- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-160-574/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. B. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. B. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y.,
jis neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti iki 2015 metų vasaros, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė didelį kiekį – 340,9856 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,285 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6,323 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,022 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,104 g psichotropinės medžiagos – MDMB CHMICA (METI(s)-2-1(cikloheksimetil)-1H-indolo-3karmoksamido)3,3dimetilbutanoato), kai 2015 metų vasarą, tyrimo nenustatytu laiku, per kelis kartus, prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bei prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už ikiteisminio tyrimo nenustatytą sumą šias narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė R. N., ir šios medžiagos 2015 m. rugsėjo 7 d. kratos metu buvo rastos pas R. N. namuose, (duomenys neskelbtini).
Šiais veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat teismui perduotoje baudžiamojoje byloje J. B. kaltinamas ir tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y.:
jis neteisėtai, neturint tikslo platinti, 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 21.00 val., restorano „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už nenustatytą pinigų sumą iš M. R. įgijo 255,6 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė su savimi iki 2015 m. rugsėjo 20 d., 22.50 val., kai Vilniaus m. 3 PK, esančiame Pylimo g. 52, Vilniuje atliekant J. B. asmens kratą, jo rankinėje „Emporio Armani“ buvo rasta ir paimta jam priklausanti minėta narkotinė medžiaga.
Šiais savo veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, teismui perduotoje baudžiamojoje byloje J. B. kaltinamas ir tuo, jog jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir jį panaudojo, t. y.,
jis 2017 m. vasarą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje už 250 Eur neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei nenustatytu laiku ir vietose neteisėtai nešiojo su savimi fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m.m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoletą, kuris priskiriamas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų su ne mažiau kaip 8 šaudmenimis, po ko šaunamąjį ginklą panaudojo viešojoje vietoje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu Vilniuje iššovė į A. V. bei kitus ten buvusius asmenis ir bėgdamas iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), iššovė vieną kartą į tyrimo metu nenustatytą asmenį ir aukščiau minėtą ginklą išmetė prie toje vietoje stovėjusio automobilio VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai, 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.20 val., Vilniaus aps. VPK pareigūnai, atliekant įvykio vietos apžiūrą, rado ir paėmė minėtą J. B. išmestą šaunamąjį ginklą.
Šiais veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio1 dalyje.
4. Be to šioje baudžiamojoje byloje J. B. pareikštas kaltinimas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnį, dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.45 val., viešoje vietoje, prie maitinimo įstaigos – picerijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kurios lauko terasoje tuo metu buvo lankytojai, o (duomenys neskelbtini) – praeinantys žmonės bei pravažiuojantys automobiliai, daugelio žmonių susibūrimo vietoje ir jų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį-asmeninius nesutarimus su F. M., nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu panaudodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą-konflikto metu iš neteisėtai laikomo fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoleto, nukreipdamas jį į besiartinančio A. V. pusę, iššovė ne mažiau keturių kartų į jį (A. V.), kuris stovėjo 4-6 metrų atstumu, ko pasėkoje konflikte dalyvavusiam ir toliau buvusiam F. M. dėl šūvių buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas-kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, dešinės šlaunies, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, dešinės šlaunies odos nubrozdinimas su svetimkūniu, kurie galėjo būti padaryti tiek iš šaunamojo ginklo iššauto sviedinio (sviedinių) (galimai kulkos arba kulkų) dalimis, tiek ir iš po šūvio iš aplinkos daiktų (šaligatvio, sienų, grindų, baldų) atsiskyrusiomis dalimis arba skeveldromis, o konflikte nedalyvavusiai I. V. – picerijos lankytojai, tuo metu vakarieniavusiai picerijos „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas-aklas šautinis kairės čiurnos sužalojimas, pasireiškęs šūvio įėjimo žaizda kairės čiurnos išorinio paviršiaus srityje, kulka kairės čiurnos minkštuosiuose audiniuose, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, bėgdamas iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), kieme įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pakartotinai panaudojo neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos (TT) pistoletą, nukreipdamas jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris nuo jo stovėjo 10-15 m atstumu iššovė į jį vieną kartą, tokiu būdu, J. B. dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu panaudodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą nežymiai ir nesunkiai sutrikdė žmonių sveikatą bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Šiais veiksmais J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, 284 straipsnyje.
5. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta J. B. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi J. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant kardomosios priemonės taikymo termino. J. B. atžvilgiu buvo priimtas Europos arešto orderis, kurio pagrindu jis 2019 m. liepos 10 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi palikta galioti 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas šios priemonės taikymo terminas - 2 mėnesiai. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas J. B. ikiteisminio tyrimo teisėjų bei baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutartimis buvo tęsiamas, paskutinį kartą – skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d.
Šalies argumentai
6. Skundu kaltinamojo J. B. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir paleisti J. B. iš suėmimo į laisvę, taikant jam švelnesnę ar švelnesnes kardomąsias priemones.
7. Nurodo, jog kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 122 straipsnyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą, bet būtina pateikti realius faktus, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, jog kaltinamasis tokiu būdu trukdys normaliai proceso (šiuo atveju - teisminio nagrinėjimo) eigai, t. y. įstatyme numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas kiekvienu atveju turi būti pakankamai motyvuojamas.
8. Nors viena iš nusikalstamų veikų, kurios padarymu yra kaltinamas jos ginamasis, yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, vien tik šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas (bėgs (slėpsis) nuo bylą nagrinėjančio teismo). Tačiau, nepaisant privalomai taikytinų Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) suformuluotų taisyklių, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) įtvirtintą paleidimo į laisvę prezumpciją, nutarties išvadas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo kaip esminiu argumentu grindė būtent jo ginamajam gresiančios bausmės griežtumu. Teismas visiškai neįvertino, kad už jos ginamajam J. B., kuriam suėmimas yra taikomas jau 1 m. ir 3 mėn., inkriminuojamas nesunkias nusikalstamas veikas (BK 284 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis) baudžiamasis įstatymas numato ne didesnes nei 2 m. laisvės atėmimo bausmes, o laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 m., už inkriminuojamas apysunkes nusikalstamas veikas (BK 253 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai) - ne didesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes, o laisvės atėmimo bausmės vidurkis sudaro 2,5 m., už inkriminuojamą sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 1 dalis) - ne didesnę nei 8 m. laisvės atėmimo bausmę, o bausmės vidurkis sudaro 5 m. Taigi, J. B. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo trukmė (1 m. 3 mėn., o šiai nutarčiai įsiteisėjus - 1 m. 6 mėn.) viršija už nesunkius nusikaltimus galimai skirtinos bausmės vidurkį, sudaro daugiau nei 1/2 už apysunkius nusikaltimus galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkio ir sudaro beveik 1/3 už inkriminuojamą sunkų nusikaltimą galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkio, be to, beveik siekia minimalios už šį sunkų nusikaltimą galimos skirti laisvės atėmimo bausmės dydį.
9. Gynėjos teigimu, žemesnės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje darydamas išvadą dėl galimo jos ginamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, objektyviai neįvertino ir visos eilės svarbių aplinkybių, todėl nepagrįstai sureikšmino J. B. išvykimo iš Lietuvos aplinkybę, neteisingai traktuodamas ją kaip bėgimą (slėpimąsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. J. B. atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis ir išvyko iš Lietuvos į Ispanijos Karalystę, J. B. dvejus metus buvo taikoma visa eilė kardomųjų priemonių (tarp jų ir suėmimas, ir intensyvi priežiūra), kurių sąlygų bei jam nustatytų įpareigojimų jis laikėsi, nepadarydamas nei vieno pažeidimo. Teismas, J. B. išvykimo iš Lietuvos faktą vertindamas atsietai nuo tokį jo veiksmą sąlygojusių išimtinių priežasčių, kurias objektyviai patvirtina ir teismo žinioje esančios baudžiamosios bylos medžiaga (pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti perkvalifikuotas į tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes iš bylos medžiagoje esančios video medžiagos buvo nustatyta, kad J. B. buvo užpultas trečiųjų asmenų), padarė iš esmės neteisingas išvadas apie jo bėgimo iš Lietuvos tikslą ir motyvą, nes jo tikslas, akivaizdu, buvo pabėgti ne nuo jo atžvilgiu vykstančio ikiteisminio tyrimo, nuo kurio jis per du metus niekada nebandė bėgti ir slėptis, bet - nuo jį užpuolusių asmenų, ką patvirtina ir jo sutikimas būti išduotam Lietuvai supaprastinto proceso tvarka. Jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstos ir skundžiamos teismo nutarties išvados, kad J. B. turi ryšių užsienyje, nes tokie jo ryšiai nebuvo nustatyti jokioje proceso stadijoje, o J. B. atsisakymas nurodyti, kaip jis išvyko iš Lietuvos, niekaip tokių ryšių nepatvirtina - kaip teismui paaiškino pats kaltinamasis, jis Ispanijoje dirbo nekvalifikuotus padienius darbus, iš kurių ir gyveno, nuomodamasis būstą įvairiose vietose. Tokie J. B. paaiškinimai paneigia nepagrįstas teismo prielaidas apie galimus J. B. ryšius užsienyje.
10. Skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertinta, kad jos ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą būtent Lietuvoje, kurioje visą laiką gyveno su savo šeimos nariais - motina L. P.; kad J. B., nepaisant jo labai jauno amžiaus, turėjo nuolatinę darbo vietą ir nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį; kad jis mokėsi; kad tiek mokymo įstaigoje, tiek darbovietėje yra išimtinai teigiamai charakterizuojamas; kad jį paleidus iš suėmimo jis turėtų galimybę tęsti ir darbą, ir mokslą, kas leistų jam pačiam asmeniškai pašalinti neigiamas savo nusikalstamų veikų pasekmes, nukentėjusiajai atlyginant jos patirtą žalą. Be to, buvęs darbdavys savo besąlyginį pasitikėjimą J. B. išreiškė padengdamas dalį jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajai, kas teismo taip pat liko neįvertinta.
11. Visos aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai paneigia jokiais konkrečiais ir objektyviais duomenimis nepagrįstas žemesnės instancijos teismo išvadas, kad jos ginamojo su Lietuva nesieja tokie socialiniai ryšiai, kurie paneigtų jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę
12. Žemesnės instancijos teismas suėmimo terminą J. B. pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, jo egzistavimą grįsdamas ankstesnių J. B. teistumų, ypač už analogišką nusikalstamą veiką, argumentu (nors J. B. niekada anksčiau nebuvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti). Taigi, teismas, neįvertinęs, kad šios baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo J. B. gali padaryti naujų BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų, t. y. baudžiamosios bylos duomenų neįvertinęs antruoju privalomuoju suėmimo taikymo šiuo pagrindu vertinimo kriterijumi, nepagrįstai ir iš esmės neteisingai konstatavo egzistuojant BPK šį suėmimo taikymo pagrindą, nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra visiškai jokių duomenų, kad būdamas laisvėje J. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas (tokie duomenys nenurodyti ir skundžiamoje nutartyje).
13. Kaltinamojo gynėjos teigimu, teismo išvados dėl BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytų suėmimo pagrindų egzistavimo yra iš esmės neteisingos, o suėmimo termino tęsimas, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, visiškai nepateisinamas, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą manyti, kad kaltinamasis J. B. gali slėptis nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
14. Suėmimo termino tolimesnio tęsimo visiškai nepateisina ir skundžiamoje teismo nutartyje dėstomi argumentai apie didelę bylos apimtį bei pradinę šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją. Pirmiausia, tokie argumentai nepatenka į BPK 121 straipsnyje ir 122 straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios privalomai turi būti įvertintos asmeniui taikant kardomąją priemonę suėmimą, sąrašą. Antra, aštuonių tomų apimties byla, gynėjos manymu, objektyviai nelaikytina didelės apimties byla, o pradinė proceso stadija niekaip negali įtakoti nei bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, nei naujų nusikalstamų veikų darymo, nei paties kaltinamojo gynybinės pozicijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad savo kaltę jis yra iš dalies pripažinęs, davęs pakankamai išsamius parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu, be to, nukentėjusiajai yra atlyginęs nemažą žalos dalį.
15. Skunde nurodoma, jog nepagrįstas ir skundžiamoje teismo nutartyje ne kartą pasikartojantis argumentas, kad nuo to laiko, kai dar ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis J. B. buvo paskirtas suėmimas bei pratęstas jo terminas, nepasikeitė jokios aplinkybės. Kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pabaigoje ne tik iš esmės keitėsi J. B. pareikšto įtarimo sunkumas, bet ir tai, vadovaujantis paties žemesnės instancijos teismo logika, kad pareikšto kaltinimo sunkumas daro tiesioginę įtaką asmens apsisprendimui bėgti nuo bylą nagrinėjančio teismo ar ne, turėtų eliminuoti net minimalią galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo prognozę.
