Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ir atsakovės J. Ž. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-500/2010 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo bei ieškovės J. Ž. priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. Ž. nurodė, kad dėl atsakovės nelojalumo, nepagarbos jam, kaip sutuoktiniui, nuolatinio įžeidinėjimo iširo 1982-10-16 sudaryta santuoka. Nurodė, kad kartu su atsakove negyvena nuo 2008 m. birželio mėn. pabaigos, su ja gyvena ir jų nepilnametis sūnus Edgaras, gim. 1998-12-23. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl atsakovės J. Ž. kaltės, nepilnamečio sūnaus E. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, įpareigoti J. Ž. leisti jam netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. Ž., sūnaus išlaikymui iš jo priteisti po 135 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, įpareigoti jį prieš kiekvienus mokslo metus aprūpinti nepilnametį sūnų reikiama apranga, avalyne ir mokymo priemonėmis, bendrąją sutuoktinių nuosavybę padalinti pagal jo pasiūlymą, priteisiant jam asmeninėn nuosavybėn 33 649 Lt vertės turto - patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais 1-2; 1-8; 1-1; garažą, pastatą - viralinę, 1/3 d. žemės sklypo, J. Ž. asmeninėn nuosavybėn 56 256 Lt vertės likusį turtą, išskyrus, patalpas gyvenamajame name pažymėtas indeksais R-1, R-2 bei lauko statinius - W (lauko tualetą), 6I1 m (malkinę), įvažiavimą į kiemą ir privažiavimą prie šalims priteistinų garažų bei ūkio paskirties statinių, palikti bendram naudojimui. Nustatyti, kad su kreditoriumi AB „Swedbank“ 2006-04-13 sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos po šalių santuokos nutraukimo nesikeičia, prievolė mokėti kreditoriui likusios negražintos paskolos dalies įmokas paliekama ieškovui, o atsakovė nuo 2009-06-27 įpareigotina kompensuoti ieškovui sumokėtų įmokų ½ dalį, šias sumas sumokant jam kiekvieną ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pagal ieškovo atsakovei J. Ž. pateiktus įmokų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Priešieškiniu atsakovė prašė teismą priteisti iš ieškovo S. Ž. nepilnamečio sūnaus E. Ž., gim. 1998-12-23, išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ją paskirti vaiko išlaikymo skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, priteisti iš ieškovo 9 600 Lt dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-07-01 bei priteisti iš S. Ž. išlaikymą jai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad nesutinka, jog santuoka yra iširusi dėl jos kaltės, nes vyro neįžeidinėjo, nepagarbos jam nerodė, stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau santuoka iširo dėl paties ieškovo kaltės, t.y., dėl jo naudojamo smurto, santuokinės neištikimybės. Nurodė, kad ieškovas pats paliko šeimą ir daugiau kaip metus laiko ja visiškai nesirūpina. Teigė, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1 007 Lt išlaikymo suma. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, mano, kad tinkamas išlaikymo dydis, kurį ieškovas turi teikti vaikui, yra 800 Lt per mėnesį. Nurodė, kad jos pajamos yra tik minimalus darbo užmokestis, iš kurio turi išlaikyti nepilnametį sūnų, šeimos gyvenamąjį būstą ir pragyventi pati. Prašė teismą priteisti išlaikymą jai iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovei J. Ž. pripažino nuosavybės teisę į: 2/3 d. 0,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0208-8466, kadastrinis Nr. 6775/0003:179 Ustukių k.v., esančio Ustukių k, Pasvalio r., ir nustatė jai naudojimosi žeme tvarką pagal ieškovo pateiktą planą; priteisė nuosavybėn 65, 19 d. gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. 6798-3010-9013, esančio Ustukių k., Pasvalio r. ir paskyrė naudotis patalpomis: 1-1, 1-2, 1-8, 1-10, ½ 1-3, ½ 1-4, ½ 1-5, ½ 1-6, ½ 1-7, ½ R-1 ir ½ R-2, kurių vertė 59 984 Lt; garažą 2G1p, unikalus Nr. 6798-3010-9024, - 1 800 Lt vertės; viralinę 3I1p, unikalus Nr. 6798-3010-9035, - 1 400 Lt vertės; ūkinį pastatą 4I1p, unikalus Nr. 6798-3010-9046, - 2 200 Lt vertės; ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr. 6798-3010-9057, - 1 900 Lt vertės; ūkinį pastatą 6I1m, unikalus Nr. 6798-3010-9068, - 600 Lt vertės; ½ šiltnamio 9š1g - 900 Lt vertės bei kilnojamąjį turtą: sekciją - 500 Lt vertės; pietų stalą su kėdėmis -1 000 Lt vertės; salono baldų minkštąją dalį su staliuku - 800 Lt vertės; miegamojo baldus -1 000 Lt vertės; šaldytuvą šaldiklį - 300 Lt vertės; šaldiklį - 200 Lt vertės; automobilį „FIAT PUNTO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 000 Lt vertės; karvę - 2 000 Lt vertės; benzininę žoliapjovę - 500 Lt vertės.

Skolą AB „Swedbank“ pagal 2006-04-13 vartojimo kredito sutartį Nr. 06-025018-VA pripažino solidariąja sutuoktinių S. Ž. ir J. Ž. skola; skolą UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2008-07-22 atsakovės J. Ž. vardu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 807789118, pripažino asmenine atsakovės J. Ž. skola.

Priteisė iš atsakovės J. Ž. ieškovo naudai 25 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, 200 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 500 Lt išlaidų už turto įvertinimą ir 1 277 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovo S. Ž. atsakovės naudai priteisė 300 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 150 Lt išlaidų už nutarimo priteisti laikiną išlaikymą pateikimą vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1982 m. spalio 16 d. šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė dvi dukros R. ir T. bei sūnus E., yra iširusi (1 t., b.l. 12-13). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). Civilinio kodekso (toliau CK) 3.27 str. nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir kt.. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas S. Ž., nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau ieškovas teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovės J. Ž. kaltės, nes ji reiškė jam nepagrįstas pretenzijas, žemino jį. Nurodo, kad dėl nesutarimo 2008 m. birželio mėn. išėjo iš namų, apsigyveno pas motiną ir tik vėliau pradėjo gyventi su kita moterimi. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodo, kad S. Ž. jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko ji eilę kartų kreipėsi į policijos komisariatą, tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams, ieškovas išvykdavo iš namų. Nors atsakovė teismui nepateikė duomenų apie jos atžvilgiu naudotą ieškovo fizinį smurtą, tačiau S. Ž. nepaneigė minėtų atsakovės teiginių bei tai, kad jis atsakovei nebuvo ištikimas. Nors S. Ž. nurodo, kad su kita moterimi jis pradėjo gyventi 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, ką patvirtino liudytoja apklausta jo motina M. Ž. bei draugė D. M., tačiau ta aplinkybė, kad ieškovui išėjus gyventi pas motiną 2008 m. birželio pabaigoje, jis netrukus (rugpjūčio mėn.) pradėjo gyventi su kita moterimi, kuri yra artima atsakovė J. Ž. giminaitė, leidžia daryti išvadą, kad jų draugystė prasidėjo ženkliai anksčiau (2 t., b.l. 40-43). Būdamas nelojalus savo sutuoktinei, ieškovas negali reikalauti atitinkamos pagarbos ir lojalumo iš atsakovės, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl šeimos iširimo yra kalta atsakovė. Ieškovas S. Ž. nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos ir apeliacinės instancijos teisme, todėl keisti pirmosios instancijos sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Byloje nėra ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus Edgaro gyvenamosios vietos nustatymo, todėl spręstinas jo išlaikymo dydis, kurį privalo teikti abu tėvai. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vienok, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo. Kartu pažymėtina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos, todėl didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Byloje nustatyta, kad sūnus Edgaras gyvena su motina, kurios darbo užmokestis yra minimali mėnesinė alga, o iš byloje esančių SODRA duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2010-07-08 dirba AB „Dolomitas“ ir jo gaunamas darbo užmokestis ženkliai viršija J. Ž. gaunamą darbo užmokestį (3 t., b.l. 91-94). Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi didesnę galimybę skirti lėšų sūnaus išlaikymui nei atsakovė. Iš byloje esančių duomenų, apeliantės paaiškinimų matyti, kad pagrindinės išlaidos skirtinos sūnui, yra išlaidos maistui, kas sudaro vidutiniškai 350 Lt mėnesiui, 150 Lt išlaidos būsto išlaikymui, apie 200 Lt aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui bei mokslo priemonėms ir vaiko vystymui užtikrinti. Be to, įvertina jog nepilnametis šalių sūnus gyvena su atsakove J. Ž., kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis sūnumi, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl siekiant užtikrinti minimalius sūnaus poreikius ir sudaryti jam tinkamas sąlygas visapusiškam vystymuisi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turi pareigą ir galimybę teikti sūnui 400 Lt dydžio išlaikymą. Apelianto S. Ž. teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino jo materialinę padėtį, nes jis negali skirti 400 Lt dydžio lėšų sūnaus išlaikymui, atmestini. Aplinkybė, kad S. Ž. yra skolingas VSDFV už 2009 m. gautas pajamas, neįrodo jog ieškovo materialinės padėtis yra sunki, o priešingai, iš dalies patvirtina, jog ieškovas turi galimybę gauti ir papildomų pajamų, ką apeliacinės instancijos teismui nurodė atsakovė (2 t., b.l. 33-35). Tai, kad ieškovas dirbo ir gavo pajamų, leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad darbo biržoje jis buvo registruotas tik 2010-05-13 (3 t., b.l. 61).

