Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai S. D., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei– sugyventinei S. D. į veidą, nuo smūgio jai pargriuvus ant grindų, rankomis suspaudė kaklą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jam grįžus į namus, tarp jo ir sugyventinės S. D. kilo konfliktas, po ko jis išėjo žvejoti. Žvejodamas gėrė. Grįžus į namus konfliktas tarp jo ir sutuoktinės tęsėsi toliau. Dėl girtumo įvykių įvykio eigos suduodant smūgį ranka ir spaudžiant kaklą rankomis nepamena, tačiau jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus, pripažįsta visiškai. Savo poelgį vertina blogai, sugyventinės atsiprašė, ateityje tai daugiau nepasikartos.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jos ir neblaivaus sugyventinio R. B. kilo konfliktas, po kurio sugyventinis, kaip jis sakė, išėjo žvejoti. Grįžus dar girtesniam sugyventiniui jie toliau konfliktavo, kol jis nuėjo išjungti elektrą, o jai to padaryti neleidus, trenkė jai iš delno per lūpą, ir jai nuo šio smūgio nukritus, atsiklaupęs griebė abejomis rankomis už kaklo. Jai pradėjus kosėti, jis ją paleido. Dėl šių smurtinių sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Sugyventiniui atleidžia, nenori, kad sugyventinis turėtų teistumą, tačiau tolimesnis jų bendras gyvenimas nėra įmanomas. Šiuo metu su vaikais gyvena pas savo mamą, ji iš buvusios gyvenamosios vietos yra išvykusi, ten turėtų likti gyventi sutuoktinis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016-09-03 tarnybinio pranešimo pagrindu (b. l. 12), kuriame nurodyta, kad 2017-09-02, 21.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilo konfliktas, kurio metu neblaivus R. B. kumščiu vieną kartą trenkė į veidą ir paėmęs už kairės rankos pargriovęs ant žemės bei spausdamas rankomis kaklą savo sugyventinei S. D., sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 12).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad R. B. 2017-09-02, 23.28 val. buvo nustatytas neblaivumas– 2.26 promilės (b. l. 42).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sutuoktinę sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 52), kuriame prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str.- nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Prokurorė prašymui neprieštaravo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi ir jam atleidžia. Teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę– praeityje jis neteistas (jis teistas 2012-03-20, teistumas išnykęs), du kartus baustas administracine tvarka, tačiau vienas baustumas susijęs su šia nusikalstama veika, o kitas nėra smurtinis, dirba, pasižada daugiau nenusikalsti, ir daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam smurtavus prieš savo šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.,). Baudžiamojo poveikio priemonė- draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens neskirtina, nes teismo vertinimu šis konfliktas yra abiejų sugyventinių netinkamo elgesio pasekmė- jie abu buvo neblaivūs ir tarpusavyje konfliktavo. Be to kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena penki metai ir, nors nukentėjusioji patvirtino, kad tai ne pirmas jos sugyventinio smurto proveržis, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad kreiptis į teisėsaugos institucijas ar nutraukti bendrą gyvenimą su kaltinamuoju. Be to teismas viliasi, kad kaltinamajam teismo procesas padarė pakankamą poveikį (teismo vertinimu jis nuoširdžiai išgyvena dėl šios nusikalstamos veikos) ir su jau skiriama baudžiamojo poveikio priemonę gali padaryti teigiamą poveikį šeimos santykiui atkūrimui, kas, atsižvelgus į jų mažamečius vaikus, turi ir didelę visuomeninę reikšmę.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-09-02, 22.20 val., ir paleistas 2016-09-04, 13.35 val. (b. l. 50, 53).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 303 str. 4 d., 304- 305 str., 307 str. 5 d., 432 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK (67 str. 2 d. 9 p., 72² str., R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti nustatytu atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą kaltinamajam gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal BK 243 str.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.