- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- PK-101-799/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00009-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Nukentėjusysis
- J. D.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, gavusi nukentėjusiosios J. D. skundą iškelti baudžiamąją bylą P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
nukentėjusioji J. D. 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi skundu į Šilalės rajono apylinkės teismą prašydama P. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. l d., 155 str. 1 d. ir prašė paskirti bausmę. Nurodė, kad P. D. 2012 m. balandžio 14 d. kreipėsi į UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ gydytoją melagingai nurodydamas, kad nukentėjusioji jam suleido svetimo asmens, sergančio vėžiu, kraujo, tokiu būdu jį tyčia užkrėtė vėžiu; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. balandžio mėn., tikslios dienos nurodyti negali, kreipėsi į UAB „Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centras“ gydytoją žodžiu ir raštu melagingai nurodydamas, kad pareiškėja jam suleido svetimo asmens, sergančio vėžiu kraujo, tokiu būdu jį tyčia užkrėtė vėžiu; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. balandžio 30 d. žodžiu kreipėsi į VĮ „Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras“ gydytoją, melagingai nurodydamas, kad pareiškėja jam suleido svetimo asmens, sergančio vėžiu kraujo , tokiu būdu jį tyčia užkrėtė vėžiu; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. gegužės 8 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui pateikė paaiškinimą, kuriame melagingai nurodė, kad pareiškėja jam suleido svetimo asmens sergančio vėžiu kraujo, tokiu būdu jį tyčia užkrėtė vėžiu. Nukentėjusioji mano, kad P. D. ją kaltina išgalvotais ir nebūtais dalykais, siekdamas kuo labiau ją apšmeižti ir pažeminti visų žmonių akyse. Nurodo, kad P. D. savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, ja nukentėjusiąją pažemindamas ir paniekindamas bei viešai įžeisdamas, todėl jo veiksmai yra nusikalstami ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. dispozicijas kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Be to, J. D. prašo pripažinti P. D. civiliniu atsakovu ir priteisti iš jo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, paskirti P. D. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal nukentėjusiosios J. D. skundą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str.1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Pažymėtina, jog šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. P. D. kreipėsi į gydymo įstaigas dėl savo sveikatos būklės. UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ nurodė, kad kažkas su švirkštu jam subadė ranką, tačiau neįvardijo, kad tai padarė žmona. Kreipdamasis į UAB „Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centras“ gydytoją, P. D. nurodo, jog mano, kad ranką jam subadyti galėjo žmona. P. D. buvo pasiūtas ambulatorinis ir stacionarinis gydymas, tačiau jis gydymo atsisakė. VĮ „Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras“ gydytojai P. D. skundėsi, kad miegant žmona suleido užkrėsto kraujo į plaštaką. Jam gydytoja išaiškino, kad „vėžiniais“ susirgimais per kraują neužsikrečiama. Gydymas neskirtas, tačiau gydytoja nurodo, kad ligonis informacijos nesuvokė, nekritiškas savo būklei. Šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas. Gydymo įstaigai pateikta informacija yra konfidenciali. Kaip numato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str., paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad tikrovės neatitinkančios žinios apie J. D. elgesį būtų paskleistos kitiems asmenims, kaimynams. Be to, J. D. nurodo, kad Povilas D. Šilalės rajono policijos komisariatui melagingai nurodė, kad ji jam suleido svetimo asmens, sergančio vėžiu, kraujo. Pažymėtina, kad į policijos komisariatą dėl P. D. elgesio pareiškimu pirmiausia kreipėsi pati nukentėjusioji J. D.. Ir tik vėliau policijos komisariato tyrėjas iš P. D. paėmė paaiškinimą, todėl nėra pagrindo traktuoti, kad P. D. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir padarė nusikalstamą veiką. Jokių teisės pažeidimų nebuvo nustatyta ir ištyrus J. D. skundą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str., įžeidimas, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Nors įstatyme tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau tik nederama forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas. A. J. D. skunde nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog medicinos įstaigose ir policijos komisariate išdėstyti teiginiai nėra vieši, todėl jie nevertintini kaip užgaulūs ar žeminantys.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad P. D. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios J. D. privataus kaltinimo skundą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nukentėjusiajai J. D..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.