- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2652-1105/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01201-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“
suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys - valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sutuoktinė R. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos R. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tiek savo pareiškime, tiek posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės mirties kreipėsi į notaro biurą, kur sužinojo, jog jo sutuoktinė po savo motinos R. M. mirties nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Mirus sutuoktinės motinai, liko jos gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Mirus sutuoktinės motinai, minėtą namą ir žemės sklypą, paveldėjo jo sutuoktinė R. G. Šiuo visu turtu jo sutuoktinė naudojosi kaip savo, rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ji priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėjas negali gauti palikimo priėmimo fakto pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes jis galės paveldėti po sutuoktinės motinos mirties atsiradusį palikimą.
2. Pareiškėjo atstovė advokatė V. S. pareiškimą palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. priėmė po savo motinos R. M. mirties atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi duomenų apie R. G. ir R. M. turto perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos byloje pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal civilinėje byloje pateiktus dokumentus. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas juridinio fakto nustatymui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
5. Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sutuoktinė R. G., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos R. M. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo vaikus – J. M. ir R. G. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). R. M. buvo išsituokusi, sutuoktinis taip pat miręs. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog R. G., kuri buvo R. M. dukra, (duomenys neskelbtini) mirė. R. G. pareiškėjo R. G. sutuoktinė. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, jog po R. G. mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis, pareiškėjas R. G. (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla, jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pažyma patvirtina, jog po palikėjos R. M. mirties priimti palikimą niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. VĮ „Registrų centras“ pažymomis nustatyta, jog po R. M. mirties liko turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šiame name jo sutuoktinė R. G. po motinos mirties gyveno, rūpinosi šiuo turtu kaip savo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos R. M. vardu nėra įregistruotų testamentų. Pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad paveldėtame name jo sutuoktinė gyveno iki pat savo mirties, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojomis E. Š. ir D. J., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.
9. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė R. G. rūpinosi po motinos R. M. mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius, draudė būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos pažymos patvirtina nurodytas aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtino pareiškėjas teismo posėdžio metu, taip pat apklausti liudytojai. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. G. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo motinos R. M. mirties atsiradusį palikimą.
11. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios R. M. palikimo sudėties.
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo R. G. pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo motinos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.