Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. J., V. A. ir D. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 170694265, įregistruotos (duomenys neskelbtini), Prienų raj., direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, 2003 ir 2004 metų pabaigoje nesudarė komisijos žuvų kiekio ir svorio inventorizacijai, neorganizavo ilgalaikio nematerialaus turto, žaliavų, medžiagų, kuro, pašarų, prekių, pagamintos produkcijos (veislinės žuvies bandos), nebaigtos gamybos (šiųmečių, dvimečių karpių ir lydekų), gautinų skolų inventorizacijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 patvirtintos "Inventorizacijos tvarkos" 3 punktą, kuris nurodo, kad "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą <...>, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą", dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

V. A. buvo kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. tuo, kad, būdama AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 170694265, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Prienų r., vyr. buhaltere, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio, kuris nurodo, kad "Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", reikalavimų: prekinių karpių 280780 vienetais 19780 kg svorio sumažėjimą vertine išraiška neapskaičiavo ir apskaitos registre, "Nebaigta gamyba" neapskaitė, todėl dėl vertine išraiška neapskaityto sumažėjusio prekinių karpių kiekio ir svorio, laikotarpyje nuo 2004-04-01 iki 2004-12-01, nebuvo galima nustatyti nebaigtos gamybos vertės, t. y. įvertinti įmonės turto, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

D. S. buvo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t.y. tuo, kad laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 170694265, įregistruotos (duomenys neskelbtini), Prienų r., vykdančiuoju direktoriumi nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", reikalavimų, nes laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 nesurašė nei vieno pirminio apskaitos dokumento: 1) žuvų svorio pasikeitimo, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, tai yra, nustatyti kiek kilogramų priaugo prekiniai karpiai ir lydekos, nes 2004 metais žuvies prieaugis pagal savikainos paskaičiavimo pažymą, surašytą buhalterės V. A., sudarė 128964 kg, iš jų prekiniai karpiai priaugo 127464 kg, o prekinės lydekos 1500 kg, o pagal paties (D. S.) surašytus tvenkinių išžvejojimo suvestinius žiniaraščius - prekiniai karpiai priaugo 119875 kilogramus, o prekinių lydekų prieaugio neapskaitė; 2) žuvies pardavimui iš komercinio tvenkinio Nr. 19, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, tai yra, kiek prekinių karpių per 2004 metus pardavė bendrovė, nes vyr. buhalterė V. A. prekinių karpių savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 metus bendrovė pardavė 112821 kg prekinių karpių, 22555 kg daugiau, negu buvo įrašyta pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose, nes nebuvo surašyti karpių pardavimo iš komercinio tvenkinio Nr. 19 pardavimo sąskaitos - faktūros, o paties (D. S.) 2004 m. gruodžio 1 d. surašytame įprastinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje nurodyta, kad per 2004 m. iš komercinio tvenkinio Nr. 19 buvo parduota 22700 kg karpių; taip pat nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio "Apskaitos dokumentų rekvizitai" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas, 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška <...>" reikalavimų, nes pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktus, kuriuose nebuvo įrašytos atliktos paslaugos, ir V. S. išmokėjo 77154 litus, dėl to nebuvo galima nustatyti kokias paslaugas bendrovei 77154 litų vertės atliko V. S., todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Prienų rajono apylinkės teismas 2007m. lapkričio 27 d. išteisinamuoju nuosprendžiu kaltinamuosius pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisino, nenustatęs jų veikoje nusikaltimo sudėties požymių. Teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryti tik tyčia, o išteisintieji buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus padarė neatsargia kaltės forma, be to, jų padaryti pažeidimai nesukėlė pasekmių, kurios yra būtinas nusikalstamos veikos požymis.

Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras savo apeliaciniame skunde prašo 2007 m. lapkričio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir skirti jam 25 MGL baudą, V. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir skirti 15 MGL baudą, D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL baudą.