Priešieškiniu atsakovė nurodė, kad ieškovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2008-07-01 ir prašė teismą priteisti iš S. Ž. išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą nuo 2008-07-01 iki 2009-07-01 kas mėnesį po 800 Lt, viso 9 600 Lt (1 t., b.l. 66-70). Iš byloje esančios 2009-10-05 nutarties matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas galutinis sprendimas ir iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą sūnui po 200 Lt. Byloje nustatyta, kad minėta nutartis buvo vykdoma (1 t., b.l. 84, 101-102, 2 t. b.l. 25-27, 3 t., b.l. 59). Tenkindamas priešieškinį iš dalies, teismas nurodė, kad atsakovė prašydama priteisti išlaikymą už praeitą laikotarpį, teismui nepateikė įrodymai, jog minėtu metu J. Ž. turėjo papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, todėl už 2008-07-05 - 2009-10-05 laikotarpį priteisė 3 000 Lt, t.y., po 200 Lt kas mėnesį. Kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada tenkinti priešieškinį iš dalies, nes šalių sūnus 2008 m. buvo jaunesnis, duomenų, kad jam buvo reikalingos tokio pat dydžio išlaidos, kaip ir šiuo metu nepateikta, kokias pajamas minėtu metu gavo ieškovas, byloje žinių nėra ir nepaneigta, jog minėtu metu jis dirbo tik pagal verslo liudijimą, tačiau atsakovei pateikus priešieškinį 2009-06-23 ir nurodžius jog ieškovas neteikia jokio išlaikymo, teismas be pagrindo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iš atsakovo priteisė tik nuo 2010-04-16. Įvertinant minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimo suma nuo 2008-07-05 iki 2009-06-23 sudaro 2 320 Lt (11 mėn. 18 d. x 200), o nuo 2009-06-23 iki 2009-10-05 -1359 Lt (3 mėn.12x 400), todėl už 2008-07-05 - 2009-10-05 laikotarpį pirmosios instancijos teismo priteistas įsiskolinimas didintinas iki 3 679 Lt, o priteista iš ieškovo išlaikymo po 400 Lt data tikslintina, nurodant, kad išlaikymas po 400 Lt iš ieškovo priteistinas nuo 2009-06-23 (CK 3.200 str.).

