- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-688-622/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03125-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, esant atsakovo kaltei; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – P., priteisti iš atsakovo 70 000 Lt už jį bankui sumokėtos solidarios prievolės; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš jos priteisti 66 000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo 8 272,38 Lt piniginių santaupų bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės butą, esantį (duomenys neskelbtini),: po santuokos nutraukimo pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 163 234 Lt vidutinės rinkos vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini),; priteisė iš ieškovės atsakovui 66 000 Lt už jai atitenkančią atsakovo buto dalį ir 15 000 Lt remonto, turto išlaikymo išlaidų dalį; priteisė iš atsakovo 70 000 Lt regreso tvarka skolos ieškovei; po santuokos nutraukimo šalių prievolės pagal 2006-10-26 kredito sutartį Nr. 0450618011875-50 liko solidarios; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 774, 08 Lt bylinėjimosi išlaidų; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino ikisantuokinę pavardę – P.; kitą ieškinio dalį atmetė; atleido šalis nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas padarė išvadą, kad faktiškai šeima iširusi ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai pradės kartu gyventi. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas - jog stengiasi išsaugoti santuoką, todėl konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, atidalindamas iš bendrosios dalinės nuosavybės šalių įsigytą turtą – butą, įvertino šalių konfliktus, atsižvelgė į tai, kad šalių gyvenimas viename bute taptų nesaugus, be to atsakovas sutiko, kad butas būtų priteistas ieškovei, todėl pripažino ieškovei nuosavybės teisė į visą butą. Kadangi ieškovė pagal kredito sutartį sumokėjo bankui solidariosios prievolės dalį už atsakovą savo asmeninėmis lėšomis 140 000 Lt, todėl pusė bankui sumokėtos 70 000 Lt sumos priteisė iš atsakovo ieškovei, nes ji turi į bendraskolį atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę. Atsakovas įrodė, kad santuokos metu sukaupta 26 457,45 Lt suma priklauso jo dukrai M. M. pagal Mišriojo gyvybės draudimo liudijimą (polisas) Nr. 2224365115, todėl ieškovės reikalavimą dėl piniginių santaupų priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad prievolę pagal 2006-10-26 kredito sutartį Nr. 0450618011875-50 vykdo tik ieškovė. Teigia, kad teismas pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į visą butą, nepagrįstai nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalys toliau prievoles pagal 2006-10-26 kredito sutartį vykdo solidariai. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas kredito lėšomis įsigytas butas, o pripažinus butą nuosavybės teise ieškovei, hipoteka seka paskui daiktą, todėl tik ieškovė turi būti atsakinga už kredito grąžinimą bankui.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorius nedavė sutikimo pakeisti prievolės pobūdį, atsakovas reikalavimo pakeisti kredito sutartį ir prievolės pobūdį pareiškęs nebuvo. Teismui nebuvo jokio pagrindo solidarią prievolę modifikuoti į jos asmeninę prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Apeliantas ginčija tik sprendimo dalį dėl sutuoktinių solidarios prievolės pagal 2006-10-26 kredito sutartį padalijimo teigdamas, kad teismas nepagrįstai padalindamas sutuoktinių bendrą turtą, t. y. pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į visą butą, prievoles pagal 2006-10-26 kredito sutartį paliko vykdyti abiem sutuoktiniams solidariai, todėl teisėjų kolegija patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011).
Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-482/2008). Bendros sutuoktinių prievolės gali būti dalinės arba solidarios ir tokia klasifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) bei vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose. Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu 2006-10-26 sudarė kredito sutartį, pagal kurią jiems buvo suteiktas kreditas buto, adresu (duomenys neskelbtini),, įsigijimui (t. 1, b. l. 55-63). Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui 2006-11-28 hipotekos lakštu buvo įkeistas kredito lėšomis įsigytas butas, priklausantis kredito gavėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 64-70). Pagal kredito sutartį už prievoles, atsiradusias iš kredito sutarties abu kredito gavėjai (ieškovas ir atsakovas) įsipareigojo atsakyti solidariai iki to laiko, kol bus įvykdyta pagal kredito sutartį visa prievolė.
Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą, tačiau tai neturi įtakos šalių solidarios prievolės dalykui, jis išlieka nedalomas ir nemodifikuojamas, jei bendraskolių kreditorius nesutinka, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista. Pirmosios instancijos teismui padalinus bendrą sutuoktinių už kreditą įsigytą butą ir pripažinus jį ieškovės nuosavybe, toks turto padalijimas nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė irgi turėjo būti padalyta, bei paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų. Šalių kreditorius AB SEB bankas nesutiko, kad solidarioji prievolė pagal kredito sutartį būtų padalyta ar pakeista, todėl pagal kredito sutartį solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nepasikeitė, pripažinus ieškovės nuosavybę į butą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartį su banku, liko solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama. Pažymėtina, kad jei atsakovas įvykdytų kreditoriui solidarią prievolę, tai jis turėtų teisę regreso tvarka sumokėtos sumos reikalauti iš ieškovės (CK 6.9 straipsnis).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimą palikti nepakeistą.