- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-270/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 26 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis 2009 m. birželio 23 d., apie 14-15 val., Tauragės rajone, miško aikštelėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 11,439 g heroino – ją nupirkti iš kaltinamosios L. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis R. V. Lietuvos respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – LR BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009 m. birželio 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 26 d.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. V. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad nesutinka su nutartyje nurodytais motyvais ir su jam pareikštu kaltinimu.
Kaltinamasis teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra nepagrįsta, be to ją priėmė šališkas teismas. Vėliau suėmimo terminas buvo nepagrįstai tęsiamas remiantis šios nutarties motyvais.
Skunde R. V. aprašomo sulaikymo dienos aplinkybes, teigia, kad buvo sulaikytas nepagrįstai, ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti netinkamai, vietos apžiūros ir asmens kratos protokolais suklastoti, ginčija liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių išklotinių turinį, neigia padaręs jam inkriminuojama nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nuomone, pareigūnai, siekdami susidoroti su juo, suklastojo visą bylos medžiagą.
Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą ir tai rodo dideli asmens pavojingumą visuomenei. Teigia, jog jis niekam pavojaus nekelia.
Be to, pasak apelianto, teismo išvada jog jis praeityje teistas už labai sunkų nusikaltimą, neatitinka tiesos. Kaltinamasis nurodo, jog buvo nuteistas pagal tuo metu galiojusio BK 104 str., o pagal senąją BK redakciją šis nusikaltimas nebuvo laikomas labai sunkiu.
Šalies argumentai
Kaltinamasis nesutinka ir su teismo išvada, jog yra išsituokęs, oficialiai niekur nedirbo, todėl jo nesieja tvirti pozityvūs socialiniai ryšiai. Skunde nurodo, kad turi šeimą, gyveno su žmona, ja rūpinosi, jų santuoka registruota bažnyčioje, be to, pagal LR BPK 38 str. šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo kitas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). R. V. taip pat teigia, kad dirbo ūkio darbus savo mamos įregistruotame ūkyje, be to, dirbo papildomus darbus – remontavo ir pardavinėjo automobilius, darė butų bei namų remontą, statė pečius, židinius, turi legalių lėšų pragyvenimui, be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Skunde taip pat nurodo, kad žmona yra II grupės invalidė, serga onkologinėmis ligomis, be to, kartu gyvena senyvo amžiaus (82 m.) mama, kuriai reikalinga pagalba ir nuolatinė priežiūra.
Be to, R. V. nesutinka su teismo išvada, kad pratęsiant jam suėmimą siekiama užtikrinti jo dalyvavimą teismo procese. Nurodo, kad BPK 259 str. tvarka buvo visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Be to, kaltinamasis teigia, kad neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, kadangi pats yra suinteresuotas bylos išnagrinėjimu ir tiesos nustatymu.
Kaltinamasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, nurodo, kad bylos medžiagą sudaro tik du bylos tomai.
R. V. nuomone teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 3 d.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria kaltinamajam R. V. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas nepažeidė LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme ir sprendimo paskelbimas šioje byloje numatytas 2010 m. gruodžio 28 d. Byloje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad R. V. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., tai patvirtina kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl kaltinamojo skundo teiginiai apie byloje surinktų duomenų (liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros ir kitų bylos duomenų) patikimumą ir (ar) jų įrodomąją vertę nenagrinėjami. Visus kaltinamojo skunde analizuojamus klausimus dėl jo kaltės, veikos pavojingumo ir bylos medžiagos įrodomosios vertės sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Priešingu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį bylos medžiagoje surinktų duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas įvertina, jog kaltinamasis R. V. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, pasikėsinęs įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, be to, jis anksčiau buvo teistas, nedirba, laisvėje nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados, kad suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę.
Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis šį skundą motyvuoja iš esmės tai pačiais argumentais, dėl kurių jau buvo pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, tai - netinkamai jo nuomone, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, teismo šališkumas ir su tuo susiję Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos pažeidimai, ankstesnis teistumas, šeimos narių sveikatos būklė, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir pan. Kadangi dėl šių motyvų buvo pasisakyta 2009 m. kovo 23 d., 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. birželio 19 d., 2010 m. rugsėjo 6 d. teis0mo nutartyse, todėl netikslinga dar kartą juos kartoti.
Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo R. V. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.