Civilinio kodekso nuostatos numato ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Ieškovas S. Ž. teigia, kad atsakovė trukdo bendrauti su sūnumi, nuteikinėja sūnų prieš jį, todėl prašė teismą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sūnaus bendravimas su tėvu kenktų vaiko sveikatai, kad tėvas neužtikrintų vaiko priežiūros, maitinimo. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę netrukdyti S. Ž. bendrauti su sūnumi gyvenamojoje vietoje ir mokykloje. Tačiau tėvas turi teisę su vaiku ne tik bendrauti, bet ir poilsiauti, o įvertinant, kad S. Ž. šiuo metu gyvena pas motiną Pakruojo r., turi teisę parsivežti sūnų į namus savaitgaliais bei vaiko atostogų metu. Kolegija daro išvadą, esant pagrindui nustatyti jog S. Ž. turi teisę pasiimti sūnų E. Ž. iš ieškovės ir sūnaus gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir pristatyti į ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą iki šeštadienio 19 val; ieškovas turi teisę pasiimti sūnų katalikiškų ir kitų svarbių švenčių dienomis, iš anksto suderinęs su atsakove, o sūnaus vasaros atostogų metu - 1 mėnesio laikotarpiui. Bendravimo metu įpareigojant ieškovą užtikrinti sūnaus poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, pasibaigus bendravimui, vaiką pristatant į J. Ž. ir sūnaus gyvenamąją vietą bei uždraudžiant S. Ž. be atsakovės sutikimo nepilnametį sūnų E. Ž. į užsienio valstybes.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal minėtą nuostatą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamečio vaiko auginimas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo vadovaujantis gali būti reikalaujamas išlaikymo priteisimas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t.y., nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad J. Ž. materialinė padėtis yra gera, nes jos gaunamas atlyginimas yra minimalus, su ja gyvena nepilnametis sūnus, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę bei ieškovo turtinę padėtį pagrįstai priteisė J. Ž. išlaikymą kas mėnesį po 130 Lt. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė yra darbinga, sveika, nėra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, jog priteistas išlaikymas turi būti ženkliai didesnis, taip pat vertintinas kritiškai, nes neginčijamų įrodymų jog ieškovas S. Ž. turi galimybę teikti didesnį nei priteista išlaikymą, nepateikta ((duomenys neskelbtini) str.). Priteistas išlaikymas yra minimalus atsižvelgiant ir į bendrą pragyvenimo lygį bei atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl jį didinti nėra pagrindo (CK 1.5 str.). Tačiau kolegija daro išvadą, kad išlaikymas atsakovei iš S. Ž. turi būti priteistas nuo priešieškinio padavimo dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos, nes šis išlaikymas jai buvo reikalingas ir anksčiau.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir tuo atveju kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 str.). Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). CK 3.118 str. nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas, o esant mokėtinų skolų, sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių skolų suma. Byloje įrodyta ir šalių neginčijama, kad buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2008 m. birželio mėn.. Šią aplinkybę patvirtino šalys bei liudyt. M. Ž., T. Ž., R. S., todėl pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių turimą turtą, darė pagrįstą išvadą, kad į bendro turto balansą neįtrauktinas 2008-07-22 įsigytas virtuvės baldų komplektas, nes jis įgytas šalims gyvenant atskirai, sudarius lizingo sutartį, pagal kurią prievolę išmokėti už baldų komplektą, UAB „Ūkio banko lizingas“ neprieštaraujant, prisiima atsakovė (1 t., b.l. 60,74, 2 t., b.l. 40-43). Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas prašė teismą padalinti santuokoje įsigytą žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, transporto priemones ir baldus bei turimas prievoles kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas nuosavybės teise turimą sutuoktinių turtą nurodė, jog dalijant turtą bei nustatant naudojimosi turtu tvarką atsižvelgtina į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis sūnus. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam nuosavybės teise priteisto 1/3 dalies žemės sklypo kaina. Iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad žemės sklypo vertė yra 18 300 Lt, todėl ieškovas pagrįstai nurodo, kad jam skirtos žemės sklypo dalies vertė yra 6 100 Lt, o atsakovei priteisiant 2/3 d.- 12 200 Lt, dėl paminėto, šioje dalyje sprendimas tikslintinas (3 t., b.l. 5-8). Kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės teiginį, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta neteisingai, nes žemės sklypo planas nėra tinkamai paruoštas, sklypo ribos neaiškios, todėl pripažinus šalims nuosavybės dalis, žemės sklypo naudojimosi tvarką šalys turi teisę nusistatyta tarpusavio sutarimu, o nesutarus, kreiptis į teismą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo pagal jų paruoštus planus (CK 4.75 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai jam nuosavybėn priteisė gyvenamąsias patalpas 1-11, esančias antrame aukšte. Nurodo, kad dėl tarpusavio nesutarimų su atsakove jis prašė teismą skirti patalpas pirmame aukšte 1-1, 1-2, 1-8, tuo išvengiant bendro naudojimo patalpų bei galimų nesutarimų su atsakove. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad sprendžiant gyvenamųjų patalpų padalijimo klausimą turi būti užtikrintos ne tik sutuoktinių, bet ir kartu su atsakove gyvenančio nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai. Įvertinęs, kad atsakovė ir nepilnametis sūnus yra skirtingų lyčių, teismas teisingai konstatavo, jog jiems yra reikalingi atskiri gyvenamieji kambariai. Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus pažymos matyti, kad gyvenamojo namo mansardoje esantys kambariai 1-11 ir 1-10 pelija dėl nepakankamo sienų apšiltinimo, o dėl stogo nesandarumo per lubas ir sienas teka vanduo. Minėta pažyma konstatuota, kad namo pirmame aukšte kambariai 1-2 ir 1-8 apjungti į vieną patalpą, kurią arka skiria nuo koridoriaus 1-6, iš kurios yra išėjimas į verandą 1-1 (3 t., b.l. 2). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo patalpų išdėstymas yra pakeistas, o antrame aukšte esantys kambariai nėra saugūs nuolatinai gyventi nepilnamečiam vaikui. Byloje nustatyta, kad be ieškovo prašomų jam priteisti 1-2 ir 1-8 kambarių, kitų gyvenamųjų patalpų pirmame aukšte nėra. Esant minėtai aplinkybei, tai, jog antrame aukšte esančios patalpos nėra pritaikytos sveikai ir saugiai gyventi, kolegija daro išvadą, jog keisti sprendimą ir nustatyti ieškovui naudojimąsi jo prašomomis patalpomis, nėra pagrindo, nes tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. S. Ž. nurodyta aplinkybė, kad jis statė namą, statyboms lėšų skyrė jo tėvai, nesudaro pakankamo pagrindo skirti jam nuosavybei ir naudojimuisi geriausias patalpas pirmame aukšte, nes namas buvo statomas ir įrengiamas ne tik ieškovo, bet visos jo šeimos, tame tarpe trijų jo vaikų gyvenimui. Be to, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė su kuria lieka gyventi nepilnametis sūnus, kitos gyvenamosios patalpos neturi ir gyvenamoje vietoje su nepilnamečiu sūnumi gyvens nuolatinai. Ar šiame name gyvens ieškovas, abejoja ir jis pats. Tačiau kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto teiginį, kad teismas nenustatė kas naudosis patalpa 1-9. Iš byloje esančio plano matyti, kad ši patalpa yra antrame aukšte ir faktiškai tai yra holas į kurį patenkama užlipus laiptais į antrą aukštą. Kadangi patekti į antrame aukšte esančias patalpas turi teisę abu sutuoktiniai, ši patalpa skirtina naudoti abiem šalims. Teismas nėra išsprendęs kieme esančio rūsio, kurio vertė 600 Lt nuosavybės, todėl nustatytina, kad šis rūsys šalims priteistinas po ½ d.. Kolegija konstatuoja, kad kiti ūkiniai pastatai padalinti teisingai, atsižvelgiant į jų reikalingumą šalims.

