Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-2216-656/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
e2A-2216-656/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11955-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
Atsakovas
L. I.
Trečiasis asmuo
E. A., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Kategorijos
  • 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2216-656/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11955-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės (apeliantės) ADB Compensa Vienna Insurance Group apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei L. I. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys E. A., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,

I. Bylos esmė

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. sausio 28 d. su L. I. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartį Nr. AMA 1702779 (toliau – Sutartis), draudimo liudijimo numeris LT/AMA 8630333, kuria laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 27 d. buvo apdrausta transporto priemonės ,,BMW 7”, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), valdytojų civilinė atsakomybė. Automobilis (duomenys neskelbtini) Lietuvoje pateko į eismo įvykį. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo 2019 m. liepos 29 d. gauta pretenzija. Ieškovei pradėjus analizuoti įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilis Lietuvoje neregistruotas, turi vairą dešinėje ant automobilio Jungtinės Karalystės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuo jų valdytojų civilinės atsakomybės apdraudimo momento 2019 m. sausio 28 d. iki eismo įvykio dienos 2019 m. balandžio 13 d. taip ir nebuvo įregistruotas Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė daro išvadą, kad buvo suklaidinta atsakovės ir be teisėto pagrindo sudarė TPVCAPD sutartį dėl užsienio valstybėje registruoto automobilio kartu pažeidžiant imperatyvius įstatymų reikalavimus dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

2. Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje. Todėl toks sandoris laikytinas kaip sudarytas prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažintinas niekiniu (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis). Ieškovei nebuvo atskleista esminė informacija, susijusi su transporto priemone. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovė prašė Sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; sutartį pripažinus negaliojančia taikyti restituciją, grąžinant atsakovei jos sumokėtą 195,00 Eur draudimo įmoką.

3. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta civilinė bylą Nr. e2-31791-807/2020, šioje byloje buvo nagrinėtinas ir ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovė nurodė, kad įvyko (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu E. A. susidūrė su motociklu. Ieškovė išmokėjo 26 892,57 EUR draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-588/2020 pripažino automobilio valdytoją E. A. atsakinga už eismo įvykį.

4. Nepatenkinus pirminio ieškinio dėl draudimo sutarties negaliojimo, ieškovė prašo priteisti iš automobilio savininkės atsakovės L. I. 26 892,57 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau – Taisyklės), 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį.

5. Ieškovės teigimu atsakovė nesilaikė įsipareigojimo automobilį per 15 dienų nuo įsigijimo įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Todėl neatlikus automobilio registracijos procedūros, nebuvo atlikta ir automobilio techninė apžiūra ir atitikties įvertinimas (automobilio vairas buvo dešinėje pusėje).

6. Atsakovė prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad ji buvo pilnai įvykdžiusi sutartį, nes padarė apmokėjimą. Pažymėjo, kad ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktas po sutarties termino pabaigos. Be to, sutarties galiojimo metu ieškovas teikė pagalbą kelyje, sistemingai išmokėjo išmokas nukentėjusiesiems. Vien faktiniais savo veiksmais ieškovas pripažino sutarties galiojimą. Pažymėjo, kad sudarant draudimo sutartį draudimo brokeriui el. paštu nusiųsta automobilio techninio paso nuotrauka, kur aiškiai matomas automobilio numeris. Ieškovas pradėjo domėtis automobiliu tik įvykus draudiminiam įvykiui, todėl elgiasi nesąžiningai. Transporto priemonę atsakovė pirko iš Lietuvos piliečio, todėl neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog automobilis registruotas Jungtinėje Karalystėje. Be to, automobilis paruoštas eksploatuoti kairiavairio eismo šalyse, kadangi specialiai įrengta periskopinių veidrodžių sistema, elektroninių vaizdo kamerų sistema. Todėl ieškovo ieškinys laikomas draudiko noru atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiems.

II. Teismo sprendimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei L. I. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl draudimo išmokos priteisimo atmetė visiškai.

Dėl draudimo sutarties negaliojimo

8. Teismas nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai CK. 6.189 straipsnio 1 dalis. Registruojant automobilį bet kurioje ES šalyje, reikia įsigyti vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Tai privalomasis draudimas, galiojantis visose kitose ES šalyse. Juo apsidraudus, eismo įvykio dėl vairuotojo kaltės atveju atlyginama fizinė ir materialinė žala tretiesiems asmenims (visiems, išskyrus vairuotoją).