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde nurodoma, kad išteisindamas R. J., V. A. ir D. S., pagal Lietuvos Respublikos 223 str. 1 d. teismas nepagrįstai motyvavo, kad nėra veikos, kad nebūtų galima įvertinti įmonės veiklos, nėra tyčios. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi AB (duomenys neskelbtini) pateiktu 2002 m. gruodžio 5 d. direktoriaus įsakymu dėl gyvosios žuvies kasmetinės inventorizacijos, kuriame nurodyta, kad „gyvosios žuvies kasmetinę inventorizaciją atlikti atskirai nuo ilgalaikio turto inventorizacijos. Inventorizacijos aktais laikyti suvestinius kasmetinius žuvies išgaudymo žiniaraščius", ir tuo remdamasis teismas nurodė, kad metinė inventorizacija buvo atlikta, ir paneigė kaltinimus R. J. dėl metinės inventorizacijos neatlikimo ir kad dėl to nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės veiklos ir turto.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepaneigė vyr. buhalterės V. A. kaltinimo, kad ji būdama AB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio. Apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas bei kiti teisės aktai numato visoms bendrovėms vienodą buhalterinės apskaitos vedimo ir inventorizacijos atlikimo tvarką bendrovėms, kurios verčiasi žuvininkystės veikla, vedant apskaitą bei atliekant inventorizaciją, jokių išimčių kaip specifinei žuvininkystės veiklai, kaip parodymuose teigė vyr. buhalterė V. A., nėra.

Apelianto manymu, teismas taip pat nepaneigė kaltinimų D. S.. Nors iš AB „Išlaužo žuvis" pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti kiek prekinių karpių per 2004 m. pardavė bendrovė iš komercinio tvenkinio Nr. 19, nes vyr. buhalterė V. A. prekinio karpio savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 m. bendrovė pardavė 112821 kg prekinių karpių, 22555 kg daugiau, nei buvo įrašyta tyrimui pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose. Skunde teigiama, kad specialisto išvadoje Nr. 5-2/81 nustatyta, kad dėl D. S. veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto. Iš bylos medžiagos, specialistės N. D. išvados Nr. 5-2/81 ir parodymų, specialistės L. T. parodymų matyti, kad AB „Išlaužo žuvis" inventorizacijos neorganizavimas, netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas iš tikrųjų trukdė nustatyti iš dalies įmonės turtą, įsipareigojimus bei veiklą. AB „Išlaužo žuvis" buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių".

Apeliantas tvirtina, jog teismas, motyvuodamas, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra tyčios, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 13, dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas, priimtu 1997 m. gruodžio 22 d., kuriame išaiškinta, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tuomet, kai ši veika padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji V. A., D. S. ir išteisintųjų gynėja prašė skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. padarymo kaltės formą bei padarinių buvimą, nukrypdamas nuo jau susiformavusios teismų praktikos, nepagrįstai R. J., V. A., D. S. išteisino pagal BK 223 str. 1 d.

Apylinkės teismo nuosprendžiu, R. J., V. A., D. S., pagal inkriminuojamą kaltinimą, numatytą BK 223 str. 1 d. išteisinti esant dviems pagrindams:

1. Nėra veikos, kad nebūtų galima įvertinti įmonės veiklos.

2. Nėra tyčios.

Dėl veikos nebuvimo, kad nebūtų galima įvertinti įmonės veiklos.

Apylinkės teismas, šioje dalyje, išteisinamąjį nuosprendį R. J., V. A., D. S. atžvilgiu dėl inkriminuojamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., grindė šiais įrodymais:

byloje pateiktas įsakymas dėl metinės inventorizacijos ir 2004 m. metinės inventorizacijos aktas įrodo, kad metinė inventorizacija buvo atlikta ir paneigia kaltinimus R. J. ir V. A., dėl metinės inventorizacijos neatlikimo ir, kad dėl to, negalėjo iš dalies vertinti įmonės veiklos ir turto (b.l.110-112, 5 t.; 313-316, 4 t.).

