Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-728-133/2012

Teisėjas Bronislovas Liatukas Proceso Nr. 1-22-1-00847-2011-9

2012 m. lapkričio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistajai R. N. ir jos gynėjui advokatui Antanui Markūnu, nukentėjusiajai E. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d., 138 str.1 d. ir nuteista: pagal LR BK 284 str. 1 d.- laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 138 str. 1 d.- laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. N. per 10 mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. N. per 10 mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas – 1 (viena) diena, ir šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 2 (dviem) dienomis (LR BK 65 str.1 d., 66 str.2 d.).

Priteista iš R. N. nukentėjusiajai E. M. 15.000 (penkiolika tūkstančių ) litų neturtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai – 913 (devyni šimtai trylika) litų, 23 ct.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. M. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BK 115 str.2 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.30 val., būdama G. M. firmai priklausančiame bare, esančiame Kaune, (duomenys nesklebtini), tyčia smogė ne mažiau kaip du kartus biliardo lazda E. M. į veido sritį, padarydama nukentėjusiajai E. M. muštines žaizdas kairėje kaktos - nosies srityje, kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairės akies obuolio sumušimą su kraujosruvomis po kairės akies obuolio jungine, kairės akies stiklakūnyje, po tinklaine, krauju priekinėje kameroje, trauminį kairės akies vyzdžio išsiplėtimą, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, kaktikaulio lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ieškinį. E. M. tokį ieškinį buvo pareiškusi. Tačiau teismo posėdyje į advokato klausimą jį kategoriškai pareiškė iš R. N. žalos atlyginimo neprašo.

LR BPK nėra normos, kuri numatytų, kaip turi būti pasielgta, jeigu nukentėjusysis atsisako ieškinio. BPK 113 str. 2 d. numato, kad jeigu, nagrinėjant civilinį ieškinį, kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. LR CPK 42 str. l d. numato, kad ieškovas turi teisę atsisakyti nuo ieškinio. Teismas gali tokio prašymo netenkinti. Tačiau civilinio ieškinio atsisakymas yra svarbi aplinkybė, sprendžiant ieškinio dydžio klausimą. Teismas į ją neatsižvelgė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius skundą tenkinti, nukentėjusiąją prašiusią žalą priteisti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau nepagrįstai iš R. N. priteisė nukentėjusiajai 15000 Lt dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, vadovavosi tuo, kad sutinkamai su LR CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir buvo priteista nukentėjusiosios naudai 15000 Lt neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kolegijos nuomone, teismas, priteisdamas E. M. neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų). Apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jo asmenines savybes, elgesio ypatybes. Priteisiant neturtinę žalą, vadovautasi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekta išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nuosprendyje nurodyti argumentai, dėl kurių prašytas neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Darytina išvada, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepilnai atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, nevisiškai tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl kolegijos nuomone priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas. Kolegija, mažindama neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikoje priteistinų žalų minimalias ir maksimalias ribas, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 9000 Lt.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistosios R. N. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai nustatytos priteistinos neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistosios R. N. nukentėjusiajai E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos sumą sumažinti iki 9000 (devynių tūkstančių) litų

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.