Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-12 · Administracinė byla Nr. I-2158-505/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
I-2158-505/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00015-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
T. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2158-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00015-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 59.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo T. T. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui, nedalyvaujant pareiškėjui T. T., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. T. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 2606,58 Eur (9000 Lt) neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) skirstymo komisijos 2014 m. lapkričio 24 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo lokalinio sektoriaus 16-ą būrio 1-ą miegamąjį. Patalpa, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas – 42 kv.m. ploto, o gyveno 16 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 2,6 kv.m. gyvenamojo ploto. Toks gyvenamosios patalpos perpildymas pareiškėjui sukėlė psichologinį išgyvenimą, psichologinį spaudimą, stresą bei dvasinį spaudimą, kadangi atsikėlęs iš lovos negalėjo jos pasikloti, turėjo laukti eilės, kada galės įeiti į tarpą tarp lovų, kad ją pasiklotų, nes tarpai tarp lovų 70 cm. Gyvenamoji patalpa nėra aprūpinta inventoriumi - nebuvo kėdės, todėl didžiąją laiko dalį turėjo praleisti lovoje, rūbus dėtis ant lovos galo virš galvos. Patalpoje trūko oro, šviesos, todėl skaitant skaudėdavo akis, nebuvo mechaninės ventiliacijos sistemos, naktimis buvo šalta miegoti, nes langai kiauri, todėl žiemos metu turėjo miegoti su rūbais. Grindys betoninės, todėl jas šluojant kyla dulkės, kurios nusėsdavo ant patalynės. Prausykloje šalta, nėra pakabų rankšluosčiams, valgykloje teko valgyti iš pažymėtų indų, prie stalų, prie kurių valgo žemesnės kastos nuteistieji, todėl jautė diskriminaciją. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė išgyvenimus ir pažeminimus, pasijuto niekam nereikalingas, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b.l. 7-11). Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Alytaus PN atvyko 2014 m. balandžio 22 d. Skundžiamu laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d.) pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2-ojo lokalinio sektoriaus 16-ą būrį, 1-ą miegamąjį.

2-ojo lokalinio sektoriaus 16-o būrio 1-as miegamasis (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 45,44 kv.m., jame įrengta 16 miegamųjų vietų. Lovos miegamuosiuose metalinės, geros būklės. Pažymėjo, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik

santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamieji ne visada būna užpildyti dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji, gyvenantys tame pačiame miegamajame, išvyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu būna Sveikatos priežiūros tarnyboje, kitiems suteikiama teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto.

Nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų minimalių normų nebuvo žymus. Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Galimą gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis koplyčioje. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, kuri pagal poreikį atlieka patalpų dezinfekcijas, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Alytaus PN visi nuteistieji maitinami iš vienodų (vienodos spalvos ir talpos) indų. Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Pareiškėjas skunde nenurodo, kaip konkrečiai yra paskaičiuotas ir kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, tai leidžia daryti prielaidą, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.), byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad miegamuosiuose trūko ploto, inventoriaus, šviesos, gryno oro, buvo šalta, jautėsi diskriminuojamas tarp kitų nuteistųjų.

Asmens bylos Nr. 14173 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas T. T. į Alytaus PN atvyko 2014 m. balandžio 22 d. (b.l. 13).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN buvo paskirtas gyventi į 2-ojo lokalinio sektoriaus 16-ą būrį, 1-ąjį miegamąjį (b.l. 15, 16). Kadangi duomenų apie konkrečiais laikotarpiais atskiruose miegamuosiuose kartu su pareiškėju apgyvendintų (laikytų) nuteistųjų skaičių atsakovas nepateikia, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas miegamųjų gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus.

Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 16-o būrio 1-ojo miegamojo plotas yra 45,44 kv.m., šioje patalpoje įrengta 16 miegamųjų vietų (b.l. 18, 19), todėl vienam asmeniui tenka 2,84 kv.m. gyvenamojo ploto, t.y. 0,26 kv.m. mažiau negu nustato higienos norma.

Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl sąlyginai mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas, temperatūra, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18?C-28?C, šaltuoju periodu – 18?C-22?C (Higienos normos HN 76:2010 26 p.).

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos ar temperatūros. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie Alytaus PN 2-ojo lokalinio sektoriaus 19-o būrio 2 miegamojo atliktą patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad miegamasis vėdinamas natūraliu būdu per atidarytus langus, nepažeidžiant HN 76:2010 24 p. reikalavimų. Ant sienų grybelių ir pelėsių nebuvo, grindų danga nekokybiška, savalaikiai nevaloma. Konstatavo, kad tvarka ir švara kambariuose priklauso nuo čia esančių nuteistųjų. Patikrintose patalpose tarakonų ar graužikų nepastebėta. Rasta dirbtinė apšvieta 396 lx, natūralus apšvietimas 0,51 proc., santykinė oro drėgmė 53 proc., temperatūra 26,8?C. Taigi, tikrintų patalpų dirbtinė ir natūrali apšvieta, santykinė oro drėgmė, temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustatytus reikalavimus (Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktas Nr. PA-193; b.l. 20-21). Kadangi 16-as ir 19-as būriai įrengti tame pačiame pastate, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, temperatūros galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad į nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, kitų kalinimo sąlygų yra reaguojama, atliekami patikrinimai. Higienos normos HN 76:2010 58 p. nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Todėl akivaizdu, kad švarios aplinkos, kitų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, temperatūros ir pan.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsakovo į bylą pateikta 2010 m. sausio 27 d. tarp V. M. individualios įmonės ir Alytaus PN sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 33, su vėlesniais pratęsimais (b.l. 29-39), teismui nekelia abejonių, jog Alytaus PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl per mažų kamerų plotų ir netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė išgyvenimą, o dėl per mažo apšvietimo skaudėjo akis, tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą dėl akių skausmo nepateikė. Pats pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 6 d., 2015 m. sausio 21 d. kreipėsi į medikus dėl pablogėjusio miego, nerimo baimės, tačiau atsisakė vykti psichiatro konsultacijoms (b.l. 12). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjas Alytaus PN patirtus išgyvenimus sieja ir su aplinkybe, jog maitinimo salės valgykloje yra diskriminuojamas, nes tenka valgyti iš pažymėtų indų ir prie stalų, prie kurių valgo „žemesnės kastos“ atstovai.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo jo diskriminavimą ir priskyrimą „žemesnės kastos“ atstovams, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką neužtikrino jam teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią ploto normą), pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas daro išvadą, kad, nors pareiškėjas 30 dienų buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, tačiau nustatytus pažeidimus iš dalies kompensavo tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo judėjimo laisvę viso lokalinio sektoriaus teritorijose, galėjo sportuoti, lankyti koplyčią, sveikatos priežiūros tarnybą, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, be to, buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

2014 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 17,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 45¹ str. 1 d. numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-222-273 T. T. nusprendė teikti 100 proc. antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatę Daivą Jurevičienę (b.l. 54).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 22 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-1709 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro advokato užmokestis – 17,37 Eur (b.l. 74).

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir teisinį reglamentavimą, prašoma priteisti 17,37 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma pagrįsta. Tačiau 17,37 Eur suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Konkrečiu atveju skundas buvo tenkintinas iš dalies, todėl minėta suma mažintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteistina 8,68 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Alytaus pataisos namų, dėl kurių veiksmų pareiškėjui taikytina satisfakcija.

Dėl kitos reikalavimų dalies prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 45¹, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. T. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo T. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Alytaus pataisos namų į valstybės biudžetą 8,68 Eur išlaidų, įpareigojant įmoką sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini) , AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl kitos dalies reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė