Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. D. ir L. D. (skolininkų ir įkeisto turto savininkų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 1 138 206,67 eurų negrąžinto kredito, 68 486,18 eurų nesumokėtų palūkanų, 6 510,57 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso: 1 213 203,42 eurų, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (nuo 1 213 203,42 eurų), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-10-11, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. D. ir L. D., 8/1481 dalis 0,1481 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias V. D. ir L. D., 0,2987 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1206/2987 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso V. D., 132/2987 dalys nuosavybės teise priklauso L. D., o 1649/2987 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. D. ir L. D. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-08-24 nutartis, kuria areštuoti minėti įkeisti daiktai, skolininkams buvo įteikta 2010-08-30, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, skolą sudaro 1 138 206,67 eurų negrąžinto kredito, 68 486,18 eurų nesumokėtų palūkanų, 6 510,57 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso – 1 213 203,42 eurų bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas taip pat tenkino kreditoriaus reikalavimus priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotiniame prašyme nurodytą skolininkams L. D. ir V. D. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus dėl 1 138 206,67 eurų negrąžinto kredito, 68 486,18 eurų nesumokėtų palūkanų, 6 510,57 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso: 1 213 203,42 eurų, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB DnB NORD bankas ir skolininkai V. D. ir L. D. 2006-08-09 sudarė kredito linijos sutartį Nr. 2280-06IL (pakeista 2007-07-08 susitarimu Nr. 2280-06IL/1, 2008-03-17 susitarimu Nr. 2280-06IL/2), pagal kurią kreditorius skolininkams suteikė 1 138 206,67 eurų kreditą iki 2009-06-30 (T. 1, b. l. 178-183). Kadangi skolininkai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2010-05-04 registruotais laiškais išsiuntė pranešimus apie vienašališką sutarties nutraukimą, kad praėjus 40 dienų terminui nuo šio pranešimo įteikimo dienos skolininkams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, vienašališkai nutrauks 2006-08-09 kredito linijos sutartį, todėl ne vėliau kaip sutarties nutraukimo dieną nurodė grąžinti visą kredito likutį prieš terminą, sumokėti iki nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (T. 1, b. l. 184, 185). Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkams priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-08-24 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolininkai kreditoriui skolos negrąžino, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-10-11 nutartimi nutarė išieškoti skolą: 1 138 206,67 eurų negrąžinto kredito, 68 486,18 eurų nesumokėtų palūkanų, 6 510,57 eurų nesumokėtų delspinigių, iš viso: 1 213 203,42 eurų, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2010-10-11) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. D. ir L. D., 8/1481 dalis 0,1481 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias V. D. ir L. D.; 0,2987 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1206/2987 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso V. D., 132/2987 dalys nuosavybės teise priklauso L. D., o 1649/2987 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. D. ir L. D..

Apeliantai savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo yra neteisingai apskaičiuotos palūkanos, t. y. skolininkai nurodo, kad pagal CK 6.872 str. sutartyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi pasiskolintomis pinginėmis lėšomis yra skaičiuojamos iki paskolos sutarties termino pabaigos arba iki paskolos sutarties nutraukimo termino, bet ne iki faktinio paskolos grąžinimo momento, suėjus kreditinės linijos sutartyje nustatytam terminui grąžinti suteiktą kreditą arba sutartį nutraukus anksčiau termino, palūkanos skaičiuojamos pagal CK 6.210 str. 1 d., kad sutartis kreditoriaus iniciatyva buvo nutraukta 2009-03-11. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad hipotekos teisėjos 2010-10-11 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti šią nutartį.

Skolininkai atskirajame skunde nurodo, kad kredito linijos sutartis Nr. 2280-06IL buvo nutraukta 2009-03-06 pranešimu Nr. 30.58.17/1501, tačiau kreditorius šios informacijos pirmosios instancijos teismui nepateikė (T. 2, b. l. 89, 90). Skolininkų kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2009-03-06 pranešimo Nr. 30.58.17/1501 nuorašas nėra pakankamas įrodymas išvadai, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau, daryti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius 2010-05-04 registruotais laiškais išsiuntė skolininkams pranešimus NR. 30.58.17/2849 apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriuo pranešė, kad praėjus 40 dienų terminui nuo šio pranešimo įteikimo dienos ir skolininkams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, vienašališkai nutrauks 2006-08-09 kredito linijos sutartį Nr. 2280-06IL, todėl ne vėliau kaip sutarties nutraukimo dieną nurodė grąžinti visą kredito likutį prieš terminą, sumokėti iki nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (T. 1, b. l. 184, 185).

Pagal kredito linijos sutarties 22 p. palūkanos skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki viso kredito sugrąžinimo bankui dienos. Kreditorius pakartotiniu pareiškimu prašė išieškoti iš skolininkų kredito linijos sutarties Nr. 2280-06IL specialiosios dalies 5 p. (pakeistas 2006-08-09 susitarimu Nr. 2280-06IL/2) ir bendrosios dalies 23 p. numatytas palūkanas (T. 1, b. l. 4, 5). Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 p. nustatyta, kad už gautą kreditą kredito gavėjas moka bankui kintamas palūkanas. Nuo kredito linijos sutarties pasirašymo dienos iki 2008 m. gegužės mėnesio paskutinės dienos (imtinai) kredito gavėjui už gautą kreditą nustatoma 6,62 proc. metų palūkanų norma, kuri 2008-06-01 pakeičiama ir toliau keičiama kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio 1 dieną ir gruodžio mėnesio 1 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusį šešių mėnesių termino eurų LIBOR ir pridedant 1,5 proc. dydžio banko maržą. Kreditorius nurodė, kad palūkanas apskaičiavo imant dvi datas, t. y. 2008-12-01 ir 2009-06-01. Antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną, t. y. 2008-11-27 ir 2009-06-01, eurų LIBOR norma atitinkamai buvo 3,93 proc. ir 1,48 proc., pridėjus banko maržą, palūkanų norma už paimtą kreditą pagal kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 p. sudaro 3,93 + 1,5 = 5,43 proc. už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31 ir 1,48 +1,5 = 2,98 proc. už laikotarpį nuo 2009-06- 01 iki 2009-06-30. Vadovaujantis kredito linijos sutarties bendrosios dalies 23 p., už laiku negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos padidintos palūkanos: 2,98 proc. + (2,98 proc. : 2) = 4,47 proc.

Palūkanos pagal piniginę prievolę gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu, šios palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Iš esmės CK 6.210 str. nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 str.). Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996-11-20 nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 str., reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 d. įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Jei paskolos davėjas nutraukia sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kredito linijos sutartyje kreditorius ir skolininkai susitarė dėl palūkanų dydžio, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, skaičiavo sutartines palūkanas, o ne 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad ginčas, susijęs su palūkanomis, jų dydžiu nagrinėtinas ne ypatingąja teisena, o ginčo teisena.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų L. D. ir V. D. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) lygiomis dalimis iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų L. D. ir V. D. po 4,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.