Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-07-19 · Civilinė byla Nr. e2-6001-1205/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-19
Bylos Nr.
e2-6001-1205/2024
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00800-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Račkauskienė
Ieškovas
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
V. P., G. D.
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6001-1205/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00800-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 19 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

atsakovei V. P.,trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. P. ir G. D., trečiajam asmeniui V. M. dėl neterminuoto tėvų vadžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jų nepilnametės dukters K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) iš V. P. ir G. D. priteisti išlaikymą vaikui K. D. po 178,75 Eur iš kiekvieno, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) K. D. priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko laikinajai globėjai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) įsiteisėjimo; 4) iš atsakovų V. P. ir G. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametė K. D. yra likusi be tėvų globos. Vaiko įstatyminiai atstovai – tėvai V. P. ir G. D. nesugeba ir nenori užtikrinti vaikui būtinų saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, vaikas nenori gyventi su tėvais. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti iš V. P. ir G. D. jų nepilnametę dukterį K. D.. 2024 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui K. D. nustatyta laikinoji rūpyba, jos laikinąja rūpintoja paskirta V. M..

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesį buvo gautas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką K. D. iš jos įstatyminio atstovo - mamos. Vaiko laikinąja globėja tapo V. M.. Atsakovas G. D. gyvena kitame rajone, jam buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, jis jo atsisakė, atsisakė socialinių paslaugų. Tėvo gyvenamoji aplinka netinkama vaikui gyventi, ryšys vaiko su tėvu labai silpnas, ryšio nėra, vaikas išreiškė nenorą gyventi su tėvu. Tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Atsakovės V. P. problema yra bendravimas su vaiku, negebėjimas atliepti vaiko poreikius, išklausyti vaiką. Vaikas kategoriškai atsisako gyventi su mama, nes mama jos nesupranta. Buvo išnaudotos visos galimybės, bet akivaizdu, kad mama požiūrio, dvasinio ryšio su vaiku nepataisė. Yra visi pagrindai neterminuotai apriboti tėvų valdžią, situacija nebepasikeis. Apribojus valdžią reikia priteisti išlaikymą. Supranta, kad atsakovė nenori mokėti išlaikymo, nes jos turtinė padėtis yra sunki, tretysis asmuo sutiktų nepriteisti išlaikymo, bet įstatymas to nenumato, nes išlaikymas priteisiamas vaikui. Teismas gali sumažinti priteisiamą išlaikymą, bet ieškovas palaiko ieškinyje prašomą priteisti sumą. Iki įsiteisės sprendimas vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su rūpintoja. Vaikas nuo 2023 m. spalio mėnesio nebegyvena su mama. Buvo paslaugos teikiamos ir (duomenys neskelbtini) rajone, ir (duomenys neskelbtini) rajone, buvo nustatyta laikinoji globa. Priežastys buvo tos pačios – vaikas neišgirstamas, jo nesiklausoma, nesistengiama dėl vaiko. Nuo gimimo vaiką augina mama. Buvo teikiamos socialinės paslaugos, kad atkurti ryšį su mama, buvo ir pozityvūs tėvystės kursai, psichologo konsultacija, tačiau rezultato nepasiekta. Mama iš dalies įvykdė įpareigojimus, bet rezultato jokio. Ji vaikui nepaskambina, neparašo, nesusitinka, nebendravo su vaiku keturis mėnesius. Išlaikymo vaikui neteikia.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad spalio mėnesį dukra buvo pas jos draugo mergaites, nesakė, kad liks miegoti. Ji nuėjo ir liepė eiti namo, bet dukra namo nėjo. Atėjo dar kartą, liepė eiti namo, bet dukra jos neklausė, įžeidinėjo, sudavė kumščiu, įspyrė, tada ji išsikvietė policiją ir vaiką paėmė. Jos gyvenimas buvo toks, kad dukra neklausydavo, įžeidinėdavo, keikdavo. Nuo vasaros viskas jai buvo negerai, nuolat kabinėdavosi. Ji stengėsi vaikui įtikti, bet viskas buvo negerai. Anksčiau buvo problemų, nes ji keisdavo gyvenamąsias vietas, tai ji pykdavo, nenorėjo kartu gyventi, dėl to ji buvo paimta. Ji pradėjo priekaištauti, kad ji pirko baldus, buitinę techniką, kad ji nesusiranda nuolatinio darbo, o gyvena iš pašalpos. Ji normaliai su dukra kalbėdavo, bet jai viskas būdavo negerai, ji negalėjo pas ją į kambarį įeiti, ji pati turėjo susitvarkyti. Pas ją visada švaru ir tvarkinga. Ji dukrą paskutinį kartą matė kai ją išvežė, spalio mėnesį. Ji vieną kartą nesusitiko, nes buvo kažkas negerai, po to dukra pati nebenorėjo. Nuo spalio mėnesio bandė susitikti tris kartus. Paskutinis kartas buvo vasario mėnesį. Ji nuolat skambindavo, paskui dukra nebeatsiliepdavo, tada rašė, bet vėliau neberašė. Išlaikymo neteikė, nes ji gyvena iš dviejų šimtų eurų. Ji vaikus užaugino iš pašalpų ir kitiems užtekdavo. Vaiko pinigus dukra turėjo pati, pirkosi ką norėjo. Ji nedirba, nes kaime darbų nėra, į miestą ji negali eiti gyventi, turi namą. Socialinės pašalpos gauna du šimtus eurų, kitų pajamų negauna, automobilio neturi. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokslai jai sekasi gerai. Papildomai neuždarbiauja, perka pigiausią maistą, užsiaugina savo daržovių. Dukra jai neskambina ir nerašo. Iki kovo mėnesio posėdžio ji dar rašydavo, o nuo kovo mėnesio posėdžio su dukra visiškai nebebendrauja.

