinta stogo būklė, bet tam būtų reikėję daug laiko. Inspekcija patikrinimą atliko ir pažeidimus nustatė 2021 m. liepos mėnesį. Tada atstovai buvo atvykę į vietą. Darbai buvo atliekami 2020 m. vasarą. Skundas pateiktas 2021 m., t. y. beveik po metų. Gavo pranešimą, kad bus atliekamas patikrinimas. Nuvyko prie namo nurodytą dieną ir valandą. Prie namo buvo atvykusios inspektorės. Niekas nieko nematavo ir nieko vietoje nerašė. Tiesiog buvo konstatuota, kad buvo atlikti rekonstravimo darbai. Nežino, nei kas yra sudėtingas, nei paprastas statinys. Išsinagrinėjo šias sąvokas tik tada, kai susidūrė su statybos inspekcija. Rašant pasiaiškinimą statybos inspekcijoje buvo pasakyta ką rašyti, t. y. kas ir kaip vadinasi. Buvo pasakyta, kad turi rašyti, jog tai ne remontas, o rekonstrukcijos darbai. Buvo paaiškinta, kad buvo padidintas buto tūris. Ta rekonstrukcija nepadidino gyvenamojo ploto ir nepagerino gyvenimo kokybės. Jeigu būtų norėję pasididinti, būtų didinę plotą per visą stogo, nes galėjo tą padaryti ir būtų turėję dar vieną kambarį, bet darė tik tiek, kiek minimaliai būtina. Turi įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet neįsivaizduoja, kaip tą reikėtų padaryti. Ten viskas buvo supuvę ir atstatė pagal tai, ką rado. Nežino, kur rasti prieš tai buvusius matmenis, nes statė pagal tai, ką rado, o dokumentuose nemato, kokie buvo matmenys. Galima būtų įteisinti tai, kas jau padaryta, bet tam reikėtų kaimynų sutikimo. Ta kaimynė, kuri rašo skundus, net nepaima siunčiamų prašymų sutikimui. Kita kaimynė davė sutikimą įteisinti. Turbūt reikėtų kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas leistų įteisinti be jos sutikimo. Kaimynė skunde nurodė, kad ir jai bėga vanduo. Gali būti, kad bėga ir jai, nes ir nuotraukose matosi, kad jos stogelis kiauras, šiferis sueižėjęs. Bet taip yra ne todėl, kad mes pakeitė dangą, o nuo jos likusios kiauros stogelio dalies. Mano, kad nuo sandaraus stogo vanduo nebėgs. Reikia keisti visą stogą, o bendro sutarimo nėra. Paskirta bauda yra didelė finansinė našta. Vyras – buvęs kariškis, dabar gauna 260 eurų pensiją. Dukra studijuoja, todėl pajamų negauna, ją reikia išlaikyti. Jos (pareiškėjos) atlyginimas yra apie 900 eurų. Turi paėmę du kreditus būtent dėl to buto remonto. Dukra planuoja gyventi (duomenys neskelbtini) tame bute. Galvojo, kad butą suremontuoti pigiau negu nupirkti naują. Neišmokėta kredito suma dar apie 6000 eurų.