9. Ieškovo teigimu automobilis negalėjo būti apdraustas šioje draudimo įmonėje, kadangi automobilis nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje, kadangi draudimas registruoti užsienio šalyje registruotus automobilius nenumatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ), Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. TPVCAPDĮ 6 straipsnio 4 dalį įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat numatytos papildomos išimtys sudarant pasienio draudimo sutartis arba draudžiant automobilį su tranzitiniais numeriais. Kita vertus pačiame įstatyme nenumatytas imperatyvus draudimas apdrausti kitoje valstybėje registruotą transporto priemonę. Atsakovė gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl laikytina, kad ji turi teisę drausti jos valdomą transporto priemonę Lietuvoje. Be to, eismo įvykis įvyko taip pat Lietuvoje. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo taip pat nenumatyta jokia išimtis transporto priemonių, naudojamų įprastinėje buvimo vietoje išimčių, jeigu automobilis yra su kitos valstybės išduotais valstybiniais numeriais.

10. Pagal VĮ Regitra duomenis Lietuvoje turi būti perregistruojami automobiliai, jeigu jais bus važinėjama ilgiau nei 90 dienų per metus, jokio papildomo draudimo Lietuvoje važinėti su kitos valstybės išduotais transporto priemonės numeriais taip pat nėra, ypač kai įvykio metu Jungtinė Karalystė dar buvo laikoma sudėtine ES dalimi ir ES šalimi.

11. Pagal teismų praktikos taisykles draudimo įmonės ieškinys, prašant pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, tuo pagrindu kad apdrausta Lietuvos Respublikoje neregistruota transporto priemonė, be to, apdraustos priemonės vairas buvo dešinėje pusėje, atmetami.

12. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.1 d.).

13. Transporto priemonės draudimo sutartis, tenkinanti nustatytus požymius, t. y. pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei tikslus, gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Draudimo bendrovės siekis, tik atsiradus pagrindui mokėti draudimo išmoką, prašant draudimo sutartį pripažinti negaliojančią, pažeistų atsakovės kaip vartotojos teises ir teisėtus lūkesčius bei turtinius interesus.

14. Draudėjas turi pareigą atskleisti draudikui informaciją, tačiau ši pareiga nėra neribota, nes draudėjas privalo pateikti informaciją tik apie tas aplinkybes, apie kurias draudikas, kaip tos srities verslo specialistas, teiraujasi. Silpnesnės šalies interesų apsauga reikalauja, kad draudikas – profesionalas - pats privalo nuspręsti, kokia informacija reikšminga ir jos pareikalauti. Jei draudėjas nepateikia informacijos, o draudikas apie tai žino ir sudaro draudimo sutartį, tai nebetenka teisės remtis šios pareigos pažeidimu.

15. Atsakovė savo pareigą įvykdė tinkamai, draudimo bendrovei buvo pateiktas automobilio techninis pasas. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi klaidingus ar neišsamius duomenis, byloje nėra.

16. Iš bylos medžiagos, el. susirašinėjimo su draudimo brokeriu matyti, kad draudikas pareikalavo pateikti automobilio techninio paso nuotrauką. Šią pareigą atsakovė tinkamai įvykdė. Daugiau jokios papildomos informacijos draudikas nepareikalavo, todėl laikytina, kad atsakovė visas savo pareigas kaip silpnesnė šalis įvykdė tinkamai. Draudėjai nebuvo atskleista informacija apie negalėjimą apdrausti transporto priemonę, kuri registruota ne Lietuvos Respublikoje, į tai, kad ieškovas teikė paslaugas pagal draudimo sutartį jos galiojimo metu, į tai, kad ieškinys dėl draudimo sutarties pripažinimo niekine pateiktas tik tuomet, kai sutarties galiojimas buvo pasibaigęs ir nustačius, kad pagal draudimo sutartį reikia nukentėjusiesiems išmokėti didelę draudimo išmoką, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo ieškinyje dėstomais motyvais šioje dalyje ieškovo ieškinio tenkinti.

17. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei priteisti 26 892,57 Eur išmokėtą draudimo išmoką, nes Plungės apylinkės teismas 2020-07-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-588/2020 pripažino automobilio valdytoją E. A. atsakinga už eismo įvykį. Ieškovo teigimu atsakovė nesilaikė įsipareigojimo automobilį per 15 dienų nuo įsigijimo įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Todėl neatlikus automobilio registracijos procedūros, nebuvo atlikta ir automobilio techninė apžiūra ir atitikties įvertinimas (automobilio vairas buvo dešinėje pusėje).

18. Teismas nurodė, kad pareiga apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir transporto priemonę įregistruoti Lietuvos Respublikoje nėra tokio pobūdžio pareiga, kurios pažeidimas turėtų įtakos eismo įvykio sukėlimui ir žalos kitiems asmenims atsiradimui. Net tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu transporto priemonė būtų įregistruota Lietuvos Respublikoje, tai nepašalintų kilusių neigiamų padarinių.

Dėl regresinio reikalavimo

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.

20. Pagal Taisyklių 62 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas:

62.1. papunktį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos;

62.2. papunktį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

21. Taisyklių 63 punktas įpareigoja grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydį nustatyti atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

22. Jei iš tiesų atsakovė nesilaikė draudimo sutartyje numatytos pareigos įregistruoti transporto priemonę Lietuvoje arba persikėlus gyventi į kitą šalį – ją perregistruoti ir taip draudimo apsauga nutrūktų. Vien tik šis faktas nelaikytinas prisidėjusiu prie eismo įvykio sukėlimo.

23. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nusikaltimas būtų padarytas dėl to, kad automobilio vairas buvo dešinėje pusėje ar automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas ar kitų prielaidų, dėstomų ieškovo ieškinyje, todėl laikytina, kad automobilis buvo tinkamas dalyvauti eisme, o eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo vairuotojai nepastebėjus motociklininko ir norint pabaigti manevrą paskui priekyje judėjusią transporto priemonę. Nenustatyta, taip pat nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, taip pat neįrodė automobilio neįregistravimo Lietuvoje pareigos nevykdymu priežastinio ryšio su eismo įvykiu, laikytina, kad šis pareigos nevykdymas neturėjo jokios įtakos kilusiam eismo įvykiui ir draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

24. Atsižvelgiant į tai, kad formalus pareigos perregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje nevykdymas, negali būti laikomas pakankama priežastimi iš dalies atleisti draudiką nuo atsakomybės ir priteisti jam dalį išmokėtos draudimo išmokos, kadangi jis neįrodė eismo įvykio ir pareigos nevykdymo sąsajos.

25. Laikytina, kad atsakovės padarytas pareigos įregistruoti transporto priemonę nevykdymas, yra mažareikšmis, neturintis įtakos kilusiam eismo įvykiui ir atsisakytina ieškovo ieškinyje grindžiamais argumentais draudimo išmoką ar jos dalį priteisti iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

26. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo regreso tvarka, priteisti regreso tvarka išmokėtų draudimo išmokų dalį (50,0 proc. arba 13.446,28 Eur) iš atsakovės.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 1.5.6 punkte nurodyto reikalavimo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka automobilį nuo įsigijimo dienos per 15 dienų. Apeliantė ir atsakovė Sutarties 1.5.7 p. susitarė, jog tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas privalo būti pateiktas draudikui ne vėliau, nei atsiranda rizikos padidėjimas. Šiame Sutarties punkte aiškiai susitarta, jog tokios pareigos nevykdymas (draudiko neinformavimas apie padidėjusią draudimo riziką), suteikia draudikui (šiuo atveju apeliantei) teisę iš draudėjo (atsakovės) susigrąžinti iki 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, kas šioje byloje sudarytų 13.446,28 Eur.

28. Apeliantei buvo žinoma, kad Automobilis prieš apdraudžiant nėra įregistruotas Lietuvoje įstatymų numatyta, o kaip vėliau paaiškėjo, tai dar ir turi vairą dešinėje. Akivaizdu, kad ši aplinkybė buvo svarbiu draudimo rizikos vertinimo kriterijumi ir ne veltui apeliantė ją įtraukė į Sutartį. Apeliantė žinodama, kad Atsakovė šių pareigų neketina vykdyti t.y. neketina registruoti transporto priemonės, Sutarties nebūtų sudaręs arba būtų koreguojamas Sutarties terminas, arba rizika prisiimta už atitinkamai ženkliai didesnę draudimo įmoką.

29. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, jog kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus motorines transporto priemones, kurios transporto priemones, kurios turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, – periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas. Šios transporto priemonės taip pat privalo turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Apeliantė teigia, jog jai nebuvo žinoma, jog automobilio vairas yra dešinėje pusėje ir šis faktas yra svarbiu draudimo rizikos vertinimo kriterijumi. draudimo sutartis yra specifinė, reikalaujanti, jog abi sutarties šalys būtų atviros viena kitai ir atskleistų visą reikšmingą informaciją. Dešiniavairių automobilių valdymas eisme, kuris vyksta dešine kelio puse, vienareikšmiškai apsunkina tokios transporto priemonės vairuotojo veiksmus.

30. Apeliantei administruojant žalą dėl įvykusio eismo įvykio paaiškėjo ir tikrosios pareigos įregistruoti transporto priemonę nevykdymo priežastys – atsakovė Automobilio neregistravo, nes Automobilis neatitiko imperatyvių įstatyme numatytų reikalavimų – turėjo vairą dešinėje. Vadovaujantis SEAKĮ 25 str. 4 d. 4 p. draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus motorines transporto priemones, kurios turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti. Nors atsakovė ir teigia, kad Automobilis buvo rengiamas teisinei registracijai, neva rūpinamasi nurodytų netiesioginį matomumą užtikrinančių priemonių įdiegimui, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokios priemonės būtų įrengtos ir jos atitiktų numatytus įstatymo reikalavimus, Automobiliui atlikta atitikties ekspertizė ir/ar valstybinė techninė apžiūra. Ieškovė (apeliantė) teigia, jog atsakovė neketino įregistruoti transporto priemonės.

31. Apeliantės nuomone, Automobilio neįregistravimas Transporto priemonių registre susijęs ne su formalaus Automobilio savininko kreipimosi dėl tokios registracijos nebuvimu, o dėl to, kad Automobilis neatitiko SEAKĮ 25 str. reikalavimų. Dėl šios priežasties apeliantė vertina, kad priešingai nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, nepaneigtas priežastinis ryšys tarp reikalavimo įregistruoti Automobilį nustatyta tvarka ir kilusio eismo įvykio, nes Automobilis neįregistruotas dėl techninių trūkumų susijusių su saugumą (matomumą) eisme tokio tipo automobiliams užtikrinančios įrangos nebuvimu. Kaip ir buvo minėta, toks Atsakovės elgesys – transporto priemonės neįregistravimas – laikytinas Sutarties sąlygų pažeidimu už kurį yra numatyta sankcija draudžiamojo įvykio atveju.

32. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

33. Atsakovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad jog registruojant automobilį bet kurioje ES šalyje, reikia įsigyti vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Tai privalomasis draudimas, galiojantis visose kitose ES šalyse. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilis buvo registruotas Jungtinėje Karalystėje, kai ji dar buvo ES narė.

34. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įstatymas nenumato draudimo sudaryti transporto priemonės, kuri registruota kitoje valstybėje, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, priešingai, įtvirtina imperatyvą, jog visos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

35. Formalus pareigos perregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje nevykdymas, negali būti laikomas pakankama priežastimi iš dalies atleisti draudiką nuo atsakomybės ir priteisti jam dalį išmokėtos draudimo išmokos, kadangi jis neįrodė eismo įvykio ir pareigos nevykdymo sąsajos. Tuo labiau, kad jokių dokumentų dėl galimai eisme dalyvavusios netvarkingos transporto priemonės, nepateikta.

36. Baudžiamosios bylos Nr. 1-44-588/2020 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje bei civilinėje byloje Nr. e2-888-294/2021 ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas bei kad automobilio neįregistravimo Lietuvoje pareigos nevykdymas turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Baudžiamojoje byloje nėra jokios specialisto išvados, kuri patvirtintų ieškovo nepagrįstas prielaidas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog minėtosios pareigos nevykdymas neturėjo jokios įtakos kilusiam eismo įvykiui ir draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką bei draudikas neįrodė pareigos nevykdymo sąsajos su eismo įvykiu.