AB (duomenys neskelbtini) balansas už 2004 metus patvirtina, kad, kad bendrovės veikla ir turtas, pagal bendrovėje esančius duomenis, įvertintas visiškai ir tai paneigia kaltinimą, kad negalima įvertinti bendrovės veiklos ir turto ( b.l.63-65, t. 3).

Iš lokalinio akto, t.y. įsakymo dėl žuvų inventorizacijos išgaudant (b.l.113, t.5), matyti, kad bendrovėje dėl veiklos specifikos nustatyta tvarka, kad gyva žuvis inventorizuojama, ją išgaudant, pasveriant ir tai atitinka bendrovės interesus, ir tik taip galima nustatyti žuvų kiekį, jų prieaugį, kitus rodiklius, įvertinti šį turtą. Atsižvelgiant į žuvų auginimo specifiką, ši bendrovės veikla vertintina kaip specifiška ir pripažintina, kad žuvų inventorizavimas jas išgaudant ir pasveriant yra vienintelis galimas būdas jas inventorizuoti ir įvertinti padėtį. Palyginant duomenis su jau turimais, panaudojant matematinius skaičiavimus, ši įmonės veiklos sritis tokiu būdu yra įvertintina ir negalima pripažinti, kad nurodytos veiklos įvertinti negalima.

Žuvies inventorizavimą ir gautus davinius įrodo Žuvų išgaudymo žiniaraščiai ir suvestiniai žuvų išgaudymo žiniaraščiai ( b.l. 113-116, t. 5., 112-116, t.3), tai paneigia kaltinimus visiems kaltinamiesiems, t.y. D. S., R. J. ir V. A., dėl metinės žuvų inventorizacijos neatlikimo ir rezultatų nebuvimo, t.y. negalėjimo vertinti veiklos ir turto iš dalies kas liečia žuvų auginimą.

D. S. ir V. A. kaltinami dėl pirminių apskaitos dokumentų netvarkymo. Šis kaltinimas paneigtas pirminių apskaitos dokumentų buvimu bendrovės kompiuteryje, išimtame iš bendrovės ir saugomame tyrimo įstaigoje (b.l. 98, t.1).

Kaltinamieji D. S. ir V. A. kaltinami dėl nesutapimų buhalteriniuose daviniuose pateiktuose specialistėms, atlikusioms tyrimus. Pripažintina objektyviu pateiktą įrodymą dėl dokumentų vagystės iš D. S. ir juodraštinių dokumentų gavimą specialistų atlikusių tyrimą, nes dėl to duomenys apie žuvų prieaugį galėjo keistis.

Dėl kaltinimo D. S. dėl išmokėtų pinigų už atliktus darbus V. S.. Šis kaltinimas paneigiamas sutartimi sudaryta su V. S. (b.l. 112-116. t.3.). Iš jos matyti, kad sutartyje nurodyti kodai darbams, kuriuos turėjo padaryti V. S.. Padarytų darbų atlikimas parodytas aktuose apie darbų atlikimą (b.l. 214-223, t. 4). Nurodytų rašytinių įrodymų davinius patvirtino kaltinamasis D. S., liudytojas V. S., specialistė L. T., kuri pripažino, kad įvertinus rašytinius įrodymus, V. S. ir D. S. parodymus, galima įvertinti V. S. darbų atlikimą ir apmokėjimą už šių darbų atlikimą pripažinti pagrįstu.

Tačiau minėtos apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados, prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

