- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-316-590/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28742-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nustatytos laikinosios globos nustatymo nepilnamečiams vaikams panaikinimo ir nepilnamečių vaikų grąžinimo į šeimą, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė panaikinti atsakovo 2018-03-14 įsakymus Nr. 30-756, Nr. 30-757, Nr. 30-759 ir Nr. 30-760, kuriais nustatyta M. G., P. S., L. S. ir E. S. laikinoji globa, atleisti VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nuo ieškovės nepilnamečių vaikų laikinojo globėjo funkcijų ir pareigų bei grąžinti nepilnamečius vaikus ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimus atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė padavė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame prašė priimti ieškinio atsisakymą bei bylą nutraukti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas patenkino ieškinį, t. y. 2018-12-17 grąžino ieškovei vaikus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-19 įsakymais laikinoji globa buvo panaikinta.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas neprieštaravo ieškinio atsisakymui ir bylos nutraukimui, tačiau nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Nepilnamečiai vaikai buvo grąžinti ne todėl, kad ieškovė kreipėsi į teismą, o dėl to, kad išnyko pagrindai, dėl kurių nepilnamečiai vaikai buvo paimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Apylinkės teismas nurodė, kad sprendimas byloje nepriimtas, pirmo parengiamojo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, ieškovės atstovavimo išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas proceso metu elgėsi tinkamai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti. Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-11-13 atsiliepime reiškiami prieštaravimai, kas duoda pagrindą išvadai, kad kito būdo, kaip tik kreiptis į teismą, savo reikalavimų patenkinimui ieškovė neturėjo. Priežastys, lėmusios ieškovės kreipimąsi į teismą: vaikų atskyrimas nuo tėvų yra laikina ir išimtinė priemonė, kurios taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tik išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji buvo taikyta; aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa ieškovės vaikams, buvo išnykusios; ieškovė, kuri neturi tinkamo išsilavinimo ir kuriai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuota apie tai, kad jos vaikų paėmimas ir laikinosios globos jiems nustatymas gali būti skundžiamas; paimant vaikus nebuvo nustatytas grėsmės paimamiems vaikams lygis; nuo 2018-07-01 pasikeitus vaikų paėmimą reglamentuojantiems teisės aktams, vaikų paėmimas iš tėvų ir tolesnis laikymas pas laikinus globėjus nebuvo sankcionuotas teismo; vaikų laikinoji globa nustatyta pažeidžiant geriausių vaiko interesų pirmumo ir brolių ir seserų neišskyrimo principų, kadangi vaikai buvo apgyvendinti pas skirtingus globėjus; pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš vieną vaiką, kuris galiausiai buvo nutrauktas, iš ieškovės be pagrindo buvo paimti visi 4 vaikai; ieškovė dėjo pastangas, kad reikalavimas grąžinti vaikus būtų išspręstas neteisminiu būdu. Atsiliepime nurodyti ieškovės asmenybės arba elgesio trūkumai neduoda pagrindo priverstiniu būdu paimti vaikus iš motinos. Nepilnamečio M. psichologinė charakteristika neduoda pagrindo besąlygiškai tikėti nurodomais nusiskundimais, o kitos iš skurdo ar motinos įgūdžių neturėjimo kylančios šeimos problemos nesusijusios su ieškovės kalte.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka, kad nebuvo pagrindo ieškovės nepilnamečiams vaikams nustatyti laikiną globą. Tarnyba 2018-11-13 pateikė išvadą apie ieškovės šeimą, kurioje buvo aprašyta išvados teikimo metu buvusi faktinė situacija šeimoje. Ieškovės šeima apie pusę metų buvo nuolat prižiūrima ir buvo dedamos pastangos siekiant pagerinti situaciją šeimoje, tačiau ieškovė nesikeitė. Tarnyboje 2018-12-21 vykusio tarpžinybinio pasitarimo metu konstatuota, kad situacija ieškovės šeimoje nestabili, motina nesudaro tinkamų / saugių sąlygų vaikams augti ir vystytis, galimai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, todėl nuspręsta ieškovės vaikams skirti laikinąją globą bei nustatyti įsipareigojimai ieškovei, su tikslu grąžinti vaikus į šeimą. Buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš vaikų galimai patiriamo smurto ieškovės šeimoje. Paskyrus laikinąją globą, ieškovė buvo supažindinta su įsipareigojimais, kurie turi būti įgyvendinti, norint susigrąžinti vaikus į šeimą. Ieškovė turėjo tiksliai žinoti ką ji turi pakeisti, ką išmokti ir ką įgyvendinti. Visgi esminių pokyčių pas ieškovę nebuvo pastebėta. Ieškovė, vietoj to, kad stengtųsi pasikeisti ir įvykdyti savo įsipareigojimus, pradėjo bylinėjimosi procesą. Po to, kai į ieškovės pateiktą ieškinį buvo gauti kitų ginčo dalyvių atsiliepimai, ieškovė pradėjo keisti situaciją savo šeimoje ir pradėjo vykdyti, tai kas iš jos Tarnybos specialistų buvo prašoma. Atsakovo atlikti veiksmai buvo daromi vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, siekiant apsaugoti juos nuo nesaugios aplinkos ir netinkamų sąlygų visapusiškam jų vystymuisi bei laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties dalis dėl nepriteistų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
11. Nustatyta, kad ieškovė apylinkės teismui 2018-12-26 padavė pareiškimą, kuriame prašė priimti ieškinio atsisakymą bei civilinę bylą nutraukti, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminį mokestį bei 200 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (El. b. t. 1, b. l. 58; El. b. t. 2, b. l. 10–16). Iš skundžiamo nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas ieškovės prašymą priteisti 200 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atmetė CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą turėjo spręsti vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostata.
12. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, t. y. lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. Tuo atveju, kai nenustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, nutarties 10–11 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė, jog šalys būtų piktnaudžiavusios savo teisėmis. Ieškovė įgyvendino savo teisę ginti galimai pažeistas teises teisminiu būdu, atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, teikė atsiliepimą, nurodė faktinę medžiagą, susijusią su ieškovės elgesiu, pasirengimu rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus. Teismas nesutinka su ieškove, jog ieškinys buvo atsiimtas tik dėl to, kad buvo pareikštas ieškinys. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-03-14 įsakymų dėl laikinosios globos nepilnamečiams vaikams nustatymo matyti, kad ieškovės nepilnamečiams vaikams laikinoji globa buvo nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu (El. b. t. 1, b. l. 12–15). CK 3.254 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CK 3.254 straipsnio 3 punkte iš esmės įtvirtinta laikinosios nepilnamečių vaikų globos nustatymo aplinkybę tuo atveju, kai tėvas (motina) netinkamai įgyvendina tėvų valdžios turinį – tėvų pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog institucijų abejonės dėl ieškovės tinkamo CK 3.155 straipsnyje nurodytų pareigų įgyvendinimo buvo pakankamai rimtos (El. b. t. 1, b. l. 61–185). Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovo netinkamu teisių ir pareigų, numatytų įstatymuose, įgyvendinimu. Atsakovas, vykdydamas jam įstatymuose numatytas funkcijas (CK 3.264 straipsnio 1 dalyje), susijusias su laikinosios vaikų globos nustatymu, nustatęs CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytas aplinkybes, ėmėsi teisinių priemonių konkrečių funkcijų – laikinosios globos nustatymo – įgyvendinimui. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-19 įsakymų turinio matyti, jog laikinoji globa ieškovės vaikams buvo panaikinti CK 3.255 straipsnio 1 punkto pagrindu (El. b. t. 2, b. l. 12–15). CK 3.255 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. CK 3.255 straipsnio 1 punktas yra bendrasis laikinosios globos panaikinimo pagrindas ir taikomas tuomet, kada išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo įsteigta laikinoji globa. CK 3.255 straipsnio 1 punktą sistemiškai taikant su Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-03-27 nutarimu Nr. 405 (aktuali ginčui nuostatų redakcija), 59.1 papunkčiu matyti, kad vaiko tėvams, kurie pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, priimamas sprendimas grąžinti vaikus. Teisinis reguliavimas vaikų grąžinimą tėvams susieja ne su skundžiamų įsakymų panaikinimais, o su faktine aplinkybe – tėvų elgesio pokyčiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vaikai ieškovei buvo grąžinti ne dėl to, kad buvo padaryta teisinių klaidų, o dėl to, kad buvo nustatyta, jog ieškovė pradėjo teigimai keisti savo gyvenimo būdą, kuris duoda pagrindą manyti, kad ieškovė ir ateityje stengsis tinkamai įgyvendinti CK 3.155 straipsnyje numatytas tėvo (motinos) pareigas. Ieškovė, atlikdama aktyvius veiksmus, kurie rodė jos teigiamą gyvenimo pokytį, įgyvendino teisę susigrąžinti visateisę motinos valdžią, kas reiškia, jog tokioje situacijoje nėra atsakovo kaltės. Nors ieškovė ir įgyvendino savo teisę teikti ieškinį dėl atsakovo 2018-03-14 priimtų įsakymų, tačiau pastarieji nebuvo panaikinti kaip neteisėti ar nepagrįsti, aptariami įsakymai pasibaigė įstatymo pagrindu, ieškovei pradėjus keisti gyvenimo būdą, įgyvendinant atsakingų institucijų rekomendacijas, siekiant ieškovei tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, valdžią prieš vaikus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo kaltės dėl to, kad jis įgyvendino CK 3.264 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad atsakovas įstatyme numatytas pareigas įgyvendino netinkamai. Iš esmės tai, kad atsakovas inicijavo teisines procedūras dėl vaikų laikinosios globos nustatymo lėmė tik pačios ieškovės elgesys ir gyvenimo būdas. Sprendžiama, jog apylinkės teismas pagrįstai, įvertinęs procesinį šalių elgesį bei aplinkybes, dėl kurių kilo ir buvo užbaigtas ginčas, neatlygino ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai.
13. Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.