Institucijos atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą ir papildomai paaiškino, kad Pagal 2021 m. gegužės 28 d. gautą skundą buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini). Patikrinimas buvo atliktas 2021 m. birželio 17 d. Jį atliko statybos inspekcijos pareigūnai. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtas statinys, nustatyti pažeidimai ir surašytas statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas, kuriame konstatuota, kad skunde nurodyti galimi pažeidimai nustatyti – savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, yra atliktas vienbučio neypatingo gyvenamojo namo rekonstravimas. Iš gatvės pusės paaukštinta šlaitinio stogo dalis, įrengtos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų ir padidintas tūrinis stoglangis. Nustačius pažeidimus buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir du privalomieji nurodymai, t. y. nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbus, ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nei vienas privalomasis nurodymas nebuvo apskųstas, abu yra vis dar galiojantys ir turi būti vykdomi. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant, sumažinant ar padidinant bet kuriuos esamus statinio matmenis. Šiuo atveju buvo išdidintas esamas tūrinis stoglangis. Pareiškėjos stoglangis padidėjo, o kaimynės liko toks pats. Tokiems darbams statybos leidimas yra privalomas. Teisės aktai numato, kad statytojas negali atlikti statybos darbų, nesusipažinęs su galimomis pasekmėmis. Pažeidimo padarymo laikas nustatomas pagal galimo pažeidėjo pasakymą. Kartais naudojamasi ir viešoje erdvėje esančiais duomenimis. Šiuo atveju tokiais nesinaudojo. Kaip pareiškėja pasakė, taip ir parašė. Nuvykus į vietą pažeidimas buvo nustatytas tik vizualiai, nes ant stogo užlipti nėra galimybės. Vizualiai pamatė, kad tūrinis stoglangis išdidintas iki durų stogelio krašto. Turėjo 2012 m. duomenis Google maps-o ir jie skyrėsi nuo to, kas matėsi realiai. I. K. buvo nusiteikusi bendradarbiauti, neprieštaravo ir suprato tai, ką padarė. Suprato, kad reikės padaryti projektą, gauti leidimą. Jeigu savininkai būtų prieštaravę, gal būtų ėmęsi kokių nors kitų priemonių išmatuoti, bet jie su viskuo sutiko ir neprieštaravo. Prie matmenų duomenų nurodytas ženklas „apie“, nes tikslius matmenis pateiks tik projektuotojas. Statybos inspekcijos pareigūnai tik fiksuoja pažeidimus ir nurodo matmenis „apie“. Vietoje buvo paimti tik žodiniai paaiškinimai. Po to pakvietė pareiškėją į protokolo surašymą ir tada pareiškėja surašė paaiškinimą, nes viską pildo sistemoje darbo vietoje ir nuvykus į patikrinimo vietą to padaryti nėra galimybės. Pareiškėjai rašant paaiškinimą padėjo su sąvokomis, nes tikrai nepatyrusiam sunku susigaudyti. Yra surašytas privalomasis nurodymas atstatyti, bet to daryti nebūtina. Galima pasidaryti projektą ir įsiteisinti statinį. Kiek žino, pareiškėja tuo ir užsiima. Po trijų mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigsis ir statybos inspekcija turės atiduoti išieškojimą antstoliams, todėl reikėtų paskubėti susitvarkyti. Mažareikšmiai darbai yra tie, kurių atlikimui nereikia statybą leidžiančio dokumento, projekto. Pvz. pirmą kartą toje pačioje vietoje buvo skundas dėl tvoros. Tvoros pastatymas yra mažareikšmė statyba ir jai reikia tik bendraturčių sutikimo. Nuo pat pradžių nekilo abejonių, kokiai kategorijai statinys priklauso. Namas turi nuosavybės dokumentą, kuriame labai aiškiai nurodytas plotas, kuris šiuo atveju yra didesnis negu 80 m³. Nesudėtingas statinys yra iki 80 m³. Į statinių iki 80 m³ tvarkymą statybos inspekcija nesikiša. Šiuo atveju plotas didesnis negu 80 m³, todėl reikia projekto, leidimo ir t. t. Kai su pareiškėja kalbėjo apie taikomą nuobaudą, tai buvo pasakyta, kad bauda 1200 eurų. Ji prašė išdėstyti baudą dalimis, tas ir buvo padaryta priimant nutarimą. Jeigu bauda būtų maža, tikrai nebūtų prašiusi jos mokėjimo išdėstyti dalimis. Supranta, kad bauda didelė. Pareiškėja galėjo pateikti kokius nors paaiškinimus ar papildomus dokumentus apie šeimos turtinę padėtį, bet nieko nepateikė. Galėjo skirti ir didesnę baudą, nes maksimali suma 2300 eurų. Atsižvelgė į pirminį pareiškėjos paaiškinimą ir nutarė nubausti 1400 eurų bauda. Mano, kad ji yra teisinga.