Pirmiausia, apylinkės teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, nepateikė motyvuotų išvadų dėl FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadoje Nr. 5-2/81 ( atliktos specialistės N. D. ) nustatytų ir įvertintų UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų ( b. l. 1-32, t. 3 ). Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliekant ūkinės veiklos patikrinimą iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto dydžio, t.y. nustatyti žuvies išauginimo apimties ir jos likučio 2004 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta metinė žuvų inventorizacija, o taip pat ir dėl to, kad padaryti įrašai tvenkinių išžvejojimo suvestiniuose žiniaraščiuose, kuriuos surašė vykdantysis direktorius D. S., ir savikainos apskaičiavimo pažymoje, kurią surašė vyr. buhalterė V. A., buvo skirtingi ir nepagrįsti jokiais apskaitos dokumentais. Nors UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. J. 2004-12-27 Įsakymu ( b.l. 110 t. 5) buvo atlikta inventorizacija (b.l. 111-112, t. 5 ), o dėl žuvies apskaitos, atsižvelgiant į specifinę gamybos rūšį, įmonėje buvo vadovaujamasi 2002-12-05 buvusio bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 15 (b.l. 113, t. 5 ), kuriuo numatyta inventorizacijos aktais laikyti suvestinius žuvies išgaudymo žiniaraščius, tačiau tokie suvestiniai žiniaraščiai, prieštarauja LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575, priimto 2001-11-06 15 str. 10 dalies reikalavimams, kur nurodyta, kad „apskaitos duomenys privalomai turi būti pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis bei Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 10 punkto reikalavimams, kur nurodyta, kad inventorizacijai atlikti turi būti sudaryta komisija iš pirmininko ir narių, nurodyta kokios dienos būklei turi būti atlikta inventorizacija. Tokių nuorodų 2002-12-05 buvusio bendrovės direktoriaus įsakyme nebuvo įrašyta, todėl laikytina, kad direktorius R. J., be 2004-12-27 priimto įsakymo dėl ilgalaikio turto inventorizacijos, neorganizavo ir nepriėmė įsakymo dėl viso bendrovės turto bei skolų inventorizacijos 2004 metais, todėl ji nebuvo atliekama ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos bei jos turto dydžio.

Be to, apylinkės teismas, prilygindamas suvestinius žuvies išgaudymo žiniaraščius inventorizacijos aktams, taip pat nevertino kokios datos suvestiniai žiniaraščiai buvo prilyginti inventorizacijai. Patikrinus 2003-12-20 (įžuvinimas)-2004-04-01 (išgaudymas) žuvies žiemojimo rezultatų žiniaraštį, 2004-03-30 - 2004-10-30 tvenkinių išžvejojimo suvestinį žiniaraštį ( b. l. 116, t. 3) nustatyta, kad juos pasirašė tik vykdantysis direktorius D. S. ir vyr. buhalterė V. A., 2004-12-01 surašytą įprastinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestinį žiniaraštį bei 2004-10-29 ekologinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestinį žiniaraštį, pasirašė vykdantysis direktorius D. S. ir vyr. žuvininkas G. S. ( b. l. 113-115, t.3 ). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 10 punkte nurodyta, kad inventorizaciją turi atlikti ne mažiau kaip trys asmenys („<...komisijos pirmininko ir narių...>“, t.y. tik toks dokumentas laikytinas inventorizaciją patvirtinančiu dokumentu).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai priešingai įvertino ir Kauno apskrities VMI 2007-02-21 patikrinimo akto Nr. 17-06-10-51 išvadas ( b. l. 11-29, t. 6 ), teigdamas, kad atlikus kompleksinį patikrinimą pagal FNTT pavedimą, nors ir buvo nustatyta, kad atsiskaitymai su Lietuvos Respublikos biudžetu buvo vykdyti su pažeidimais, tačiau jie ištaisyti dar iki tyrimo pradžios, o iš apskaitos dokumentų galima pilnai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir dėl to nėra pagrindo teigti, jog atsirado BK 223 str. 1 d. nurodytos pasekmės. Tačiau teismas neįvertino tai, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko kompleksinį mokesčių patikrinimą, t. y. tikrino tik su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu į valstybės biudžetą duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis LR mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 13 str. nuostatomis, bet nevertino UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos teisėtumo bei pateiktų išvadų pagrįstumo, kurios tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimų vyresnioji specialistė N. D. ( b. l. 1-32, t. 3 ).