16. Aukščiau išdėstyti argumentai neabejotinai rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priešingai nei reikalaujama BPK, pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo reikalingumo šiuo atveju neišnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, bet apsiribojo tik formaliu konstatavimu esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems suėmimo taikymo pagrindams. Dėl šios priežasties jos ginamajam buvo pritaikyta aiškiai neproporcinga procesinė prievartos priemonė, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo maksimaliai griežtai suvaržanti jo teisę į laisvę.
17. Teismo posėdyje kaltinamojo J. B. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
18. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
19. Kardomoji priemonė gali būti skiriama ar pratęsiama tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, duomenų, kad kaltinamasis J. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausos protokoluose, iš dalies įtariamojo apklausos protokoluose, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, taip pat kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tačiau, teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės - suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
20. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. B. skundžiama nutartimi pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išklausiusi gynėjos bei prokuroro argumentus, daro išvadą, kad kaltinamajam J. B. taikomo suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nustatyti pagrįstai.
21. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
22. J. B. yra kaltinamas vieno sunkaus, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, dviejų apysunkių, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, ir dviejų nesunkių, numatytų BK 284 straipsnyje, 259 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimų padarymu. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytų nusikaltimų padarymą įstatymas numato išimtinai griežtas ir tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes – už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, už BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose - laisvės atėmimą iki penkerių metų. Nors vien gresianti ilga laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju, grėsmes, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realumą patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės.
23. Apygardos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais bei ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. J. B. po jam inkriminuojamos 2017 m. rugpjūčio 21 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas nutarimas paskelbti jo paiešką. Kaltinamasis buvo sulaikytas tik 2019 m. birželio 10 d., t. y. po beveik dvejus metus trukusios paieškos, Ispanijos Karalystėje ir perduotas pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai. Neįtikinantis kaltinamojo gynėjos argumentas, jog J. B. išvykimo iš Lietuvos tikslas buvo pabėgti ne nuo jo atžvilgiu vykstančio ikiteisminio tyrimo, bet nuo jį užpuolusių asmenų. Kaip jau minėta, kaltinamasis pasislėpė būtent po to, kai galėjo būti padaręs nusikalstamą veiką - dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu panaudojęs neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, nežymiai ir nesunkiai sutrikdė žmonių sveikatą bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. akivaizdžiai suvokdamas už tai jam gresiančią atsakomybę. Be to, J. B. yra nevedęs, teistas, iki išvykimo iš Lietuvos gyveno pas motiną ir nors nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. dirbo, tačiau gaudavo itin nedidelį darbo užmokestį – nuo 38 iki 95 eurų per mėnesį. Ankstesnių teismo posėdžių metu svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, kaltinamasis tik nurodė, kad Ispanijoje nuomojosi apartamentus ir dirbo pavienius nekvalifikuotus darbus, šių duomenų nedetalizavo, tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, akivaizdu, kad be kitų asmenų pagalbos J. B. nebūtų galėjęs slapstytis užsienio valstybėje beveik dvejus metus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. B., būdamas laisvėje, gali pasislėpti nuo teismo.
24. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat konstatuotas pagrįstai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti du alternatyvūs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindą pagrindžiantys atvejai – kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kaltinamajam J. B. inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kas yra pagrindas skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Be to, kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, nors iki pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo ir dirbo, tačiau, kaip minėta, gaudavo labai nedideles pajamas. Skunde kaltinamojo gynėja pabrėžia, jog jos ginamasis niekada anksčiau nebuvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog J. B. yra ne sykį teistas, tarp jų ir už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu narkotinių ir ar psichotropinių medžiagų disponavimu, t. y. nenurodoma, jog jis teistas už šių medžiagų platinimą. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti, nesilaikyti teisės normų reikalavimų, todėl, būdamas laisvėje, J. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
25. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. B. taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Nors nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, teisėja nenustatė. Aptariamu atveju, kaltinamojo pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali būti pašalinta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam J. B. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
26. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122, 127, 130 straipsniais,
nutaria:
kaltinamojo J. B. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.