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja I. K. buvo nubausta už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis apibrėžia, kas yra statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.); 23 dalyje numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis; 6) įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Tam, kad statybos darbai būtų pripažinti statinio rekonstravimu, reikia nustatyti, jog šiais darbais buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis. Šiuo atveju abejonių, kad pareiškėjai I. K. priklausančioje gyvenamojo namo, esančio Katedros g. 8, Panevėžyje, dalyje buvo iš gatvės pusės paaukštinta šlaitinio stogo dalis, įrengtos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų bei padidintas tūrinis stoglangis, nėra, nes to neneigia ir pati pareiškėja. Iš 2021 m. liepos 22 d. I. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog 2020 m. liepos mėnesį buvo pakeistos laikančios tūrinio stoglangio konstrukcijos, perdengtas kiauras stogas, apkalta tūrinio stoglangio išorė, atstatytas estetinis vaizdas (b. l. 64-65). Ir nors teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad rašant paaiškinimą Inspekcijos darbuotoja nurodė, ką ir kokias sąvokas rašyti, teismo vertinimu, tai nedaro I. K. paaiškinimo negaliojančiu. Priešingai, iš to akivaizdu, kad pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta, kokie darbai buvo atlikti jai priklausančio gyvenamojo namo dalyje, o kilus abejonėms pareiškėja galėjo atsisakyti nurodytas sąvokas rašyti paaiškinime. Tai, kad po atliktų statybos darbų pasikeitė tūrinio stoglangio konstrukcija, savo 2021 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinime nurodė ir pareiškėjos sutuoktinis A. K.. Jis paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas kuo greičiau keisti laikančias tūrinio stoglangio konstrukcijas. Tūrinio stoglangio buvusios laikančios konstrukcijos buvo atremtos į buto viduje esančias grindis, o jos toje vietoje buvo supuvusios, begriūvančios į pirmame aukšte esantį koridorių. Į tą pačią vietą tokių pačių laikančių pertvarų nebeįmanoma buvo atstatyti. Dėl tos priežasties, kad būtų sutvirtintos tūrinio stoglangio konstrukcijos ir patikimai laikytų stogo konstrukcijas, naujas tūrinio stoglangio laikančias konstrukcijas tvirtino ant viršutinio sienojo vainiko ir arčiausiai esančios perdangos sijos. Iš dalies pasikeitė tūrinio stoglangio konstrukcija. Visą tūrinį stoglangį užsandarino ir apkalė naujomis dailylentėmis (b. l. 57-59). Institucijos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuvykus į vietą vizualiai matėsi, kad tūrinis stoglangis išdidintas iki durų stogelio krašto. Turėjo 2012 m. duomenis Google maps-o ir jie skyrėsi nuo to, kas matėsi realiai. Aplinkybę, kad atlikus tūrinio stoglangio rekonstravimo darbus akivaizdžiai pasikeitė jo išvaizda, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Iš byloje esančios 2012 m. birželio mėnesį fiksuotos fotonuotraukos (b. l. 56) matyti, kad stoglangis yra gerokai mažesnis ir tikrai nesiekia durų stogelio krašto už tą, kuris yra užfiksuotas 2021 m. birželio 17 d. darytose fotonuotraukose (b. l. 66-67, 69-70). Nors pareiškėja ir jos atstovė tvirtina, kad Inspekcija negalėjo remtis 2012 m. daryta nuotrauka, nes I. K. tuo metu nebuvo namo dalies savininke, o turėtų būti vertinamos nuotraukos, darytos tik po to, kai ji tapo savininke, su tokiais argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad pati pareiškėja pirminiame savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad 2019 m. dovanojimo sutarties pagrindu ji įgijo nuosavybės teises į namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Jame esančiame bute 20 metų niekas negyveno, namas buvo apleistas, avarinės būklės, kiauru stogu ir pan. (b. l. 64-65). Taigi iš šio paaiškinimo akivaizdu, kad 2012 metais ir vėliau iki pat 2020 metų niekas kitas to stoglangio neremontavo ir nuotraukose užfiksuoti pakitimai yra padaryti būtent I. K..

