Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2590-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
A5.-2590-988/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02018-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
P. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2590-988/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02018-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS M I E ST O A P Y LI NKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui K. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P. (P. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. P. (P. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 4 d., (duomenys neskelbtini), leido dirbti pagalbiniam darbuotojui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrovei vykdant gerbūvio tvarkymo darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vykdomos gyvenamųjų namų statybos, tačiau teisės aktų nustatyta nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo D. B. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 punkto ir 2 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas P. P. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nuo 2018 m. kovo mėn. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir nuo 2018 m. liepos 2 d. iki liepos 4 d. jo įmonėje dirbo D. B.. Protokole nurodytus pažeidimus padarė, nes nėra pakankamai susipažinęs su Lietuvos įstatymais, todėl jam sunku čia vykdyti veiklą. Dėl pažeidimų gailisi, prašo neskirti baudos.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius) nuo 2018-03-09 yra P. P., Bulgarijos Respublika, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2018 m. rugsėjo 3 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0893-1361 nurodyta, kad 2018 m. liepos 18 d. pagal D. B. prašymą Nr. APS-36-14418 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniame skyriuje atliktas tyrimas dėl jo galimo nelegalaus darbo fakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamoje P. P.. Įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 224 straipsnio 2 dalį D. B. pateikė paaiškinimą nurodydamas, kad pažįstamas asmuo nurodė, kad asmuo vardu P., tel. (duomenys neskelbtini), ieško darbuotojų pagalbiniams darbams statybose. Susiskambino ir susitiko su P. prie stoties IKI esančioje aikštelėje. 2018 m. liepos 2 d. 8.00 val. P. atvažiavo automobiliu MAZDA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir kartu nuvyko į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini). Objekte dirbo pagalbinius darbus, kuriuos nurodinėjo objekto vadovas K.. Už darbo dieną P. pažadėjo 30 eurų atlygį. Dirbo tris dienas, atlikinėjo gerbūvio tvarkymo darbus, valė teritoriją, atliekas. Turėjo sumokėti 90 eurų bei įdarbinti, tačiau nei pinigų nei darbo sutarties. Objekte bendravo tik su K. bei apsaugos darbuotoja, kurios duomenų nežino. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis apie D. B. socialinį draudimą draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešęs nebuvo. 2018 m. liepos 24 d. nuvykus į objektą adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbai. Darbų vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte rastas įmonės darbų vadovas K. M., kuris pateikus D. B. nuotraukos atvaizdą pateikė paaiškinimą nurodydamas, kad šis asmuo dirbo objekte, kaip subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas P. tel. (duomenys neskelbtini), darbuotojas. Jį į objektą atvežė P., dirbo pagalbinius darbus laikotarpiu nuo 2018-07-02 iki 2018-07-04 d. Savaitę prieš tai jis buvo atvykęs vėl į objektą ir prašė sumokėti už darbą. Jam buvo paaiškintą, kad atlikti darbai aktuojami ir tada užsakovas atsiskaito su darbų vykdytoju. Ir dėl atlyginimo už darbą jam reikia teirautis P.. Objekte taip pat dirbo apsaugos darbuotoja A. P., Saugos tarnybos „Argus“ darbuotoja, kuriai parodžius D. B. nuotraukos atvaizdą pateikė paaiškinimą nurodydama, kad šis asmuo 2018 m. liepos mėn. lankėsi statybos objekte (duomenys neskelbtini) bet kokius darbus atlikinėjo nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Š. el. paštu pateikė 2018-07-02 d. Subrangos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. P.. Pagal 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos JAR Išplėstinį išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 15 d. direktoriumi yra P. P., gim. 1990-05-27. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius konstatavo, kad D. B. paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, susitarė su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo pagalbinio darbuotojo, aplinkos gerbūvio tvarkytoju, sukurdamas bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo, paslaugos teikimo, siekiant gauti pelno. Vadovaujantis pateiktais įrodymais Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. P. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 4 d. leido dirbti pagalbiniu darbuotoju D. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrovei vykdant gerbūvio tvarkymo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), kur vykdomos gyvenamųjų namų statybos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