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai yra priteistas ieškovo nurodytomis kainomis įvertintas kilnojamasis turtas. Iš priešieškinio matyti, jog atsakovė nesutiko su S. Ž. ieškinyje nurodytomis kainomis, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovė su S. Ž. nurodytomis kilnojamojo turto kainomis sutinka ir kad šio turto padalijimas pagal ieškovo reikalavimą atitinka sutuoktinių teisėtus interesus ir jų teisių nepažeidžia. Kilnojamojo turto vertė vertintojų nėra įvertinta, o pateikti šalių minėto turto vertinimai rodo, jog kainų skirtumas yra ženklus. Įvertinus, jog atsakovei priteista nekilnojamojo turto dalis yra didesnė ir ieškovas pripažįsta, kad sutuoktinė neturi lėšų kompensuoti tenkančią turto dalį jam pinigais bei sprendimo dalį, kuria priteista kompensacija prašo panaikinti, tenkintinas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti kilnojamąjį turtą ieškovui, jo nurodytomis kainomis. Įvertinus, jog atsakovė gyvena su sūnumi, jai, o ne ieškovui nuosavybėn skirtina karvė, kurios 2 000 Lt vertės atsakovė nepaneigė ((duomenys neskelbtini) str.). CK 3. 123 str. numato, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir į kitas svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis sūnus, atsakovės gaunamos pajamos nėra didelės, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, aplinkybę, jog ieškovas nepageidauja piniginės kompensacijos, J. Ž. skirtina didesnė turto dalis, o iš jos priteista ieškovo naudai 25 000 Lt piniginė kompensacija, naikintina. Dėl paminėto, konstatuotina, kad šalys įgijo 130 900 Lt vertės turto, kurio 46 873 Lt vertės priteistina ieškovo S. Ž. ir 84 026 Lt - J. Ž. nuosavybėn.