Atsiliepimas

5. Tretysis asmuo V. M. teismui pateiktame atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Atsisako dėl išlaikymo priteisimo iš motinos V. P. ir tėvo G. D., nes abu tėvai niekur nedirba.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. M. su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad K. nenorėjo gyventi su mama, nes konfliktas buvo daug gilesnis, buvo ignoruojama jos nuomonė, mergaitė turėjo iš vaiko pinigų pirkti sau maistą. K. yra jos auklėtinė. Iš vaiko sąskaitos buvo išleisti pinigai – devyni šimtai eurų. Yra išrašai, kad buvo pirktas šunų maistas. Dabar vaikas savo pinigų neleidžia, ji tauposi, kad galėtų mokytis. Mama nesuteikė nieko asmenybės brandai. Ji pati visada inicijuodavo vaiko atsakymus mamai. Mano, kad mamos žinutės vaikui nebuvo tinkamo turinio. Ji vaikui rašydavo apie draugus, priekaištaudavo. Vaikui reikės ir specialistų pagalbos, kad atstatyti. Ji K. auklėtoja yra nuo rugsėjo 1 d. Dabar mergaitė turi labai aukštų pasiekimų, ji yra pirmūnė, gavo tarptautinį apdovanojimą, mergaitė deda pastangas, yra motyvuota. Yra kita medalio pusė – jos psichinė sveikata. Jos bendrauja ramiai, būna, kad su ja nekalba, bet ji palieka mergaitę ramybėje. Ji suteikia mergaitei ramias, saugias sąlygas. K. savo pinigus taupo, gaunamas išmokas sėkmingai naudoja vaiko poreikiams tenkinti. Vaikas yra uždaresnis, bet mano, kad laikui bėgant pasikeis ir tai. Vaiko globėja ji tapo, kadangi mokyklos socialinė pedagogė parašė charakteristiką ir ją nurodė kaip žmogų, turintį emocinį ryšį su K.. Jai nebuvo iššūkis priimti vaiką tokį, koks jis yra. Kai K. nepasirodė mokykloje ketvirtadienį, penktadienį, pirmadienį, ji skambino mamai ir sakė, kad vaiką pasiimtų iš krizių centro, siūlė savo pagalbą. Jai paskambino specialistė ir paklausė, ar galėtų padėti, ir ji sutiko. Ji su K. nesipyksta. Gali būti, kad vaikui kažkas netinka. Mergaitė nedrįsta daryti, reikia paskatinti, sako, kad bijo kažką daryti. Mano, kad ji su vyru ir dukromis galėtų duoti daugiau pozityvo. Mergaitė sako, kad nenori grįžti gyventi pas mamą. Ji turi visas sąlygas ilsėtis, lavintis, turi atskirą kambarį. Ji su tėčiu bendrauja, tėčio žinutės nesuteikia teigiamų emocijų, nes tėvas parašydamas aiškina, ką mama apie jį sakė, tai vaikui gerų emocijų neprideda. Jokio išlaikymo negauna, buvo atėję 95 eurai iš antstolių kontoros, bet pasitarę su mergaite atsisakė. Mergaitė labai blogai reaguoja į bet kokius priekaištus dėl išlaikymo. Vaikas sako, kad nenori grįžti dėl santykių, dėl ramybės, emocinio ryšio nebuvimo.

