- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-330-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10432-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- S. K., R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų S. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. ir R. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, „Swedbank“ AB, BUAB „Kerpienės firma“ bankroto administratoriui UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupė“ dėl antstolio veiksmų
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi su skundu dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė panaikinti 2010-12-09 (rašymo apsirikimo klaida) antstolio patvarkymą Nr. S1-38806 dėl įkeisto turto pardavimo vykdant hipotekos teismo nutartį vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03110. Nurodė, kad šiuo metu yra sprendžiamas BUAB „Kerpienės firma“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos verslo valdymo grupė“ atstatydinimo klausimas, todėl atstatydinamas administratorius negali pateikti antstolio prašomos informacijos. Taip pat nurodė, kad antstolis neturi teisinio pagrindo spręsti bei skelbti apie turto pardavimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03110. Mano, kad antstolio priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant bankroto teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2012-11-02 nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjų prašymas sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03110. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis turėjo teisę priimti skundžiamą patvarkymą, kuriuo iš bankroto administratoriaus reikalaujama pateikti informaciją. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjai skunde nenurodė, kaip skundžiamame patvarkyme nurodytos antstolio reikalaujamos informacijos pateikimas pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai su skundžiama nutartimi nesutiko, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, – jų skundą tenkinti. Nurodo, jog UAB „Kerpienės firma“ yra pertvarkyta iš S. K. individualios įmonės. Juridinio asmens pertvarkymas - tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pasak apeliantų, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto (arba atvejai kai įmonės dalyvis atsako už pertvarkytos įmonės prievoles), savininkas (Savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata koreliuoja su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi kai bankroto byla iškeliama uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra pertvarkyta iš individualios (personalinė) įmonės, ir yra CK įtvirtinti dalyvio atsakomybės pagrindai, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas. Kadangi už individualios įmonės - neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens - prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai pagal CK 2.104 straipsnį, tai visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir visas pertvarkytos įmonės dalyvio turtas yra pardavinėjimas bankroto byloje (ĮBĮ 33 str.), o ne atskirame vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų atskirojo skundo motyvais. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutarties, kurios pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/10/03110, išieškojimas iš žemės sklypo, esančio Žvelsėnų k., Klaipėdos r., vykdomas hipotekos lakšto pagrindu, kuriuo sklypo savininkai – pareiškėjai skolininkės UAB „Kerpienės firma“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui įkeitė šį žemės sklypą. Kaip matyti iš bylos duomenų, vykdymo pagrindas nėra susijęs su įmonės pertvarkymu, kaip nurodo pareiškėjai. Prievolės atsiradimo pagrindas - hipotekos teisiniai santykiai, ir tai negali būti prilyginama turtiniams reikalavimams, kaip pareikštiems įmonės dalyviui. Pareiškėjai atskirajame skunde netinkamai interpretuoja tiek CK 2.104 straipsnio 2 dalies, tiek ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas. Remiantis CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatomis pertvarkomos įmonės dalyvių atsakomybė su juridiniu asmeniu yra subsidiari ir yra siejama su juridinio asmens skolomis, atsiradusiomis iki naujos teisinės formos įregistravimo juridinių asmenų registre. Šiuo nagrinėjamu atveju situacija priešinga, išieškojimas vykdomas iš fizinių asmenų turto hipotekos teisinių santykių pagrindu, o ne dėl juridinio asmens pertvarkymo. Su atskirojo skundo argumentais būtų galima sutikti tik tokiu atveju, jeigu iš varžytinių parduodamas turtas nebūtų įkeistas ir kreditoriai reikalautų taikyti teisines pasekmes, kylančias iš juridinio asmens pertvarkymo. Tokiu atveju būtų galima konstatuoti, jog neužtekus juridinio asmens turto, reikalavimą būtų galima nukreipti į juridinio asmens dalyvių turtą prievolėms įvykdyti, kurios atsirado iki naujos teisinės formos įregistravimo juridinių asmenų registre. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju šios teisės normos taikymui nėra pagrindo dėl anksčiau nurodytų motyvų.
Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos apylinkės teismo nutartis 2012-11-02 palikta nepakeista, o atskirojo skundo tenkinti pareiškėjos nurodytais teisiniais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.