Apylinkės teismas neįvertino vykdančiojo direktoriaus D. S. ir vyr. buhalterės V. A. veiksmų, aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, Bylos medžiaga nustatyta, kad įvertinus 2003-12-20 (įžuvinimas) - 2004-04-01 (išgaudymas) žuvies žiemojimo rezultatų žiniaraštyje esančius įrašus skiltyje „įžuvinimas“ (2003-12-20) palyginus su esančiais įrašais skiltyje žuvies išgaudymas“ (2004-04-01), buvo nustatytas 80580 vnt. 7390 kg. žuvų kiekio neatitikimas, t. y. jų trūkumas. Dėl šio trūkumo joks sutikrinimo žiniaraštis surašytas nebuvo, nenustatyta, kur šis įmonės turtas buvo panaudotas ar parduotas. Bendrovės vyr. buhalterė V. A. apskaitos registre „Nebaigta gamyba“ šio sumažėjimo neapskaitė, dėl ko nebuvo galima nustatyti nebaigtos gamybos vertės, t.y. įvertinti bendrovės turto ( b. l. 1-32, t. 3 ).

Taip pat, 2004-04-01 tvenkinių suvestiniame žiniaraštyje skiltyje „įžuvinimas“ padarytą įrašą, sulyginus su 2004-10-29 tvenkinių išžvejojimo suvestinio žiniaraščio duomenimis, buvo nustatytas 200200 vnt. 12390 kg žuvų kiekio trūkumas, tačiau bendrovės vyr. buhalterė V. A. apskaitos registre „Nebaigta gamyba“ šio trūkumo neapskaitė, kas taip pat turėjo esminės reikšmės vertinant įmonės turtą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės turto vertės.

Dėl AB „Išlaužo žuvis“ einančio vykdančiojo direktoriaus pareigas D. S. veiksmų, tai iš atlikto bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo matyti, kad D. S., laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, nesurašė nei vieno pirminio apskaitos dokumento dėl žuvų svorio pasikeitimo, t. y. nepateikė duomenų apie karpių ir lydekų prieaugį, nors vyr. buhalterės V. A. surašytoje savikainos paskaičiavimo pažymoje ( b. l.75-74, t. 3 ) šis prieaugis sudarė 128964 kg, iš jų prekiniai karpiai priaugo 127464 kg, o prekinės lydekos – 1500 kg, tačiau pagal D. S. surašytus tvenkinių išžvejojimo suvestinius žiniaraščius, prekinis karpis priaugo tik 119875 kg., o prekinių lydekų prieaugio visiškai neapskaitė ( b. l. 1-32, 76-77, t. 3). Todėl apylinkės teismo išvados, jog bendrovės buhalteriniuose dokumentuose – žuvų išgaudymo žiniaraščiuose, suvestiniuose žiniaraščiuose, žuvies žiemojimo žiniaraščiuose bei žuvų įsigijimo dokumentuose buvo suteikiama pakankama informacija apie bendrovėje vykdytą tvenkinių įžuvinimą, žuvų išgaudymą ir jų pardavimus, leidžianti įvertinti bendrovės turtą, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje surinktiems įrodymams.

Be to, visiškai nepagrįsti apylinkės teismo argumentai, kad žuvies pardavimas iš tvenkinio Nr. 19, buvo vykdomas ne natūrine forma, bet parduodant paslaugą – žvejybą ir dėl to ši apskaita buvo vedama ne natūrine forma, bet pasireiškė laiko matu išreikšta pinigine forma ir dėl to nėra pagrindo laikyti, kad įmonė negalėjo apskaityti bendrovės turto. Tačiau teismas nevertino tai, kad per šios paslaugos teikimą, išgaudoma žuvis ( karpiai), t. y., sumažėja bendrovės turtas. Todėl, sutinkamai su LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.iX-574 12 str. 1 d. reikalavimais, kiekviena ūkinė operacija turi būti tuoj pat fiksuojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvertinus AB (duomenys neskelbtini) buhalterinius duomenis, nustatyta, kad bendrovės vyr. buhalterė V. A. savikainos apskaičiavimo pažymoje už 2004 metus, įrašė apie tvenkinyje Nr. 19, teikiant žvejojimo paslaugą, išaugintų 22555 kg karpių pardavimą, tačiau šie įrašai nebuvo pagrįsti pirminiais dokumentais ir nesutapo su 2004-12-01 tvenkinių išžvejojimo suvestiniu žiniaraščiu, kuriame yra įrašas, kad iš komercinės žvejybos tvenkinio Nr. 19 buvo išžvejota 22700 kg. Tokiu būdu nustatyta, kad bendrovė, parduodama asmenims leidimą žvejoti, žvejojimą įvertino laiko matu, o į apskaitą žvejojimo paslaugą įrašė kaip tvenkinyje Nr. 19 išgaudytus karpius ( bendrovės turtą).