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Iš 2021 m. birželio 17 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinis klausimynas) matyti, kad statytoja I. K. neturėjo statybą leidžiančio dokumento. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, bet ji tvirtina nežinojusi, kad tokiems darbams leidimas yra reikalingas, o be to, pareiškėjos tvirtinimu, darbus buvo būtina atlikti kuo skubiau, nes laikančiosios konstrukcijos buvo supuvusios ir avarinės būklės. Atsakydamas į pirmąjį pareiškėjos argumentą teismas pažymi, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Dėl antrojo I. K. argumento, kad darbus buvo būtina atlikti kuo skubiau, nes statinys dėl supuvusių konstrukcijų buvo avarinės būklės, teismas pritaria Inspekcijos atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai, kad šiuo atveju pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo būti užsakyta ekspertizė avarinei būklei konstatuoti, bet ne pats asmuo gali nuspręsti, ar statinys yra avarinės būklės. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja I. K. pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį buvo nubausta pagrįstai. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju I. K. paskirta administracinė nuobauda, įvertinus visas byloje ištirtas aplinkybes, yra neproporcinga ir per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai I. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. Skundžiamame nutarime yra konstatuota viena pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. K. už tokio nusižengimo padarymą baudžiama pirmą kartą. Šiuo atveju svarbu į vertinti ir tai, kad pareiškėja prieš apskritai pradėdama statybos darbus kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo išdavimo ir dėl žinių trūkumo manė, jog vien savivaldybės išduoto leidimo pakaks ir rekonstravimo darbams. Be to, kaip nurodė pareiškėja, stoglangį reikėjo remontuoti skubiai, nes, kai pradėjo vidaus remonto darbus, pamatė, kad tūrinio stoglangio konstrukcijos yra supuvusios ir jas būtina keisti tam, kad per stogą nebėgtų vanduo. Pareiškėja, kaip nurodė Inspekcijos atstovės teismo posėdžio metu, nuo pat pradžių neneigė, kad buvo atlikti rekonstravimo darbai, dėl savo poelgio gailėjosi ir noriai bendradarbiavo su Inspekcijos atstovais. Šiuo metu pareiškėja taip pat stengiasi įteisinti rekonstravimo darbus, bet šis procesas stringa dėl vienos iš bendraturčių nesutikimo. Teismo nuomone, tai rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas iš esmės nėra piktybinis, pažeidžiantis kitų asmenų teises ir interesus, ar toks, kuriuo būtų siekiama itin savanaudiškų tikslų. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjos turtinę padėtį – vyras – buvęs kariškis, dabar gauna 260 eurų pensiją, dukra studijuoja, todėl pajamų negauna, ją reikia išlaikyti, jos (pareiškėjos) atlyginimas yra apie 900 eurų, turi paėmę du kreditus būtent dėl to buto remonto, neišmokėta kredito suma dar apie 6000 eurų. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, I. K. asmenybę, jos elgesį po nusižengimo padarymo, turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šioje byloje I. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, pakankama administracinė nuobauda yra 200 Eur dydžio bauda, tam, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas sutinka su tuo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pažymėtina, kad ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos skyrimas I. K. būtų neproporcinga priemonė jos padaryto nusižengimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad I. K. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus švelnesnę negu ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-78-2021 keistinas, I. K. skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatyme numatytas minimalus jos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-78-2021 ir I. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.