7. Atsakovui G. D. apie pateiktą ieškinį pranešta tinkamai (įteikta asmeniškai) (CPK 123 straipsnio 1 dalis), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Apie teismo paskirtą posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas asmeniškai) (CPK 123 straipsnio 1 dalis), į posėdį atsakovas neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad apie prasidėjusi procesą atsakovas informuotas tinkamai, jis bylos eiga nesidomėjo, byla išnagrinėta atsakovui G. D. nedalyvaujant (CPK 155 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi K. D. yra V. P. ir G. D. dukra. Nuo 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje V. P. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2023 m. sausio 10 d. ((duomenys neskelbtini) r. sav.), nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. ((duomenys neskelbtini) r. sav.). Praeityje Skyriuje buvo gaunami pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje: 2022 m. liepos 13 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2022 m. liepos 25 d. ir 2023 m. vasario 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. liepos 24 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Vaiko motina dažnai keičia gyvenamąsias vietas, praeityje buvo taikoma atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) r. sav., ir (duomenys neskelbtini) r. sav. dėl motinos ir vaiko tarpusavio konfliktų, vaiko nenoro gyventi motinos šeimoje. 2023 m. spalio 5 d. Skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), motina V. P. konfliktuoja su nepilnamete dukra, vaikas K. D. atsisako gyventi su mama. Specialistus namuose pasitiko V. P. ir nepilnametė jos dukra K. D.. Nepilnametė K. D. pasakojo, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 17 val. buvo nuėjusi pas kaimynus, nes bendrauja su ten gyvenančiomis mergaitėmis, o atėjusi mama liepė jai eiti namo bei supykusi, kad ji neina, tempė už rankos. K. D. teigė, kad ji nenori pasilikti su mama, nes ji dėl visko ieško priekabių, prisigalvoja tokių dalykų, kurių nėra, niekur nedirba ir dėl visko kabinėjasi, visada konfliktuoja. Skyriaus specialistams bendraujant su V. P. ji nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d., apie 17.30 val. dukra K. D. neatsiklausus išėjo pas kaimynus, ji prašė dukros eiti namo, tačiau ši nereagavo, todėl ji dukrai paėmė už rankos ir prašė eiti kartu namo, tačiau dukra ranką ištraukė ir atsisakė eiti namo, nuėjus antrą kartą, vėl dukra ištraukė suimtą ranką ir sudavė kumščiu jai į rankos raumenį bei spyrė koja į jos šlaunį, dėl ko ji supykusi iškvietė policijos pareigūnus, sutiko, kad dukra būtų paimta iš šeimos. 2023 m. spalio 10 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro, kurioje informuojama, kad V. P. šeimai nuo 2023 m. balandžio 12 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko motina nuotoliniu būdu lanko Pozityvios tėvystės mokymus, nuo 2023 m. gegužės 4 d. lankė psichologo konsultacijas, 2023 m. birželio 14 d. V. P. lydėta pas medicinos psichologę-psichoterapeutę. Socialinių paslaugų teikimo metu stebima, kad tarp mamos ir vaiko nėra emocinio ryšio, santykiai įtempti ir konfliktiški. Vaikas mamos atžvilgiu elgiasi agresyviai. V. P. teigimu, dukra prieš ją smurtauja, todėl motinai rekomenduota užregistruoti dukrą gydytojo psichiatro konsultacijai bei užtikrinti vaikui psichologo konsultacijų lankymą. V. P. su dukra ir pilnamečiu sūnumi gyvena trijų kambarių nuosavame name be patogumų. Šeimos buitis skurdi. 2023 m. spalio 11 d. papildomai bendrauta su (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininke, kuri informavo, kad bendravo su vaiku K. D. ir mergaitė jai ne kartą teigė, kad nenori su mama gyventi, nes nesijaučia motinos šeimoje mylima ir saugi. Tarp motinos ir vaiko nepavyksta atstatyti prarasto ryšio, todėl šeimoje kyla konfliktinės situacijos. Specialistė taip pat paminėjo ir tai, kad bendraujant su vaiku ugdymo įstaigoje, vaikas jaučiasi gerai, yra linksma ir šneki, tuo metu bendraujant su vaiku šeimos namuose, mergaitė jaučiasi įsitempusi, nervinga, dreba mergaitės kūnas. Darbuotoja išreiškė nuomonę, kad vaikas K. D. gyvendama motinos šeimoje patiria neigiamus išgyvenimus, vaiko emocinė būklė nėra stabili ir yra baiminamasi kad mergaitei būnant tokios būsenos nekiltų suicidinių minčių, todėl atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus vaikas į motinos šeimą grįžti negali. 