Apylinkės teismas, teigdamas, kad žuvininkystė yra specifinė gamybos rūšis, neįvertino ir tai, kad Lietvos Respublikos apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos taisyklės“, numato visoms bendrovėms vienodą buhalterinės apskaitos vedimo ir inventorizacijos atlikimo tvarką, bendrovėms, kurios verčiasi žuvininkystės veikla, vedant apskaitą bei atliekant inventorizaciją, jokių išimčių kaip specifinei žuvininkystės veiklai, nėra, todėl visos įmonės privalo vieningai vykdyti LR galiojančius norminius aktus.

Nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, kad pagal bendrovės vykdančiojo direktoriaus D. S. ir V. S. 2004-02-05 sudarytas sutartis ir darbų priėmimo – perdavimo aktus, nustatyta, kad bendrovė teisėtai ir pagrįstai apmokėjo V. S. pagal atliktų darbų aktus, kad apmokėjimas buvo vykdomas pagal susitarimą bei pagal išdirbtą laiką ir kad bendrovės turėtos 77154 Lt. dydžio išlaidos už suteiktas paslaugas buvo apskaitytos, todėl nėra pagrindo teigti, jog tai neleido nustatyti įmonės veiklos ir įvertinti jos turto. Tačiau vertinant bendrovės ūkinę finansinę veiklą, tarp kurių yra ir D. S. ir V. S. sudarytos sutartys ir darbų atlikimo – priėmimo aktai ( b. l. 212, 214-222 , t. 4 ), privaloma laikytis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 ir 13 straipsnių reikalavimų, t. y. apskaitos dokumentuose pateikiama informacija privalo būti su reikiamais šalių rekvizitais, ūkio subjekto pavadinimu, kodu, ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turiniu bei ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatais pinigine arba kiekybine išraiška. Ši sudaryta sutartis yra bendro pobūdžio, neinformatyvi, iš jos turinio, negalima nustatyti, kokius konkrečius darbus atliko V. S., dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti konkrečios įmonės veiklos.

Nustatyta, jog D. S. 2004-12-20 su pareiškimu kreipėsi į Prienų raj. PK, nurodydamas, kad 2004-10-23 neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo rankinė su dokumentais, tačiau suvestiniai žiniaraščiai D. S. buvo surašyti 2004 m. gruodžio mėn., tai yra, po daiktų ir dokumentų dingimo, todėl 2004-12-01 surašytame tvenkinių išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje įrašų teisingumo, 2004-10-23 įvykdyta daiktų ir dokumentų vagystė, įtakoti negalėjo.

Nustatyta, jog specialistės N. D. paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu 1 instancijos teisme, pilnai atitinka jos surašytą specialisto išvadą ir tarp jų turinio jokių prieštaravimų nenustatyta ( t. 3 b. l. 27-29, t. 6 b. l. 108-110).

Dėl paminėto, apylinkės teismo išvada, jog R. J., V. A., D. S. nepadarė veikos, kad nebūtų galima įvertinti įmonės veiklos, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl apylinkės teismo nuosprendis, šioje dalyje, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nustatyta, kad R. J., V. A., D. S. nesilaikė ir netinkamai vykdė įstatymų reikalavimus, ko pasėkoje, dėl R. J. veiksmų, iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, dėl V. A. veiksmų, nebuvo galima įvertinti įmonės turto, dėl D. S. veiksmų, nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, o tarp jų veikos ir pasekmių, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl kaltės formos.

