Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-94-262/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
2S-94-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28301-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2S-94-262/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28301-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.5; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB „PROMANO LIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. J. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, įpareigojant antstolę V. M. neatlikti jokių iškeldinimo veiksmų, kol bus išspręstas ginčas dėl raginimo įvykdyti sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad skundžiamą raginimą gavo tik 2015-07-28. Raginime nurodytas 45 dienų įvykdymo terminas, išsikraustyti iš išieškotojui priklausančio buto su nepilnamečiais vaikais yra per mažas. Antstolė neatsižvelgė, kad išsikeldinti privalo 4 nepilnamečiai vaikai. Lietuvoje ji neturi kur išsikraustyti, neturi kur apsigyventi su nepilnamečiais vaikais, planuoja emigruoti, tačiau emigracijos organizavimo klausimas užtruko. Iškeldinimo terminas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į vaikų prioritetinius apsaugos principus. Todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: sustabdytas išieškojimas antstolės V. M. vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas skolininkės J. J. ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki bus išnagrinėtas pareiškėjos J. J. skundas dėl antstolės V. M. veiksmų.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad antstolės V. M. kontoroje yra gautas pareiškėjos J. J. skundas dėl antstolės veiksmų, - remiantis CPK 510 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p. taikytina laikinoji apsaugos priemonė bei sustabdytinas išieškojimas vykdomojoje byloje iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir būtų pakankami, kad teismas įsitikintų, jog skundas dėl antstolio veiksmų, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas, todėl Nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjos skunde nurodytas prašymas antstoliui nustatyti 3 mėnesių iškeldinimo terminą iš turto, negali būti išspręstas antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo kontekste, kadangi teismas nagrinėdamas bylas dėl antstolių veiksmų sprendžia antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, teisėtumą. Nepagrįstai sustabdžius iškeldinimą yra varžoma išieškotojo nuosavybės teisė, daroma žala, kadangi išieškotojas neapibrėžtą laiką negalės įgyvendinti nuosavybės teisių į turtą.

Atsiliepimas

Antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka.

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Atskirajame skunde išdėstyti teiginiai yra visiškai neteisingi, nepagrįsti ir neįrodyti, nesusiję su klausimais, kurie sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo pagrįstas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje negalėjo būti taikomos. Anot apelianto, pareiškėjai antstolė ir taip nurodė maksimalų įstatyme nustatytą terminą iškraustyti iš buto, todėl pareiškėjos skundai duodami tik tam, kad užvilkintų jos išsikraustymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais iš esmės sutinka.

Iš šios bylos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad butą, iš kurio ketinama iškraustyti pareiškėją ir jos šeimą (įskaitant nepilnamečius vaikus), suinteresuotas asmuo UAB „Promano LIT“ iš varžytynių įsigijo 2013 m. gruodžio 31 d. 2014-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu c.b. Nr. 2-13340-933/2014 iš dalies tenkino UAB „Promano LIT“ ieškinį dėl pareiškėjos ir jos šeimos iškeldinimo iš ginčo buto bei atidėjo teismo sprendimo įvykdymą 60 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2015-04-02 Vilniaus apygardos teismas nutartimi c.b. Nr. e2A-1993-392/2015 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taigi, sprendimas iškeldinti pareiškėją iš ginčo buto yra įsiteisėjęs ir jis turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. birželio 2 d. Antstolė V. M. 2015 m. liepos 14 d. raginimu nustatė 45 dienų terminą nuo šio raginimo gavimo dienos pareiškėjai su šeima išsikelti iš ginčo buto. Elgdamasi protingai ir atsakingai (nes šeimoje yra nepilnamečių vaikų), ji turėjo suprasti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui išsikelti iš buto, ji bet kokiu atveju privalės tai padaryti, todėl turėjo nedelsdama pasirūpinti kita savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta. Kaip matyti iš pareiškėjos atžvilgiu priimtų procesinių dokumentų datų bei juose nustatytų terminų, pareiškėja turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą ir išsikraustyti iš ginčo buto. Taigi, jau iki skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo (ir atitinkamai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) pareiškėja jau turėjo būti pasirengusi išsikelti į kitą vietą.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tam, kad būtų užtikrintas būsimo ieškovui (šiuo atveju pareiškėjai) palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų visiškai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šiuo atveju ginčo pabaiga vis tiek bus nepalanki pareiškėjai, nes ji privalės su šeima išsikelti iš dabar jau suinteresuotam asmeniui priklausančio buto. Todėl šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kaip matyti iš „Liteko“ sistemos duomenų. J. J. skundas dėl antstolės veiksmų jau yra išnagrinėtas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi c.b. Nr. 2-36648-535/2015 jis buvo atmestas. Nors minėta nutartis ir nėra įsiteisėjusi (atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme, teismo posėdis numatytas 2016 m. vasario 17 d.), tačiau ir iš šios aplinkybės darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo pritaikytos nepagrįstai. Pirma, tai, kad skundas nebuvo tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.), jau yra konstatuota vienos instancijos teismo. Antra, nesvarbu, koks bus apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kaip minėta, pareiškėja turėjo galimybę per daug ilgesnį nei įstatymo (CPK 659 str. 2 d.) nustatytas terminas susirasti ir persikelti į kitą būstą.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas pareiškėjos J. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Patenkinus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 28 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti pareiškėjos J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Priteisti iš pareiškėjos J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) UAB „PROMANO LIT“ (į.k. 302423219) 28 Eur žyminio mokesčio.

Teisėja Ona Gasiulytė