Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-02 · Byla Nr. A2.6.-239-270/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-239-270/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Pažeidėjas
D. M.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-239-270/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18658-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4;2.7.4.5;2.1.1;2.1.2;2.14.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Giedrei Vasilevskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., jos atstovui Arvydui Balinskui, nukentėjusiajam J. S., išnagrinėjęs D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. dėl to, kad ji 2015-12-01 apie 16.45 val., Žirmūnų g. 1E, Vilniuje, vairuodama automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pajudėjo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 220, punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. M. apklausta teisme paaiškino, jog ji protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodama automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę - stovintį automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kontakto ji ir kliudytos transporto priemonės vairuotojas išlipo iš automobilių, apžiūrėjo automobilius. Kadangi apžiūrėjus abu automobilius tamsoje jokių sugadinimų (įbrėžimų) nebuvo matyti, todėl įsitikinusi, jog žala automobiliui nepadaryta, sutarus su nukentėjusiuoju, jog nieko neįvyko, ji nusprendė išvažiuoti. Tik policijoje ji pamatė nukentėjusiojo automobiliui užfiksuotus pažeidimus, t.y. įbrėžmus bamperio apatinėje dalyje. Tvirtino, jog stovint įvykio vietoje tų įbrėžimų negalima buvo pamatyti (įžiūrėti). Jos atomobilio valstybinis numeris buvo sulamdytas ankščiau.

Iš esmės analogiškas aplinkybes D. M. nurodė savo paaiškinime tyrimo metu (b.l. 14).

Nukentėjusysis J. S. apklaustas teisme paaiškino, jog autoįvykis įvyko Žirmūnūnų gatvėje. Tądien linojo, buvo rūkas. Stovėdamas automobilių grūstyje, pajuto smūgį, įjungęs avarines šviesas išlipo iš automobilio. Išlipo ir jo automobilį kliudžiusi vairuotoja. Automobilius apžiūrėjus, vairuotoja išvažiavo. Jo automobilis buvo purvinas. Išlipusiai vairuotojai dėl sugadinimų jis nesiūlė pildyti deklaracijos, kalbos, jog ji neišvažiuotų iš įvykio vietos taip pat nebuvo, vairuotoja pasakė, kad čia nieko tokio. Po šio eismo įvykio automobilio bamperiui yra reikalingas dažymas. Mano, jog vairuotoja eismo įvykio metu buvo blaivi, jis nejuto nuo vairuotojos jokio alkoholio kvapo.

Teisme apklaustas liudytoju, policijos pareigūnas A. D., patvirtindamas tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 7), paaiškino, kad atvykus pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio, automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos vietoje nebuvo, automobiliui „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įbrėžtas galinis bamperis. Tokiam pažeidimui stipraus kantakto nereikėjo. Mano, jog tamsiu metu esant nedideliems įbrėžimams, tik labai gerai įžiūrėjus juos galima buvo pastebėti. Atvykę pagal gautą pranešimą nukentėjusysis buvo rastas išvažiuojantis iš Žirmūnų tilto, išvažiuojant į Olandų žiedą, jis paaiškino, kad bandė vytis kaltininkę.

Motyvuojamoji dalis

D. M. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3); pažeidėjos paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 14); policijos pareigūno A. D. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) bei jo paaiškinimais teisme; eismo įvykio vietos schema, abiejų transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu eismo įvykio byloje bei fotolentelėmis, kuriais užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko 2015-12-01, Vlniuje, Šeiminiškių – Žirmūnų tiltas, Žirmūnų g. 1E, eismo įvykio metu automobiliui „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis iš dešinės pusės, priekinė valstybinio numerio raidė, nežymiai nubrozdinta plastmasinė apdaila ant priekinio bamperio, automobiliui „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis iš kairės pusės (b.l. 9-10, 15-18), nukentėjusiojo J. S. paaiškinimu tyrimo metu (b.l. 11) bei jo paaiškinimais teisme; kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių seka, jog D. M. 2015-12-01 apie 16.45 val., Žirmūnų g. 1E, Vilniuje, vairuodama automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pajudėjo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, pažeisdama KET 9 punko reikalavimus, numatančius bendrasias eismo dalyvių pareigas bei šių taisyklių 101 punktą, kuris nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Būtent šie D. M. padaryti pažeidimai ir nulėmė nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Pati D. M. šio pažeidimo neginčijo.

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš byloje esančių įrodymų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų D. M., J. S., A. D. paaiškinimų matyti, jog automobiliui „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas sugadinimas (nubrozdintas galinis bamperis iš kairės pusės) nėra žymūs, eismo įvykis savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Pati D. M. nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog įvykus automobilių kontaktui, abiems eismo dalyviams sustojus ir apžiūrėjus automobilius bei sutarus, jog eismo įvykio nėra, nematydama akivaizdžių sugadinimų (ką patvirtina fotonuotraukos) manė, kad nukentėjusiajam priklausančio automobilio ji neapgadino. Nukentėjusiojo J. S. paaiškinimai tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, jog sugadinimas buvo ypač mažareikšmis, patvirtindamas, jog jo automobilis buvo nešvarus, o esant nežymiam įbrėžimui ant bamperio, jis nesiūlė kaltininkei pildyti deklaracijos, kalbos apie tai, jog ji neišvažiuoti iš įvykio vietos taip pat nebuvo, dėl ko darytina išvada, jog D. M. esant tamsiam paros metui, rūkui, tokio sugadinimo galėjo nepastebėti. Nukentėjusiojo, policijos pareigūno A. D. nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime bei jo paaiškinimai teisme nepaneigė D. M. teiginių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į teismui pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog eismo įvykio metu D. M. vairuojamas automobilis buvo tvarkingas, į nukentėjusiojo paaiškinimus, kuris teigė, jog D. M. eismo įvykio metu buvo blaivi, teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu, atsižvelgiant į kontakto pobūdį bei padarytą sugadinimą, D. M. galėjo nepamatyti automobilio ypač nežymaus sugadinimo ir išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, objektyviai nežinant ir nesuprantant apie įvykusį eismo įvykį. Aplinkybė, jog D. M., pajutusi automobilių kontaktą, išlipo apžiūrėti galimų sugadinimų, o nukentėjusiajam nepatvirtinus, jog sugadinimai yra padaryti, šiam nereikalaujant pildyti deklaracijos ar likti įvykio vietoje, dėl ko D. M. ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, tik patvirtina, jog D. M. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos sąmoningai, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, suprasdama tokio elgesio neteisėtumą, todėl teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu D. M. veiksmuose tyčios pasišalinti nebuvo, įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių jos kaltę tyčia pasišalinus iš įvykio vietos, byloje nėra, jos teiginiai nepaneigti, todėl byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina D. M. veiksmuose nenustačius minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, į padarytą žalą. D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą dėl turto sugadinimo ji pripažino ir gailisi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į tai, jog D. M. ankščiau buvo bausta už KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, todėl už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą D. M. skirtina bauda artima vidurkio dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

D. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 40 (keturiasdešimt) eurų dydžio baudą.

D. M. bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁸ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras