- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-122-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15951-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1818-429/2022 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. P. dėl avanso grąžinimo bei palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo D. P. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (Kauno rūmus), prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 400 Eur kaip be teisinio pagrindo įgyto turto (avanso) grąžinimą, 40 Eur palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. P. priešieškiniu, patikslinęs reikalavimus, prašė pripažinti galiojančiu tarp D. P. ir A. L. sudarytą susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), padalinimo į atskirus turtinius vienetus procedūros organizavimo ir rengimo, nustatant, jog sumokama suma už dokumentų rengimą nėra grąžinama, ir priteisti D. P. naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji gyvena daugiabučiame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Šio namo pusrūsyje yra negyvenamosios patalpos, priklausančios atsakovui D. P.. Atsakovas pasiūlė namo gyventojams įsigyti minėtas pusrūsio patalpas. Ieškovė nusprendė įsigyti apie 30 kvadratinių metrų ploto buvusias dušo patalpas, už 1 kv. m. mokant po 65 Eur. 2019 m. rugpjūčio 22 d. namo gyventojų susirinkimo metu ieškovė atsakovui sumokėjo 400 Eur avansą už perkamas pusrūsio patalpas. Tačiau namo gyventojų daugumai pritarus pusrūsio patalpų paskirties keitimui, toks sprendimas neatitiko ieškovės interesų, todėl ji 2019 m. spalio 3 d. vykusio namo gyventojų susirinkimo metu atsisakė pirkti pasirinktas dušo patalpas ir paprašė atsakovo grąžinti sumokėtą 400 Eur avansą, tačiau atsakovas šios sumos ieškovei negrąžino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykusio susirinkimo metu tarp šalių, įskaitant ieškovę, buvo sutarta, kad sumokėtas avansas yra netesybos, dėl ko atsisakius pirkti sandėliuką avansas nebus grąžintas. Susitarimas dėl sandėliukų pardavimo buvo įformintas ant popieriaus lapo, nurodant asmenų, davusių avansus už perkamus projektuotinus sandėliukus, vardus, pavardes bei įmokėtų avansų dydžius, kiekvienam asmeniui pasirašant prie duotos avanso sumos, bei patvirtinant, jog sumokėti avansai yra negrąžintini ir laikytini netesybomis. Kita vertus, anot atsakovo, net ir laikant, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, ji nepagrįstai ieškiniu reikalauja priteisti palūkanas nuo 2019 m. spalio 3 d., nes ieškovė dar 2020 m. gegužės 29 d. ketino įsigyti patalpas, o tik 2020 m. birželio mėn. viduryje pirmą kartą nurodė nebenorinti pirkti sandėliuko. Atsakovo įsitikinimu, pati ieškovė, atsisakydama pirkti sandėliuką be jokių pateisinamų priežasčių, elgėsi nesąžiningai, dėl ko bet kokių palūkanų priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, t. y. pripažino galiojančiu tarp ieškovo D. P. ir A. L. sudarytą susitarimą dėl negyvenamų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), padalinimo į atskirus turtinius vienetus procedūros organizavimo ir rengimo, nustatant, jog sumokama suma už dokumentų rengimą nėra grąžinama. Teismas taip pat priėmė atsakovo D. P. priešieškinio atsiėmimą, kuriuo jis prašė pripažinti galiojančia tarp jo D. P. ir ieškovės A. L. sudarytą sutartį, pagal kurią A. L. įsipareigojo nupirkti negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), dalį (27,48 kv. m.) suformuojant patalpų atskiru turtiniu vienetu pagal patalpos kadastrinių matavimų bylos 2020 m. rugpjūčio 21 d. planą (patalpa P-130), už kainą 65 Eur/kv. m., papildomai apmokant išlaidas, susijusias su patalpos formavimu atskirais turtiniais vienetais, proporcingai perkamam plotui, sumokant atsakovui D. P. avansą – 400 Eur, kuris laikytinas netesybomis ir, atsisakius nupirkti minėtą nekilnojamąjį turtą, yra negrąžinamas, ir šį priešieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtu. Be to, teismas sprendimu priteisė iš ieškovės A. L. 1 039 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P..
6. Teismas sprendė, kad nors atsakovas negyvenamų patalpų padalinimo į atskirus vienetus procedūros organizavimo tinkamai neįformino, ieškovės sumokėtas 400 Eur avansas laikytinas netesybomis, todėl jai atsisakius pirkti pusrūsio patalpas, ši suma negali būti priteista iš atsakovo. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jos sumokėta 400 Eur suma turi būti kvalifikuojama kaip avansas už ketinamą įsigyti sandėliuką, kadangi, anot teismo, avansu sumokėti pinigai už įsigyjamą daiktą turėjo būti aptarti raštu atskirame susitarime, ko šiuo atveju šalys nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti A. L. ieškinį ir priteisti iš D. P. A. L. naudai 400 Eur kaip be teisinio pagrindo įgyto turto (avanso) grąžinimą, 40 Eur palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o D. P. priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių bei įrodymų viseto, juos vertino atskirai vieną nuo kito, rėmėsi prieštaringais duomenimis, padarytų išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl priėmė neteisingas išvadas dėl sumokėto avanso kvalifikavimo;
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės sumokėti 400 Eur buvo ne kaip avansas už perkamą rūsio patalpą, bet kaip suma, sumokėta atsakovui už dokumentų tvarkymą. Anot apeliantės, šią išvadą paneigia pats atsakovas, tiek gyventojų sąraše pastarųjų sumokėtus pinigus įvardijęs kaip avansą, tiek priešieškinyje nurodęs, kad avansas buvo mokamas „už projektuojamų sandėliukų įsigijimą“, ir tik vėliau, bylos nagrinėjimo metu tvirtindamas, kad prašo priteisti „už dokumentų tvarkymą“ sumokėtus pinigus. Be to, nei pats atsakovas, nei liudytojais apklausti B. Z., A. M. ir A. Z. teisme negalėjo nurodyti kokia yra visa pinigų suma už dokumentų tvarkymą. Negana to, avanso mokėjimo metu (2019 m. rugpjūčio 22 d.) apskritai net negalėjo būti žinoma sandėliukų projektavimo ir dokumentų tvarkymo kaina, kadangi projektavimo sutartis su UAB „Architektūrinis ritmas“ buvo sudaryta tik 2019 m. lapkričio 27 d.;
7.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „Ginčo tarp šalių nėra, kad buvo sudaryta žodinė sutartis dėl įsipareigojimo įsigyti negyvenamas patalpas, (duomenys neskelbtini) dalį (27,48kv.m.), nustatant 400 Eur avanso sumą, kuri buvo sumokėta ir kuri laikoma netesybomis, dėl ko sandorio atsisakymo atveju nėra grąžinama“. Priešingai, tarp šalių esant ginčui dėl 400 Eur avanso grąžinimo, ieškovė būtent ir kreipėsi į teismą, prašydama šią sumą priteisti. Ieškovė dar ieškinyje buvo nurodžiusi, kad pinigus mokėjo kaip avansą už rūsio patalpą, tuo tarpu sąlyga, jog persigalvojus pirkti, pinigai nebus grąžinami, jai nebuvo žinoma. Tai patvirtino ir liudytoja D. J., parodžiusi, kad apie papildomą sąlygą ir prierašą po sumokėjusių gyventojų sąrašu, jog atsisakymo pirkti atveju pinigai negrąžinami, ji nieko nežino;
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Tarp šalių sudarytas susitarimas (derėtų suprasti, kad žodinis) yra galiojantis“, nors preliminarios sutarties šalys nebuvo pasirašiusios. Juolab, kad tokia teismo išvada prieštarauja tiek civiliniam įstatymui, tiek kasacinio teismo praktikai, pagal kuriuos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (tiek preliminari, tiek pagrindinė) turi būti įforminta raštu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime atsakovas D. P. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
8.1. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, šioje byloje buvo ne tik įrodytas tarp šalių sudaryto susitarimo dėl negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo į atskirus turtinius vienetus procedūros organizavimo ir rengimo, nustatant, jog sumokama suma už dokumentų rengimą nėra grąžinama, egzistavimas, bet ir įrodyta, kad atsakovas patyrė didesnes nei ieškovė jam sumokėjo, ginčo sandėliuko projektavimo ir kitų dokumentų tvarkymo išlaidas, dėl ko nėra pagrindo ieškovei grąžinti sumokėtos 400 Eur sumos;
8.2. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančios teisės normos nėra aktualios ir taikytinos šiam civiliniam ginčui, kadangi piniginės lėšos ieškovės buvo perduotos ne pagal nekilnojamojo turto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuri šalių nebuvo sudaryta, bet pagal susitarimą dėl dokumentacijos rengimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės apeliantui (atsakovui) sumokėtų 400 Eur grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
11. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo atsakovui 400 Eur avansą (patvirtina pateiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštas (toliau - Raštas), kuriame nurodyti mokėtojai ir sumokėtos sumos). Jokių rašytinių susitarimų tarp šalių nėra sudaryta. Šalys avanso paskirtį nurodo skirtingą: apeliantė nurodo, kad sumokėjo už ketintas įsigyti namo pusrūsyje atsakovui priklausančias negyvenamąsias patalpas (sandėliuką apie 30 kv. m.), tuo tarpu atsakovas nurodo, kad apeliantė sumokėjo už pusrūsio negyvenamųjų patalpų padalinimo į atskirus turtinius vienetus (sandėliukus) procedūros organizavimą ir rengimą (pažymėtina, kad pradiniame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog tai avansas už ketinamą įsigyti negyvenamąją patalpą). 2020 m. birželio viduryje (tą pripažįsta atsakovas), tikslesnių duomenų byloje nėra, apeliantė atsisakė pirkti sandėliuką ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas atsisakė grąžinti avansą, motyvuodamas tuo, kad sumokant avansą buvo susitarta dėl netesybų, t. y. kad sumokėtas avansas yra netesybos ir negrąžinamas atsisakius sandorio.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 400 Eur grąžinimo atmetė bei patenkino atsakovo priešieškinį dėl pripažinimo galiojančiu tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą žodinį susitarimą dėl negyvenamų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), padalinimo į atskirus turtinius vienetus procedūros organizavimo ir rengimo, nustatant, jog sumokama suma už dokumentų rengimą nėra grąžinama (toliau – Susitarimas). Toks teismo sprendimas buvo priimtas, motyvuojant tuo, kad šalys susitarė dėl netesybų.
13. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.
14. Kaip matyti, bylos esmė – ar apeliantės sumokėtas 400 Eur avansas gali būti laikomas netesybomis (naudojamas kaip netesybos). Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kokiu tikslu buvo sumokėtas avansas (ar už sandėliuko įsigijimą, ar už pusrūsio padalinimo organizavimą ir dokumentų rengimą), nes bet kuriuo atveju avansas turi būti grąžintas, jeigu nesusitarta dėl jo naudojimo netesyboms.
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).
16. CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šiuo atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra sudaryta jokių rašytinių susitarimų. Taigi, nesant rašytinio susitarimo dėl netesybų, nėra pagrindo spręsti, jog šalys dėl jų susitarė, juo labiau, kai apeliantė neigia buvus tokį susitarimą, o tuo pačiu nėra pagrindo apeliantės sumokėtą 400 Eur sumą naudoti kaip netesybas.
17. Atsakovo pateiktas Raštas, iš kurio matyti, kad apeliantė sumokėjo atsakovui 400 Eur, ir kurio gale yra padarytas prierašas „Visi aukščiau pasirašę sutinka, kad šis avansinis mokėjimas negrąžinamas ir laikomas netesybomis“ negali būti laikomas įrodymu patvirtinančiu šalių susitarimą dėl netesybų, nes: 1) apeliantė tvirtina, kad tokio prierašo nematė ir apie jį nieko nežino, 2) nėra aišku, kada šis prierašas padarytas, 3) prierašas šalių nepasirašytas.
18. Nustačius, kad apeliantės sumokėtas avansas negali būti naudojamas kaip netesybos ir šalys nesudarė sandėliuko pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko avansas negali atlikti mokėjimo už sandėliuką paskirties, jis turi būti grąžintas apeliantei.
19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 6.72 straipsnis, 1.93 straipsnio 2 dalis), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis) ir nepagrįstai atmetė ieškinį dėl 400 Eur sumos grąžinimo, tuo pačiu nepagrįstai tenkino priešieškinį dėl Susitarimo pripažinimo galiojančiu.
20. Pripažinus, kad apeliantė pagrįstai prašo grąžinti 400 Eur sumą iš atsakovo, apeliantės prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, laikytinas pagrįstu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tačiau priskaičiuotų palūkanų dydis (ieškovė prašo jas skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 3 d. už du metus – 40 Eur) yra mažintinas, kadangi nustatyta, jog atsakovas apie apeliantės atsisakymą pirkti sandėliuką sužinojo tik 2020 m. birželio viduryje. Todėl apeliantei priteistina 26,14 Eur palūkanų (400 Eur x 5 % / 365 d. x 477 d.), kurios paskaičiuotos iki ieškinio surašymo dienos.
21. Taip pat apeliantei priteistinos jos prašomos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 d., CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinis – atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Apeliantės (ieškovės) ieškinį patenkinus 97 proc. (426,14 Eur x 100 / 440) (nepatenkinta tik nežymi dalis dėl palūkanų), o atsakovo priešieškinį atmetus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir visas bylinėjimosi išlaidos priteisti iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 857 Eur (840 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas ir 17 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme patyrė 27 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas, todėl jai iš atsakovo priteistina 884 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 70,77 Eur (57,49 Eur pirmosios instancijos teisme ir 13,28 Eur apeliacinės instancijos teisme).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur sumokėtą avansą ir 26,14 Eur palūkanas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (426,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 884 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 70,77 Eur (septyniasdešimt eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.