Apylinkės teismas konstatavo, jog R. J., V. A., D. S. aplaidžiai tvarkydami apskaitą veikė neatsargiai, tai yra nesuprato, kad atliekamu būdu tvarkant apskaitą pažeidinėja teisės aktus, nenumatė dėl to galinčių kilti padarinių. Teisėjų kolegija su tokiu kaltės formos nustatymu sutinka dėl sekančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 13, dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas, priimtu 1997 m. gruodžio 22 d. išaiškinta, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tuomet, kai ši veika padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose 31 p., kuriame konstatuota, jog jeigu minėtus veiksmus asmuo atlieka tyčia, tai jis atsako pagal BK 222 str. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktiką baudžiamosiose bylose, savo nutartyse, ne kartą yra konstatavę, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 223 str. 1 d., yra padaroma dėl neatsargumo (Baudžiamosios bylos Nr. 2k-11/2008, 2k-14/2008, 2k-322/2008).

Nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, jog esant neatsargumui, šiuo atveju, turi būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 173-1 str., nes, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55, dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose 32 p., byloje yra nustatytos veikos pasekmės: R. J. - iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, V. A. – įvertinti įmonės turto, D. S. – nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, dėl paminėto, veika užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 223 str. 1 d., nes administracinei atsakomybei kilti pasekmių nereikalaujama. Atsižvelgiant į paminėtą, nustatyta, jog R. J., V. A., D. S., atlikdami įnkriminuojamus veiksmus, veikė dėl neatsargumo, tai yra, esant nusikalstamam nerūpestingumui, nes veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo, gali atsirasti BK 223 str. 1 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti ( BK 16 str. 3 d. ).

Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija laiko, jog išteisintųjų R. J., V. A., D. S. veiksmuose yra privalomas BK 223 str. 1 d. numatytas nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės požymis – neatsargumas, o apylinkės teismo motyvas, jog inkriminuojama veika padaroma tik esant kaltės formai – tyčiai, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog yra nustatyta, kad:

R. J., laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 170694265, įregistruotos Išlaužo k., Prienų raj., direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, 2003 ir 2004 metų pabaigoje nesudarė komisijos žuvų kiekio ir svorio inventorizacijai, neorganizavo ilgalaikio nematerialaus turto, žaliavų, medžiagų, kuro, pašarų, prekių, pagamintos produkcijos (veislinės žuvų bandos), nebaigtos gamybos (šiųmečių, dvimečių karpių ir lydekų), gautinų skolų inventorizacijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 patvirtintos "Inventorizacijos tvarkos" 3 punktą, kuris nurodo, kad "Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą <...>, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau, kaip kartą per metus, prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą" dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, todėl šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

V. A., būdama AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 170694265, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Prienų r., vyr. buhaltere, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nes nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio, kuris nurodo, kad "Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", reikalavimų: prekinių karpių 280780 vienetais 19780 kg svorio sumažėjimą vertine išraiška neapskaičiavo ir apskaitos registre "Nebaigta gamyba" neapskaitė, todėl dėl vertine išraiška neapskaityto sumažėjusio prekinių karpių kiekio ir svorio, laikotarpyje nuo 2004-04-01 iki 2004-12-01, nebuvo galima nustatyti nebaigtos gamybos vertės, t. y. įvertinti įmonės turto, todėl šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