37. Draudimo sutartis buvo sudaryta, kadangi automobilis buvo ruošiamas įregistravimui Lietuvoje, tačiau to nespėjus padaryti įvyko eismo įvykis. Be to, automobilis iki eismo įvykio nebuvo eksplotuojamas daugiau, nei 90 dienų. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group” turi nuotraukas iš (duomenys neskelbtini) avarijos vietos, kurioje aiškiai matyti, jog automobilis buvo paruoštas eksploatacijai kairiavairio eismo šalyse, tai patvirtina specialiai įrengta periskopinių veidrodžių bei elektroninių vaizdo kamerų sistemos. Taigi visa tai rodo, jog, vadovaujantis SEAKĮ 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu, automobiliui nebuvo draudžiama dalyvauti viešajame eisme.

38. Sudarant Sutartį atsakovė savo pareigą atskleisti reikšmingą informaciją įvykdė tinkamai, draudimo bendrovei buvo pateiktas automobilio techninis pasas. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi klaidingus ar neišsamius duomenis, byloje nėra. Ieškovė, būdama draudimo bendrovė ir gaunanti iš šio verslo pelną, veikia kaip savo srities profesionalas. Draudiko veikla yra susijusi su tam tikra rizika, draudėjas moka draudikui įmokas už tai, kad draudikas perima iš draudėjo riziką, nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Kadangi draudikas yra profesionalas, jis turi ne tik įvertinti draudėjo suteiktą informaciją draudimo sutarties sudarymo metu, bet ir draudikas turi pareikalauti pateikti ar rinkti trūkstamą informaciją taip kuo labiau sumažindamas savo suklydimo tikimybių.

39. Draudėjas (atsakovė) nurodė visą informaciją – pateikė automobilio dokumentą, kuriame matėsi, kad automobilio pirma registracija buvo Jungtinėje Karalystėje. Automobilio identifikacinis numeris yra viešai prieinama informacija kiekvienam asmeniui, minėtąjį numerį galima patikrinti visuose BMW markės automobilių atstovų puslapiuose bei bendruosiuose automobilių iškodavimo puslapiuose, suvedus šį numerį, aiškiai parašyta, kurioje pusėje yra automobilio vairas. Papildomai draudėjas taip pat nurodė ir kitus duomenis, kurių prašė draudikas, t. y. vairuotojų vairavimo stažą. Taigi draudėjas pateikė automobilio dokumentus ir nurodė visus duomenis, kurių jo prašė. Pažymėtina, jog draudikas neklausė draudėjo, kurioje pusėje yra automobilio vairas, o draudėjas to papildomai neakcentavo, kadangi iš automobilio registracijos dokumentų aiškiai matyti, jog automobilio pirmoji registracijos šalis – Jungtinė Karalystė, tai reiškia, jog vairo padėtis yra – dešinėje pusėje. Taigi draudikas iš jam pateiktų duomenų turėjo visas galimybes įvertinti transporto priemonę ir nuspręsti ar sutinka ją apdrausti, ar ne.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

42. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo regreso tvarka. Priteisti regreso tvarka išmokėtų draudimo išmokų dalį (50,0 proc. arba 13.446,28 Eur) iš atsakovės. Apeliaciniame skunde nebekeliamas reikalavimas sudarytą draudimo sutartį pripažinti negaliojančia

43. Apeliacinis skundas grindžiamas teiginiu, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 1.5.6 punkte nurodyto reikalavimo įregistruoti automobilį įstatymų nustatyta tvarka nuo įsigijimo dienos per 15 dienų. Apeliantė pažymi, jog tame pačiame Sutarties punkte bei 1.5.7 punkte yra įtvirtinta, jog Sutarties pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra laikomas draudimo rizikos padidėjimu ir tai suponuoja galimybę draudikui iš draudėjo susigrąžinti iki 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 13.446,28 Eur.

44. Neginčijama aplinkybė, kad registruojant automobilį bet kurioje ES šalyje, reikia įsigyti vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Tai privalomasis draudimas, galiojantis visose kitose ES šalyse. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilis buvo registruotas Jungtinėje Karalystėje, kai ji dar buvo Europos Sąjungos narė.

45. SEKAĮ 27 straipsnio 1 d. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.

46. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įstatymas nenumato draudimo sudaryti transporto priemonės, kuri registruota kitoje valstybėje, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, priešingai, įtvirtina imperatyvą, jog visos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

47. Byloje nustatyta, kad nuo Sutarties sudarymo dienos iki eismo įvykio nebuvo praėjęs 90 dienų terminas. Sutiktina, kad draudimo bendrovė (ieškovė) prieš sudarydama draudimo sutartį, pati iš jai pateiktų dokumentų akivaizdžiai matė, jog automobilio pirma registracija buvo Jungtinėje Karalystėje. Įvykus eismo įvykiui draudimo bendrovė pretenzijų dėl sutarties galiojimo neteikė ir pati konkliudentiniais veiksmais pritarė, jog sutartis yra galiojanti, išmokėjo nukentėjusiesiems žalą. Teiginiai dėl galimai negaliojančios draudimo sutarties atsirado tik tuomet, kai civiliniai kiti ieškovai pateikė civilinius ieškinius atsakovei.

48. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, formalus pareigos perregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje nevykdymas, negali būti laikomas pakankama priežastimi iš dalies atleisti draudiką nuo atsakomybės ir priteisti jam dalį išmokėtos draudimo išmokos, kadangi jis neįrodė ryšio tarp eismo įvykio ir aptariamos pareigos nevykdymo. Jokių dokumentų (įrodymų), kad eismo dalyvavusi transporto priemonė netvarkinga, nepateikta. Baudžiamojoje byloje nėra jokios specialisto išvados, kuri patvirtintų ieškovės prielaidas.

49. Atsakovė tinkamai rėmėsi apeliacinės instancijos teismų formuojama praktika. Analogiškoje išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas ( Kauno apygardos teismo civilinė byloa Nr. e2A-875-390/2015), apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įstatymas nenumato draudimo sudaryti transporto priemonės, kuri registruota kitoje valstybėje, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, priešingai, įtvirtina imperatyvą, jog visos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 d. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Taip pat teismas nurodė, jog transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Jungtinėje Karalystėje, kuri yra Europos Sąjungos narė, todėl reikalavimas registruoti su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims netaikomas. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog sudarant ginčo sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, t. y., kad transporto priemonė VW Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo registruota Jungtinėje Karalystėje, negalėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, formalus pareigos perregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje nevykdymas, negali būti laikomas pakankama priežastimi iš dalies atleisti draudiką nuo atsakomybės ir priteisti jam dalį išmokėtos draudimo išmokos, kadangi jis neįrodė eismo įvykio ir pareigos nevykdymo sąsajos. Tuo labiau, kad jokių dokumentų dėl galimai eisme dalyvavusios netvarkingos transporto priemonės, nepateikta. Baudžiamojoje byloje nėra jokios specialisto išvados, kuri patvirtintų ieškovo nepagrįstas prielaidas.

50. Apeliantė taip pat teigia, jog atsakovė nesilaikė automobilio įrangos atitikimo SEAKĮ 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytų reikalavimų, kuriuose nustatyta, jog kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, turėti pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, – periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas. Šios transporto priemonės taip pat privalo turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Ieškovė (apeliantė) teigia, jog atsakovė neketino įregistruoti transporto priemonės.

51. Atsakovė logiškai paaiškino, kad Sutartis buvo sudaryta, kadangi automobilis buvo ruošiamas įregistravimui Lietuvoje, tačiau to nespėjus padaryti įvyko eismo įvykis. Apeliantės argumentas, jog nėra įrodymų, jog atsakovė rengė automobilį teisinei registracijai, vertinamas kaip prielaida. Atsakovė nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group” turi nuotraukas iš (duomenys neskelbtini) avarijos vietos, kurioje aiškiai matyti, jog automobilis buvo paruoštas eksploatacijai kairės pusės eismo šalyse, tai patvirtina specialiai įrengta periskopinių veidrodžių bei elektroninių vaizdo kamerų sistemos.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad vadovaujantis SEAKĮ 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu, automobiliui nebuvo draudžiama dalyvauti viešajame eisme.

53. Apeliantė teigia, jog jai nebuvo žinoma, jog automobilio vairas yra dešinėje pusėje ir šis faktas yra svarbiu draudimo rizikos vertinimo kriterijumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo pareigą atskleisti rizikos vertinimui reikšmingas aplinkybes įvykdė tinkamai, draudimo bendrovei buvo pateiktas automobilio techninis pasas. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi klaidingus ar neišsamius duomenis, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, būdama draudimo bendrovė ir gaunanti iš šio verslo pelną, veikia kaip savo srities profesionalas. Draudiko veikla yra susijusi su tam tikra rizika, draudėjas moka draudikui įmokas už tai, kad draudikas perima iš draudėjo riziką, nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Kadangi draudikas yra profesionalas, jis turi ne tik įvertinti draudėjo suteiktą informaciją draudimo sutarties sudarymo metu, bet ir draudikas turi pareikalauti pateikti ar rinkti trūkstamą informaciją taip kuo labiau sumažindamas savo suklydimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1029/2003).