Byloje nustatyta, kad 2008-07-22 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 807789118 atsakovė įgijo virtuvės baldų komplektą, kuriuo naudojasi. Kadangi su UAB „Ūkio banko lizingas“ sutartį sudarė sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, todėl skola kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“, jam neprieštaraujant, pagrįstai pripažinta asmenine atsakovės J. Ž. skola, o turtas neįtrauktas į dalintino turto balansą.

Šalys pagal 2006-04-13 su AB „Swedbank“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 06-025018-VA įsipareigojimų nėra pilnai įvykdę. Už santuokoje įgytas prievoles solidariai atsakingi abu sutuoktiniai. AB „Swedbank“ prašo skolą pripažinti solidariaja sutuoktinių skola (1 t., b.l. 31,78). Esant minėtai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą bankui pripažino solidaria skola.

Šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jų priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Kadangi sprendimas iš dalies keistinas, bylinėjimosi išlaidos tikslintinos, dėl santuokos iširimo pripažinus kaltu ieškovą, žyminis mokestis (131 Lt) iš atsakovės S. Ž. naudai nepriteistinas, o S. Ž. išlaidos dėl turto įvertinimo (500 Lt), šalims dalintinos lygiomis dalimis (2 t., b.l. 36). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai, priteistinos iš šalių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 1 t., b.l. 35, 3 t., b.l. 90). Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių turėtas išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui bei pagrįstai iš ieškovo J. Ž. priteisė 150 Lt išlaidų už nutarimo priteisti laikiną išlaikymą pateikimą vykdymui, nes atsakovė šias išlaidas patyrė. Ta aplinkybė, kad teismas 2009-10-05 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl išlaikymo sūnui priteisimo ir jis šį nutarimą būtų vykdęs gera valia, nesudaro pagrindo atmesti atsakovės prašymą dėl minėtų išlaidų priteisimo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pradėjo vykdyti tik 2009-10-21, o atsakovė išlaidas patyrė 2009-10-16 (2 t., b.l. 4, 101, 3 t., b.l. 11).

Teismui iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinį, iš ieškovo priteistinas 142 Lt žyminis mokestis valstybei (265 x 12 ? 3 180; 130 x 12 ? 1 560; (3 180+1 560) x 3% ? 142 Lt).

Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina 228 Lt žyminio mokesčio valstybei (200 x 10) + (130 x 10) + 4 300 ? 7 600 x 3%) ir 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 235 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, teismo sprendimas iš dalies keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu Teisėjų kolegija

Nutarė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį dėl ieškovo S. Ž. bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, sūnaus E. Ž. ir atsakovės J. Ž. išlaikymo priteisimo laikotarpio, išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo, turto padalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir sprendimą šiose dalyse išdėstyti sekančiai:

Įpareigoti atsakovę J. Ž. netrukdyti ieškovui S. Ž. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. Ž. sūnaus gyvenamojoje vietoje ir mokykloje bei nustatyti jog S. Ž. turi teisę pasiimti sūnų E. Ž. iš ieškovės ir sūnaus gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir pristatyti į ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą iki šeštadienio 19 val; turi teisę kas antrus metus pasiimti sūnų katalikiškų ir kitų svarbių švenčių dienomis, iš anksto suderinęs su atsakove, o sūnaus vasaros atostogų metu - 1 mėnesio laikotarpiui. Bendravimo metu įpareigojant ieškovą S. Ž. užtikrinti sūnaus poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, pasibaigus bendravimui, vaiką pristatant į J. Ž. ir sūnaus gyvenamąją vietą bei uždraudžiant S. Ž. be atsakovės sutikimo nepilnametį sūnų E. Ž. išvežti į užsienio valstybes.

Priteisti iš S. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009 m. birželio 23 d. iki E. Ž. pilnametystės.

Priteisti iš S. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečio sūnaus E. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini)) 3 679 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių Lt) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2009 m. spalio 5 d..