2023 m. spalio 11 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje informuojama, kad K. D. yra motyvuota, aktyviai dalyvauja ugdymo procese, supranta mokslo svarbą ir siekia kuo aukštesnių įvertinimų, asmeninės pažangos, stengiasi, visada laiku atlieka užduotis, ypatingai geras ryšys tarp K. D. ir jos auklėtojos V. M.. 2023 m. spalio 11 d. bendrauta su mergaitės klasės auklėtoja V. M., kuri teigė, kad ją su K. D. sieja artimas ryšys, ji palaiko su auklėtine šiltus santykius, mergaitė su ja yra atvira, pasipasakoja savo problemas, moteris sutiko, jog mergaitė pas ją gyventų laikinosios priežiūros metu. 2023 m. lapkričio 10 d. Skyriuje buvo priimtas sprendimas dėl laikinosios priežiūros pratęsimo K. D. iki 2023 m. gruodžio 8 d. 2023 m. gruodžio 5 d. Skyriaus specialistės išklausė K. D. nuomonę. Vaikas dar kartą patvirtino, kad jos klasės auklėtoja V. M. ja rūpinasi tinkamai, vaikas jaučiasi saugus, su laikinai prižiūrinčiu asmeniu užmezgė artimą ryšį. K. D. nenori grįžti gyventi pas motiną, nes jos šeimoje būdavo įsitempusi, nesuprasta, patirdavo neigiamas emocijas, bijo vėl kilsiančių konfliktų ir priekaištų, gyventi su tėvu taip pat nenori, nes seniai jo nematė, tėvas nerodė jokios iniciatyvos aktyviai bendrauti su vaiku. 2023 m. gruodžio 6 d. Skyriuje gauta papildoma informacija iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro apie tai, kad G. D. gyvenamosios vietos buitinės sąlygos nepritaikytos vaiko auginimui, jis su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, telefonu neatsiliepia, todėl vykdyti tolimesnį Atvejo vadybos procesą nėra galimybių. Socialinių paslaugų teikimo metu V. P. iš dalies priėmė siūlomą pagalbą bei iš dalies vykdė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. 2024 m. kovo 13 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu aptarta šeimos situacija ir nustatyta, kad vaiko motinos V. P. situacija nepasikeitusi, išlieka vaiko funkcionavimo ir socialinės rizikos veiksniai ar rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvais ir jų santykiu su vaiku, teiktos pagalbos priemonės nedavė rezultatų, buvusios krizės neįveiktos. Nepavyko atkurti artimo ryšio tarp vaiko ir motinos, santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški. Išklausius vaiko K. D. nuomonę, vaikas išsakė pageidavimą likti globėjos V. M. šeimoje. Vaikas K. D. teigė, kad pas motiną grįžti nenori, motina ją nuolat kritikuoja, priekaištauja, su ja bendraudama jaučia įtampą, nuolat kyla konfliktinės situacijos, su motina prarastas artimas ryšys, motina jos nesupranta ir nesistengia suprasti, dėl konfliktinių situacija motina linkusi kaltinti dukrą, nepripažįsta savo klaidų, neieško kompromisų. Su tėvu K. D. tik kartais bendrauja telefonu, tačiau ryšys su juo visiškai nutrūkęs, vaikas nenori gyventi su tėvu. Vaiko tėvas G. D. su dukra K. D. nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaiku nesirūpina. Vaiko tėvas išsakė nuomonę, kad pasirūpinti vaiku jis negali, nes neturi tinkamų vaikui augti sąlygų. Jis gyvena nuomojamame name be patogumų, namas apleistas, avarinės būklės. G. D. atsisakė leisti apžiūrėti gyvenamąją vietą, nurodydamas, kad ten lūšnynas. Su vaiku K. D. emocinis ryšys nutrūkęs, vaiko tėvas atsisakė siūlomos specialistų pagalbos: atvejo vadybos procesas nebuvo pradėtas. 2024 m. kovo 22 d. vykdant vaiko laikinosios globos peržiūrą, išsiaiškinta, kad vaiko motinai V. P. su dukra K. D. emocinio ryšio nepavyko atkurti, išlieka rizikos veiksniai, santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški. Vaiko tėvas G. D. su vaiku bendrauja tik kartais, neteikia išlaikymo jokia forma, santykiai nėra artimi. Vaiko tėvas atsisakė siūlomos specialistų pagalbos: nepradėtas atvejo vadybos procesas. Pažymėtina, kad vaikas iki laikinos globos (rūpybos) nustatymo gyveno motinos šeimoje, su tėvu vaikas ryšių nepalaikė, vaiko tėvas gyvena skyrium nuo šeimos.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

10. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsakovės bei trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus parodymus sprendžia, kad yra pagrindas abiem atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią.

12. Atsakovas G. D. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nebando atkurti vaiko ir tėvo ryšio, su vaiku bendrauja periodiškai, sms žinutėmis, neaplanko, nesidomi savo dukra. Vaikas K. D. pati nurodė, kad su tėvu gyventi negalėtų, socialiniams darbuotojams atsakovas teigė, kad neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, kad galėtų auginti nepilnametę dukterį, gyvena apleistame, avarinės būklės name. Atsakovė V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukra pati nenori su ja gyventi, jos nesutaria, mama nesupranta vaiko poreikių, dukra jos negerbia, neklauso, dukra mamai priekaištauja dėl pasirinkto gyvenimo būdo, nedarbo. Atsakovė nevertina savo gyvenimo būdo kritiškai, mano, kad jos nedarbo pašalpa ir vaiko pinigai yra pakankamas pragyvenimo šaltinis, pati keistis neketina, darbo neieško, nededa pakankamai pastangų, kad atkurtų prarastą ryšį su vaiku, mano, kad dukra yra kalta dėl tokių jų tarpusavio santykių. Teismo vertinimu, nesant jokių teigiamų pokyčių iš atsakovų V. P. ir G. D. pusės, vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko tėvai nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, toliau šeimoje išliko realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nei vienas iš atsakovų nedėjo pakankamų realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Įvertinus tai, kad atsakovų ir vaiko ryšys nėra glaudus, atsakovai nerodo pakankamo susidomėjimo savo vaiko ateitimi, nei vienas iš tėvų vaiku nesidomi, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovas visai nesidomi savo dukra, nesidomėjo ir prasidėjusiu teisminiu procesu, neišreiškė savo pozicijos, darytina išvada, kad atsakovų elgesys daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad situacija ateityje gali pasikeisti. Todėl, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus augti sveikoje, saugioje ir pastovioje aplinkoje, abiem atsakovams tėvų valdžia apribotina neterminuotai.

14. Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

16. Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią atsakovams V. P. ir G. D. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko K. D., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina pas rūpintoją V. M., kur šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji rūpyba (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

17. Apribojus tėvų valdžią, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

18. Ieškovas prašo iš atsakovų V. P. ir G. D. nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 178,75 Eur kas mėnesį iš kiekvieno mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas reikalaujamą priteisti išlaikymui sumą sieja su Lietuvos 2024 metais mokamomis globos (rūpybos) išmokomis, t. y. vaikams nuo 12 iki 18 metų mokama 357,50 Eur suma, todėl iš atsakovų prašo priteisti po pusę šios sumos.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. P. nurodė, kad ji negali mokėti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, nes pati gyvena iš pašalpos, kuri šiuo metu siekia apie 200 eurų, tačiau ateityje ji bus sumažinta ir sieks apie 160 eurų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos vardu yra registruotas namas be patogumų, kuriame ji šiuo metu ir gyvena, registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš teismo išreikalautų iš viešųjų registrų išrašų matyti, kad G. D. taip pat nedirba, gauna socialines išmokas, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Tretysis asmuo V. M. teismui patiektame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atsisako vaikui skirtų išlaikymo lėšų, kurios būtų priteisiamos iš atsakovų. Nurodė, kad jos rūpintinei pakanka lėšų, gaunamų iš valstybės, be to rūpintinės išlaikymu įsipareigojo pasirūpinti ji pati su savo sutuoktiniu. Su tokia trečiojo asmens pozicija sutiko ir atsakovė, nurodė, kad ji bet kokiu atveju nemokės priteisto išlaikymo.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek atsakovės V. P., tiek atsakovo G. D. turtinė padėtis yra sunki. Tačiau spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai tėvų materialinei padėčiai, tai turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindu atleisti tėvus nuo išlaikymo teikimo vaikams pareigos. Kaip ir kitų tėvų teisių ir pareigų, išlaikymo pareigos tėvai negali atsisakyti. Pabrėžtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Be to, teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikiant vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji nėra suinteresuota dirbti, jai yra gerai gyventi iš pašalpos, jai nesvarbu, ar teismas priteis išlaikymą vaikui ar ne, nes ji jo bet kokiu atveju nemokės. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovės poziciją, nes ji savo vaiko išlaikymo naštą perkelia išskirtinai valstybei ir ją prižiūrinčiai rūpintojos šeimai.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neteikė dukrai K. D. išlaikymo vaiko laikino atskyrimo metu. Nors atsakovai yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų, kad kažkuris iš atsakovų dėl sveikatos būklės negalėtų pasirūpinti pakankamomis pajamomis vaiko išlaikymui, tačiau nei vienas iš atsakovų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinti jų dukters būtinieji poreikiai. Teismo vertinimu, tėvai nesiima pakankamų pastangų tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

22. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad yra nustatyta, jog abiejų atsakovų turtinė padėti yra sunki, tačiau jie nesiima pastangų jai pagerinti, tai, kad K. D. mokosi gimnazijoje, jai yra reikalinga pirkti priemones mokslui, maistui, rūbams teismas sprendžia, kad iš atsakovų V. P. ir G. D. nepilnametei jų dukrai K. D. priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur iš kiekvieno atsakovo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

23. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų V. P. ir G. D. valstybės naudai priteistinas 191,00 Eur žyminis mokestis (110,00 Eur už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (100,00 Eur x 75 % x 146,10 vartotojų kainų indeksas), 81,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (150,00 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 % x 75 %) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovų V. P. ir G. D. valstybės naudai priteistinos 83,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis, 407 straipsniu, 504 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečio vaiko K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. D. išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlime teisme (2024 m. balandžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. D. išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nepilnametei K. D. nustatymo įsiteisėjimo jos gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), V. M. skiriant nepilnametei K. D. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 00 ct) (po 95,50 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 50 ct) iš kiekvieno) žyminį mokestį ir 83,52 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 52 ct) (po 41,76 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 76 ct) iš kiekvieno) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Kristina Račkauskienė