D. S., laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 170694265, įregistruotos Išlaužo k., Prienų r., vykdančiuoju direktoriumi, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais" reikalavimų, nes laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 nesurašė nei vieno pirminio apskaitos dokumento: 1) žuvų svorio pasikeitimo, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, tai yra, nustatyti kiek kilogramų priaugo prekiniai karpiai ir lydekos, nes 2004 metais žuvies prieaugis pagal savikainos paskaičiavimo pažymą, surašytą buhalterės V. A., sudarė 128964 kg, iš jų prekiniai karpiai priaugo 127464 kg, prekinės lydekos 1500 kg, o pagal paties (D. S.) surašytus tvenkinių išžvejojimo suvestinius žiniaraščius - prekiniai karpiai priaugo 119875 kilogramus, o prekinių lydekų prieaugio neapskaitė; 2) žuvies pardavimų iš komercinio tvenkinio Nr. 19, todėl nebuvo galima iš dalies įvertinti įmonės turto, tai yra, kiek prekinių karpių per 2004 metus pardavė bendrovė, nes vyr. buhalterė V. A. prekinių karpių savikainos apskaičiavimo pažymoje įrašė, kad per 2004 metus bendrovė pardavė 112821 kg prekinių karpių, 22555 kg daugiau, negu buvo įrašyta pateiktuose karpių pardavimo dokumentuose, nes nebuvo surašyti karpių pardavimo iš komercinio tvenkinio Nr. 19 pardavimo sąskaitos - faktūros, o paties (D. S.) 2004 m. gruodžio 1 d. surašytame įprastinės gamybos tvenkinių išžvejojimo suvestiniame žiniaraštyje nurodyta, kad per 2004 m. iš komercinio tvenkinio Nr. 19 buvo parduota 22700 kg karpių; taip pat nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio "Apskaitos dokumentų rekvizitai" 1 punkto, kuris nurodo, kad "Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas, 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška <...>" reikalavimų, nes pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktus, kuriuose nebuvo įrašytos atliktos paslaugos, ir V. S. išmokėjo 77154 litus, dėl to nebuvo galima nustatyti kokias paslaugas bendrovei 77154 litų vertės atliko V. S., todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, todėl, šiais veiksmais, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Dėl veikos mažareikšmiškumo.

Sutinkamai su BK 37 str. nuostatomis, veiką padaręs asmuo gali būti teismo atkeistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-02-21 patikrinimo akto Nr. 17-06-10-51 ir specialistės L. T. paaiškinimų 1 instancijos teisme seka, jog ji palaikė VMI 2007-02-21 patikrinimo akte Nr. 17-06-10-51 pateiktas išvadas ir paaiškino, kad AB (duomenys neskelbtini) patikrino vykdant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštą dėl mokesčių administravimo veiksmų atlikimo pagal MAĮ 13 str. Tikrintas laikotarpis buvo 2004-01-01 - 2004-12-31. Jo metu patikrinti visi bendrovei privalomi mokėti mokesčiai. Tikrinant pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą, buvo nustatyti pažeidimai, tačiau jie pašalinti, todėl išvadose pažeidimai nėra įvardinti. Apskaičiuojant deklaruotą gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamo turto mokestį, mokestį už aplinkos teršimą, mokestį už gamtos išteklius, įmokas į garantinį fondą pažeidimų nenustatyta. Nustatytas 2001 12 20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX- 675 17 str.1d. pažeidimas, t.y. padidinus karpių auginimo savikainą bei bendrąsias ir administracines išlaidas viso išlaidas padidino 18279,55 Lt. sumai. Kadangi bendrovės pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno tarifą, todėl žalos valstybei nepadaryta.

Įvertinus tai, jog R. J., V. A., D. S. įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą neatsargių nusikaltimų kategorijai, jų veiksmais žala valstybei nebuvo padaryta, nustatyti bendrovės mokestiniai pažeidimai buvo ištaisyti, o taip pat atsižvelgiant į R. J., V. A., D. S. paaiškinimus, duotus pirmos instancijos teisme, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, į nusikalstamos veikos padarymo objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, pripažįstant, jog žuvininkystė yra specifinė veiklos sritis, nes auginant žuvis, yra sudėtingiau vykdyti turto apskaitą, bendrovė yra atleista nuo pelno mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog jiems inkriminuojama veika, pagal savo požymius, pripažintina mažareikšme (BK 37 str.), todėl, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir R. J., V. A., D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti: R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., taikant BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., taikant BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., taikant BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Daiktinius įrodymus, saugomus ikiteisminio tyrimo įstaigose, gražinti AB (duomenys neskelbtini).