Priteisti iš S. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą atsakovei J. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009 m. birželio 23 d. iki nepilnamečio sūnaus E. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) pilnametystės.

Pripažinti ieškovui S. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į sekantį santuokoje įgytą turtą :

1/3 dalį 0,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0208-8466, kadastrinis Nr. 6775/0003:179 Ustukių k.v., esančio Ustukių k. Pasvalio r., įregistruotą S. Ž. vardu, registro Nr. 35/110708, kurio vertė 6 100 Lt. Įvažiavimą į kiemą ir kiemą palikti šalių bendram naudojimuisi.

35,08 d. gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. 6798-3010-9013, esančio Ustukių km. Pasvalio raj., įregistruoto S. Ž. vardu ir paskirti jam naudotis sekančiomis patalpomis:

1-11, ½ 1-3; ½ 1-4; ½ 1-5; ½ 1-6; ½ 1-7; ½ 1-9; ½ R-1 ir ½ R-2, kurių vertė 32 273 Lt;

ūkinį pastatą 7I1m., 100 Lt vertės;

ūkinį pastatą ( medinį garažą ) 8I1m. 1 200 Lt vertės;

½ šiltnamio 9š1g, 900 Lt vertės;

½ rūsio, 300 Lt vertės.

automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės;

garažo darbastalį 50 Lt vertės;

metalinę spintą garaže, 50 Lt vertės;

metalo atliekas 600 Lt vertės;

sekciją 500 Lt vertės;

pietų stalą su kėdėmis 1 000 Lt vertės;

salono baldų minkštąją dalį su staliuku 800 Lt vertės;

miegamojo baldus 1 000 Lt vertės;

šaldytuvą šaldiklį 300 Lt vertės;

šaldiklį 200 Lt vertės;

benzininę žoliapjovę 500 Lt vertės, viso turto 46 873 Lt.

Pripažinti atsakovei J. Ž. (a.k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į sekantį santuokoje įgytą turtą :

2/3 0,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0208-8466, kadastrinis Nr. 6775/0003:179 Ustukių k.v., esančio Ustukių k., Pasvalio r., įregistruoto S. Ž. vardu, registro Nr. 35/110708, kurio vertė 12 200 Lt. Įvažiavimą į kiemą ir kiemą palikti šalių bendram naudojimuisi.

64,92 d. gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. 6798-3010-9013, esančio Ustukių k. Pasvalio r., įregistruoto S. Ž. vardu ir paskirti jai naudotis sekančiomis patalpomis :

1-1; 1-2; 1-8; 1-10; ½ 1-3; ½ 1-4; ½ 1-5; ½ 1-6; ½ 1-7; ½ 1-9; ½ R-1 ir ½ R-2, kurio vertė 59 727 Lt;

garažą 2G1p, unikalus Nr. 6798-3010-9024, registro Nr. 35/110708, 1 800 Lt vertės;

viralinę 3I1p, unikalus Nr. 6798-3010-9035, registro Nr. 35/110708, 1 400 Lt vertės;

ūkinį pastatą 4I1p, unikalus Nr. 6798-3010-9046, registro Nr. 35/110708, 2 200 Lt vertės;

ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr. 6798-3010-9057, registro Nr. 35/110708, 1 900 Lt vertės;

ūkinį pastatą 6I1m, unikalus Nr. 6798-3010-9068, registro Nr. 35/110708, 600 Lt vertės;

½ šiltnamio 9š1g, 900 Lt vertės;

½ rūsio, 300 Lt vertės;

automobilį „FIAT PUNTO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės;

karvę 2 000 Lt vertės, viso turto 84 026 Lt sumai.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. Ž. ieškovo S. Ž. naudai priteista 25 000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių Lt) piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, panaikinti.

S. Ž. reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovo pateiktą projektą, atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. Ž. 200 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, 250 Lt išlaidų už turto įvertinimą ir 1 018 Lt žyminio mokesčio, viso 1 468 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. Ž. naudai bei 388 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo S. Ž. 300 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 150 Lt išlaidų už nutarimo priteisti laikiną išlaikymą pateikimą vykdymui, viso 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. Ž. naudai bei 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du Lt) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš S. Ž. ir J. Ž. valstybės naudai po 42 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660)

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. Ž. 228 Lt žyminio mokesčio ir 7 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 235 Lt (du šimtus trisdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.