54. Draudimo sutartis yra specifinė, reikalaujanti, jog abi sutarties šalys būtų atviros viena kitai ir atskleistų visą reikšmingą informaciją, tačiau svarbu pabrėžti, jog vis dėlto draudėjas yra neprofesionalas ir silpnesnė sutarties šalis. Draudėjas, būdamas neprofesionalas, negali žinoti kokia informacija bus reikšminga draudikui, todėl draudiko pareiga išsiaiškinti visą reikšminga informaciją, reikalingą draudimo sutarčiai sudaryti.

55. Kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, jog jai nebuvo žinoma, jog automobilio vairas yra dešinėje pusėje. Atsakovė (draudėjas), sudarant Sutartį nuo draudiko nenuslėpė jokių aplinkybių. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog draudėjas nurodė visą informaciją – pateikė automobilio dokumentą, kuriame matėsi, kad automobilio pirma registracija buvo Jungtinėje Karalystėje (B.1 punktas – Date of first registration in UK.) Dokumentuose taip pat matėsi ir automobilio VIN (liet. k. - automobilio identifikacinis numeris). Automobilio identifikacinis numeris yra viešai prieinama informacija kiekvienam asmeniui, minėtąjį numerį galima patikrinti visuose BMW markės automobilių atstovų puslapiuose bei bendruosiuose automobilių iškodavimo puslapiuose, suvedus šį numerį, aiškiai parašyta, kurioje pusėje yra automobilio vairas. Papildomai draudėjas taip pat nurodė ir kitus duomenis, kurių prašė draudikas, t. y. vairuotojų vairavimo stažą. Taigi draudėjas pateikė automobilio dokumentus ir nurodė visus duomenis, kurių jo prašė. Apeliantė atskirai neklausė draudėjo duomenų, kurioje pusėje yra automobilio vairas, o draudėjas to papildomai neakcentavo, kadangi iš automobilio registracijos dokumentų aiškiai matyti, jog automobilio pirmoji registracijos šalis – Jungtinė Karalystė, tai reiškia, jog vairo padėtis yra – dešinėje pusėje. Taigi draudikas iš jam pateiktų duomenų turėjo visas galimybes įvertinti transporto priemonę ir nuspręsti ar sutinka sudaryti draudimo sutartį.

56. TPVCAPDĮ įtvirtina, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, tik dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Draudiko atgręžtinio reikalavimo dydis, atsižvelgiant į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, autoavarijos metu padarytos žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, nustatomas remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis.

57. Pagal Taisyklių 62 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas:

62.1. papunktį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos;

62.2. papunktį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Taisyklių 63 punktas įpareigoja grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydį nustatyti atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

58. Tai gi, visi teisės aktai draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, sieja su priežastinio ryšio tarp nustatytų pareigų pažeidimo ir eismo įvykio buvimu. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovė. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

59. Baudžiamojoje byloje Nr.1-44-588/2020 2020 m. liepos 9 d. priimtame įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, kad ginčo automobilio vairuotoja E. A. padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. „(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW 730D“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (angliški numeriai), važiuodama pagrindiniu keliu - (duomenys neskelbtini) kryptimi, sankryžoje sukdama kairėn į (duomenys neskelbtini) g., nepraleido pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini), važiavusio motociklo (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., ir su juo susidūrė.“ Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio vairas buvo dešinėje pusėje ar automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas, todėl laikytina, kad automobilis buvo tinkamas dalyvauti eisme. Priešingai, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, t.y. vairuotojai nepastebėjus motociklininko ir norint pabaigti manevrą paskui priekyje judėjusią transporto priemonę.

60. Reikšminga, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-44-588/2020 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje nekonstatuota bei civilinėje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas bei, kad automobilio vairo buvimas dešinėje pusėje ar neįregistravimo Lietuvoje pareigos nevykdymas turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu.

61. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog galimas automobilio registravimo Lietuvoje pareigos nevykdymas neturėjo jokios įtakos kilusiam eismo įvykiui ir draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

62. Atsakovė patyrė 726 Eur atlyginimo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. I. iš ieškovės Akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 726 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasInga Staknienė