2018 m. liepos 24 d. D. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jam pasiūlė darbą statybose. Liepos 2 d. 8.00 val. atvažiavo P. ir nuvežė į objektą adresu (duomenys neskelbtini), davė šalmą, pažadėjo atvežti sutartį. Nurodė objekto darbų vadovą – K.. P. žadėjo atvežti sutartį liepos 2, 3, 4 dienomis, tačiau negavęs sutarties jis (D. B.) nustojo eiti į darbą ir paprašė atsiskaitymo. Žadėjo 30 eurų už dieną. Dirbo 3 dienas, iš viso 90 eurų. P. žadėjo atsiskaityti liepos 16, 17 dienomis, tačiau neatsiskaitė, kalbėjo grubiai, vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis (D. B.) parašė pareiškimą dėl 90 eurų žalos.

2018 m. liepos 24 d. K. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje rangovai vykdo fasado ir stogo darbus. Jis yra statybos vadovas. Pateiktoje nuotraukoje asmenį vardu D. atpažįsta. Dirbo pagalbinius darbus objekte nuo liepos 1 d. iki liepos 3 dienos, kaip subrangovo P. ((duomenys neskelbtini)) įmonės darbuotojas. Šios įmonės pavadinimas UAB „Kaja“. Trūko darbo jėgos, paskambino P. paprašė porą vyrų į pagalbą. Į objektą atvyko D. ir kitas asmuo (kurio vardo neatsimena). Praeitą savaitę D. buvo pas juos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiravosi dėl atsiskaitymo. Paaiškino D., kad aktuojamos valandos. 15 d. uždaromi aktai ir sutikrinus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 30 d. atsiskaito su subrangovais.

Iš 2018 m. liepos 24 d. užklausos rezultatų (integracija su VSDFV informacine sistema) matyti, kad nėra duomenų apie nuo 2018 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantį D. B..

Šalies argumentai

2018 m. liepos 18 d. D. B. prašyme nurodė, kad 2018 m. liepos 2, 3 ir 4 dienomis dirbo statybose adresu (duomenys neskelbtini). darbų vykdytojas K. liepė dirbti ir laukti darbo sutarties. Darbų vykdytojai neatsiskaitė už 3 darbo dienas ir padarė jam nuostolį 90 eurų.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato, kad bendroves vadovas yra vienasmenis bendroves valdymo organas ir atsako už bendrovės veikios organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

2018 m. rugsėjo 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P- 1486-2018 nurodyta pažeidimo esmė. Šiame protokole yra nurodytas asmuo A. V., kuris kitose bylos dokumentuose nėra paminėtas. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto ir užklausos rezultatų (integracija su VSDFV informacine sistema) matyti, kad buvo nustatytas tik vienas asmuo D. B., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas protokole nurodytą asmenį A. V. laiko rašymo apsirikimu (tai teismo posėdyje patvirtino ir K. B.), todėl jį ištaiso.

Nagrinėjamu atveju ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, esant darbo sutarties požymiams, numatytiems DK 32 straipsnyje, leido dirbti D. B., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą, tokiu būdu pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, taip pat Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo kaltę dėl nelegalaus darbo įrodo ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, D. B. prašymas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, D. B. ir K. M. paaiškinimai, Integracijos su VSDFV informacine sistemos užklausos rezultatai, Subrangos sutartis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas. Teismo vertinimu P. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo vienas asmuo), lengvinančią aplinkybę – tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė – duomenų apie teistumą ir administracines nuobaudas nepateikta. Skirdamas nuobaudą teismas vertina ir tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad P. P. tokį pažeidimą padarė dėl nežinojimo, pažeidimas truko trumpą laiką (asmuo dirbo tik tris dienas), po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalaus darbo atvejų nebuvo nustatyta. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, todėl darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti P. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti P. P. (P. P.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18091043580, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka