Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiajai N. M., kaltinamajam R. V., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) N. A., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, teistas:

1) 2002-04-19 pagal LR BK 272 str. 2 d. (2003-09-04 perkvalifikuota į LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas 2 m.);

2) 2004-05-04 pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m.;

3) 2005-08-04 pagal LR BK 178 str. 1 d., galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimas;

4) 2007-09-26 pagal LR BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

5) 2011-10-25 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.;

6) 2013-08-07 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.;

7) 2014-07-07 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 60 parų areštu, LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu bausmė sumažinti vienu trečdaliu;

8) 2014-12-19 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., 2015-05-22 paleistas iš PN atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V. 2015-10-27 apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, N. M. pareikalavus grąžinti slapta iš spintos pagrobtus pinigus - 500 eurų, panaudodamas fizinį smurtą – pargriaudamas ir prispausdamas nukentėjusiąją prie žemės, grasino jai, jog panaudos peilį, tokiu būdu panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą pagrobė svetimą - N. M. priklausantį turtą - 500 eurų, padarydamas nukentėjusiajai N. M. 500 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo kaltę pripažino pilnai, iš jo parodymų matyti, kad būdamas bute, Partizanų g. (duomenys neskelbtini), apie 21 valandą nukentėjusios paprašė, kad ji nueitų į virtuvę užkaisti kavos. Tuo metu jis, pasinaudodamas proga ir žinodamas, kur ji deda pinigus, iš spintos rankinės paėmė pinigus, apie 500 eurų, įsidėjo į kišenę. Nukentėjusioji pamatė, kad jis paėmė pinigus ir puolė link jo, jie tampėsi, tuomet jis ją pargriovė ant žemės. Palaikė ją ant žemės kiek laiko, viskas vyko labai greitai. Atsikėlęs jis ir pasiėmęs pinigus išėjo per duris. Pinigus Vilniuje išleido už Vilniuje nuomojamą būstą. Po 50 eurų pinigai buvo. Nuo 2001 metų pas N. gyveno. Tą vakarą buvo išgėręs apie porą litrinių butelių sidro. Tik šiek tiek buvo apsvaigęs. Rankoje peilio neturėjo, o žodžiais galėjo būti, kad grasino. Žalos neatlygino, pinigų negrąžino. Žada jai atlyginti žalą. Gailisi nuoširdžiai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:

- nukentėjusiosios N. M. parodymai, iš kurių matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena kartu su mama L. M.. 2015-10-27 ryte pas ją atvažiavo buvęs sugyventinis R. V.. Jis buvo blaivas, sakė, jog nori vėl kartu su ja gyventi. Maždaug 6 mėnesius jau kartu nebegyvena. R. išvažiavo gyventi į Vilnių, o 2015-10-27 atvažiavo į Kauną, sakė, jog nori vėl gyventi kartu. Jis prašė nupirkti jam naujų rūbų. Kartu su R. išėjo iš namų, dėvėtų rūbų parduotuvėje nupirko jam naujas kelnes, akinius, batus ir žiedą. Vėliau grįžo į namus. Prieš grįžtant R. nusipirko alkoholio, namuose gėrė alų, sidrą, išgėrė maždaug tris litrus. Būdama namuose ji pinigų išsiėmusi nebuvo, apie juos R. nesakė. Jai kažką darant kambaryje atsisuko į rūbų spintą ir pamatė, kaip R. iš spintos paėmė paslėptus pinigus. Tai buvo jos pinigai. Pinigai buvo padėti lentynoje, 10 kupiūrų po 50 eurų. Jam sakė: „ką tu padarei“. Pamatė, kad jis pinigus kišasi į kelnes, norėjo atimti pinigus, jis tapo agresyvus ir piktas, pargriovė ją ant žemės, prispaudė prie grindų, norėjo rankomis smaugti už gerklės, tačiau jam priešinosi, sakė, jog papjaus, smeigs peilį, nors peilio rankose neturėjo. Tokie jo grasinimai sukėlė baimę, bijojo, kad jis gali kaip nors sužaloti, nes yra ne kartą teistas, sėdėjęs kalėjime, gali būti labai agresyvus, todėl suprato, kad jo grasinimai gali būti realūs. Traukė jo rankas nuo savęs, jį nustūmė nuo savęs, atsistojo. Jis sakė, kad eina dar išgert. R. taip pasakęs išėjo iš buto, pinigų negrąžino. Jam išėjus paskambino į policiją, nes bijojo, kad grįžęs nesužalotų. Reiškia civilinį ieškinį dėl pavogtų 500 eurų, kurių R. negrąžino. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, medikų pagalbos atsisakė, sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Jo veiksmai sukėlė tik fizinį skausmą, nes buvo prispausta prie žemės, jie grūmėsi. Kiek žino, jis, išėjęs iš jos namų išvažiavo į Vilnių. Paskambinus jam telefonu atsiliepė kažkokia mergina, sakė, jog R. yra Vilniaus geležinkelio stotyje (b. l. 3, 14-16).

- 2015-10-28 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtinta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Fotolentelėje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas (b. l. 6-8, 9-11).

- 2015-10-27 Kauno AVPK PR 5-ojo būrio patrulio M. L. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus į įvykio vietą pagal pranešimą (duomenys neskelbtini), Kaune, N. M. paaiškino, kad draugas ją parvertė ant žemės, grasino papjauti, paėmė 500 eurų ir išėjo. Bendro ūkio nevedė (b. l. 34).

- 2015-10-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad iš nukentėjusiajai N. M. atpažinimui pateiktų 6 asmenų nuotraukų ji atpažino ir parodė nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, t. y. buvusį savo sugyventinį R. V., apie kurį davė parodymus (b. l. 24-25, 26).

- 2015-11-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad N. M. pateikė savo ir savo motinos, t. y. N. M. ir L. M. neįgaliojo pažymėjimo kopijas (b. l. 21-23).

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-11-06 raštas Nr. 8.46-2506 su priedais, iš kurių matyti informacija apie N. M. ir L. M. išmokėtas išmokas (b. l. 29, 30-31, 32-33).

- 2015-11-10 R. V. įsipareigojimas, iš kurio matyti, kad R. V. įsipareigoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiajai N. M. atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, t. y. 500 eurų (b. l. 51).

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo įrodyta, tai patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai - nukentėjusiosios N. M. parodymai, paties kaltinamojo R. V. parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas, kiti byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis R. V. patvirtino ir pripažino nukentėjusiąją pargriovęs ant grindų, vartojęs jos atžvilgiu smurtą. Fizinio smurto faktą nurodė ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis iš spintos pagrobė jai priklausančius pinigus, ją pargriovė, prispaudė kojomis prie žemės. Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. panaudotas smurtas buvo nukreiptas nukentėjusiosios pasipriešinimui palaužti, turint tikslą užvaldyti neapibrėžtą svetimą turtą. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, suvokė pavojingą veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę R. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas apysunkis nusikaltimas, padaryta žala neatlyginta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. anksčiau teistas (b. l. 84-93), baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų - smulkaus svetimo turto vagystės (b. l. 61-83), nedirbantis, Sodros duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 99),

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį sankcijos vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 50 str.).

R. V. tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat įvertina ir faktines aplinkybes, jog ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skirtos švelnios bausmės, nesusijusios su ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 str. šiuo atveju gali būti pasiekti tik taikant pačią griežčiausią BK 180 str. 1 d. numatytą sankciją – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. V. laikinai sulaikytas 2015-11-09 10.00 val. (b. l. 39), paleistas 2015-11-10 15.45 val. (b. l. 40), 2016-01-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 130), 2016-01-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesių laikotarpiui (b. l. 146). Į bausmės trukmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji N. M. pareiškė 500 € civilinį ieškinį (b. l. 19). Nukentėjusiajam padaryta žala dėl pagrobtų pinigų – 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios N. M. ieškinys pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo R. V. veiksmais, kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.), nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamoje byloje 2016 m. sausio 27 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažyma Nr. TP-7-1054 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam R. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) sudaro 33,81 €, kurios priteistinos valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. V. nepriteistinos.

Kardomoji priemonė – suėmimas R. V. paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas naikintina. Byloje esanti R. V. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) siųstina bausmės atlikimo vietos administracijai.

Byloje esantis 1 kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-573/2016 (b. l. 9).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į R. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-09 iki 2015-11-10 (2 paros) bei laiką, išbūtą suėmime – nuo 2016-01-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą panaikinti, byloje esančią asmens tapatybės kortelę Nr. 14175646 pasiųsti R. V. bausmės atlikimo vietos administracijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 33,81 € išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. V. nepriteisti.

Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., naudai.

Byloje esantį 1 kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-573/2016 (b. l. 9).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.