Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2A-998-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2A-998-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „Eurovaistinė“
Ieškovas
R. P.
Advokatai
Andrius Marapolskas
Kategorijos
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-998-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.2.,11.9.10.8., 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė (pranešėja), Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andriui Marapolskui,atsakovo atstovei V. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eurovaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išmokos, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui UAB „Eurovaistinė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 1999-11-17 darbo sutarties Nr.110, sudarytos tarp jos ir atsakovo UAB „Eurovaistinė“, nutraukimą neteisėtu, atsakovo UAB „Eurovaistinė“ generalinio direktoriaus 2008-11-18 įsakymą dėl atleidimo iš darbo ir jo 2008-11-18 pakeitimą neteisėtais ir juos panaikinti, pripažinti, kad darbo sutartis su ja yra nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti jai iš atsakovo UAB „Eurovaistinė“ 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 1999-11-17 pagal terminuotą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti provizore. Pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą nuo 2006-07-12 ji dirbo farmacinės veiklos vadybininke. Nuo 2007-10-01 ji taip pat dirba UAB „Nemuno vaistinė“ vaistininke (antraeilės pareigos), atsakovui apie tai buvo žinoma. Atsakovo generalinė direktorė 2008-11-13 įsakymu patvirtino naujas UAB „Eurovaistinė“ vidaus darbo tvarkos taisykles (toliau Taisyklės), kurias pasirašyti ji (ieškovė) atsisakė iš esmės dėl Taisyklių 16.14 p., kuriame nurodyta, kad darbuotojai be raštiško darbdavio sutikimo privalo nesiversti ta pačia veikla, kuria jie užsiima atlikdami savo tiesioginį darbą, nedirbti konkuruojančiose su atsakovu įmonėse, jų nekonsultuoti, neturėti tų įmonių akcijų ar kitaip nedalyvauti tų įmonių veikloje. Ji kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl atsakovo susitikimo su jos darbu kitoje įmonėje, tačiau atsakovas pareikalavo paaiškinimo, o jį gavęs 2008-11-18 atleido ją iš darbo DK 235 str. 2 d. 3 p. pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Jos darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme nebuvo numatyta jokių sąlygų, draudžiančių užsiimti ta pačia veikla, nedirbti konkuruojančiose su atsakovu įmonėse, jų nekonsultuoti, neturėti akcijų ar kitaip nedalyvauti tų įmonių veikloje. DK taip pat nenumatytas konkurencijos draudimo institutas. Atsakovo vienašaliu sprendimu patvirtintos Taisyklės apribojo jos konstitucinę teisę į darbą ir būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji buvo atleista iš darbo, nurodant neteisėtą atleidimo pagrindą – Taisyklėse nustatytą konkurencijos draudimą. Dėl atsakovo veiksmų jai buvo padaryta 50000 Lt neturtinė žala, nes neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė itin stiprius emocinius sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės, ji yra priversta nuolat atsisakyti draugų kvietimų į šventes, teatrus, filmus, koncertus, priversta nuolat teisintis, dėl ko patiria nepatogumus ir nepilnavertiškumo jausmą, turi riboti namuose vandenį, elektrą, telefoninius pokalbius, nebegali nusipirkti kokybiško maisto, spaudos, kosmetikos, būtinų higienos priemonių, turės nutraukti sveikatos stiprinimo užsiėmimus sporto klube, atsisakyti ilgai planuoto odontologinio gydymo, studijų, kvalifikacijos kėlimo kursų. Nesaugumo jausmą kelia ir krizė, didėjantis nedarbas, nuolatinis kainų kilimas. Dėl atsakovo nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo sunku susirasti kitą darbą. Atsakovo įmonėje ji dirbo 10 metų, tai buvo jos pagrindinis darbas ir nuolatinis pajamų šaltinis, iš šių pajamų ji mokėjo būsto kreditą, todėl netekusi šio pajamų šaltinio turėjo kreiptis į banką dėl kredito ir palūkanų grąžinimo atidėjimo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino R. P. atleidimą iš darbo UAB „Eurovaistinė“ DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 3 p. pagrindu neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio – 15881,92 Lt išeitinę išmoką, 3970,48 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį nuo 2008-11-18 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 6750 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad šalis nuo 1999-11-17 iki 2008-11-18 siejo darbo santykiai pagal šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį, darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 3 p. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė, todėl konstatavo, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Teismas nustatė, kad atsakovo lokaliniai aktai iki 2008-11-13 nedraudė darbuotojams dirbti kitose įmonėse, atsakovas be raštiško ieškovės sutikimo uždraudė darbuotojams dirbti konkuruojančioje įmonėje nuo 2008-11-13, ieškovė, norėdama įvykdyti darbdavio reikalavimą, kitai įmonei būtų turėjusi pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo prieš 14 dienų, o atsakovė iš darbo buvo atleista 2008-11-18. Teismas konstatavo, kad darbdavys piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė DK 35 str. 1 d., 114 str. 2 d., suvaržė ieškovės teisę pasirinkti darbdavį. Teismas pripažino, jog ieškovei primestas reikalavimas nedirbti konkuruojančioje įmonėje yra darbo sutarties sąlygų keitimas, todėl padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė DK 96 str., pablogino ieškovės darbo sąlygas ir neteisėtai atleido ją iš darbo. Teismas konstatavo, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo taisykles. Kadangi ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, depresiją, buvo priversta kreiptis į medikus, teismas priteisė ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Eurovaistinė“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti jam iš ieškovės 4117,19 Lt. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo jo (atsakovo) piktnaudžiavimą teise, nes būtent ieškovės elgesys, kai ji atsisakė pasirašyti, kad yra susipažinusi su 2008-11-13 patvirtintomis Taisyklėmis, rodo, jog ieškovė piktnaudžiavo iki tol galiojusiu jo nedraudimu tuo pačiu metu dirbti konkuruojančioje įmonėje. Darbdavio interesų apsauga yra pagrįsta darbuotojo lojalumu, tarpusavio pasitikėjimu, todėl nekonkuravimo susitarimo institutas yra objektyvus darbdavio interesų užtikrinimas. Tai, kad ieškovė nepakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl darbo sutarties su ieškove nutraukimas negali būti pripažintas neteisėtu. Teismas nepagrįstai teigia, kad jis (atsakovas) suvaržė ieškovės teisę pasirinkti darbdavį, nes ieškovė jokia valios išraiška neparodė savo apsisprendimo dėl tolesnių darbo santykių konkuruojančioje įmonėje. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės kompiuteryje rastų jos darbo funkcijoms nepriskirtų dokumentų, kurie galėjo būti nutekinti konkurentams. Teismas netinkamai aiškino DK 95 str., nes įmonės vidaus darbo taisyklių nustatymas jokiu būdu negali būti pripažįstamas kaip darbo sąlygų keitimas, dėl kurių turi būti sulygta privalomai ar šalių susitarimu, t. y. vidaus darbo taisyklės yra darbuotojo teisių ir pareigų visuma darbdaviui nusakančiu norminiu teisės aktu. Netgi tuo atveju, jei nekonkuravimo sąlyga nebūtų įtraukta į vidaus darbo taisykles, darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliu. Ieškovės darbas su juo konkuruojančioje bendrovėje, tuo pačiu einant atsakingas pareigas pas jį, sukėlė visišką nepasitikėjimą ieškove, o tiesioginis konkuravimas su juo darbo teisinių santykių metu šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, prieštaravo ne tik Taisyklių 16.14 p., tačiau ir imperatyvioms DK 35 str. 1 d. nuostatoms. Įstatymai neįpareigoja suteikti galimybę darbuotojui dirbti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje. Jis nedavė ieškovei sutikimo dirbti konkuruojančioje įmonėje, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos ketinimą nutraukti darbo sutartį su konkuruojančia bendrove. Teismas pažeidė CPK 8, 14 str. įtvirtinus principus, kadangi neatsižvelgė į liudytojos A. Š. parodymus, turėjusius tiesioginės įtakos priimtam sprendimui, todėl sprendimas šiuo pagrindu turi būti panaikintas. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nors ieškovės pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra absoliučiai nepagrįstas, netinkamas ir vertintinas kaip sąmoningas ieškovės piktnaudžiavimas teise, siekimas nepagrįstai pasipelnyti. Teismas netinkamai taikė DK 297 str. 3, 4 d., todėl nepagrįstai priteisė ieškovei 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Kadangi jis yra sumokėjęs ieškovei 4117,19 Lt, ši suma privalo būti jam grąžinta. Teismas, neįvertinęs advokato padėjėjo pagalbos išlaidų būtinumo, pagrįstumo, realumo, neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK 98 str. taikymo, priteisė ieškovei visas jos patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Ieškovė R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė DK 35 str. 1 d. reikalavimą piktnaudžiaudamas savo teise ir neteisėtai atleisdamas ją iš darbo. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, jog ji (ieškovė) piktnaudžiavo savo teisėmis po 2008-11-13 tęsdama darbo santykius antraeilėse pareigose, nes ji laukė atsakovo atsakymo į jos prašymą leisti eiti antraeiles pareigas. Apeliantas neteisingai interpretuoja teismo argumentus dėl ieškovės teisės pasirinkti darbdavį. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės teisė pasirinkti darbdavį buvo apribota tuo aspektu, jog DK 114 str. 2 d. darbuotojas turi teisę eiti antraeiles pareigas, o atsakovas siekė vienašališkai įvesti konkuravimo draudimą, kuriam ji nepritarė. Atsakovo argumentas, kad ji nepateikė prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, nebuvo įrodinėjimo dalykas. Ieškovė teismui išsamiai paaiškino dėl jos kompiuteryje rastų dokumentų, o tai, kad vienas ar kitas įrodymas nėra atskirai aptartas, nėra pagrindas pripažinti, jog šių įrodymų teismas nevertino. Dėl tariamo informacijos nutekinimo atsakovas nepareikalavo jos pasiaiškinti, kaip tai numatyta DK 240 str. 1 d. Be to, ji nebuvo įpareigota saugoti atsakovo paslapčių. Teismas padarė teisingą išvadą, kad keičiant vidaus darbo tvarkos taisykles turėjo būti gautas jos sutikimas, o konkuravimo draudimas nėra ir negali būti suprantamas kaip darbo tvarka įmonėje, nes tai darbuotojo teisės eiti antraeiles pareigas apribojimas, darbas konkuruojančioje įmonėje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. DK 114 str. 2 d. įtvirtinta teise darbuotojas gali naudotis savo nuožiūra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo aptartos teismo sprendime, neturi jokio teisinio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu, todėl nevertintinos. Teismas pagrįstai jai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes žala atsirado dėl aiškiai nesąžiningų atsakovo veiksmų. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas galėjo nustatyti, jog ji gali grįžti į pirmesnį darbą, nes ji tokio reikalavimo nereiškė, atsakovas savo atsikirtimuose dėl to nepasisakė, teismas pripažino, jog atsakovas šiukščiai pažeidė DK normas, visi jos reikalavimai buvo aptarti parengiamajame teismo posėdyje, ji paaiškino dėl kokių priežasčių negalėtų grįžti į pirmesnį darbą. Už teisinę pagalbą ji sumokėjo advokato padėjėjui, ne advokatui, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikti įrodymai atsakovo nebuvo ginčijami ir priteista suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pripažino darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės R. P. ir atsakovo UAB „Eurovaistinė“, nutraukimą neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovo DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, neturtinės žalos atlyginimą (CPK 263, 265, 410-417 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. P. buvo priimta į darbą pagal su ja sudarytą terminuotą darbo sutartį su atsakovu UAB „Eurovaistinė“ nuo 1999-11-17, tačiau atlikus darbo sutarties pakeitimus, sudaryta sutartis tapo neterminuota (b. l. 8-25). 2006-06-30 atsakovo įsakymu Nr.1043-P nuo 2006-07-12 ieškovė pradėjo dirbti farmacinės veiklos vadybininke, jai buvo mokama 2459,57 Lt pareiginė alga ir skatinamoji išmoka už mėnesio darbo rezultatus (b. l. 24). Byloje buvo pateikta 2007-10-01 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Nemuno vaistinė“, iš kurios matyti, kad ieškovė nuo 2007-10-01 dirba UAB „Nemuno vaistinė“ vaistininke (antraeilės pareigos) (b. l. 26-27). Ieškovė R. P. 2008-09-09 pasirašė, kad sutinka su atsakovo generalinės direktorės 2008-02-29 įsakymu Nr. 23 patvirtintu Farmacinės veiklos vadybininko II pareigybės aprašymu. Šio aprašymo IV skyriuje „Teisės“ nurodyta, kad farmacinės veiklos vadybininkas turi teisę į DK numatytas užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo, paskirstymo, darbo apmokėjimo, saugos darbe, ekonomines ir socialines priemones ir papildomas garantijas, reglamentuojamas teisės aktų (b. l. 28-29). Atsakovo generalinio direktoriaus 2008-11-13 įsakymu Nr.282 buvo patvirtintos Taisyklės. Ieškovė nesutiko su Taisyklių 16.14 p. nuostatomis ir dėl to atsisakė pasirašyti Taisykles. Taisyklių 16.14 p. buvo nustatyta, kad be raštiško darbdavio sutikimo darbuotojas privalo nesiversti ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas savo tiesioginį darbą Bendrovėje, taip pat nedirbti konkuruojančiose su atsakovu įmonėse, jų nekonsultuoti, neturėti tų įmonių akcijų ar kitaip nedalyvauti tų įmonių veikloje (b. l. 30-33).

Ieškovė 2008-11-14 parašė prašymą atsakovo generalinei direktorei duoti raštišką sutikimą jai dirbti vaistininke „Smaragdo vaistinėje“, prašymą atsakovas gavo 2008-11-17 (b. l. 36). 2008-11-17 raštu atsakovas pareikalavo, kad ieškovė iki 2008-11-18 9 val. pateiktų raštišką pasiaiškinimą dėl darbo santykių konkuruojančioje su UAB „Eurovaistinė“ įmonėje (b. l. 37). Ieškovė 2008-11-18 pasiaiškinimą pateikė, nurodė, kad dirba papildomai 0,25 etato vaistininke nesavitarnos „Smaragdo vaistinėje“, tiesioginį vadovą apie tai buvo informavusi žodžiu, iki 2008-11-14 ji nebuvo informuota, kad kitoje įmonėje vaistininke dirbti negalima, komercinių paslapčių neturėjo (b. l. 38). Atsakovo generalinės direktorės 2008-11-18 įsakymu Nr. 967-P „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovė nuo 2008-11-18 buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 3 p. (b. l. 39). Atsakovas 2008-11-18 raštu Nr. 288 paaiškino ieškovei, kad atleidimo iš darbo priežastys yra nurodytos 2008-11-18 įsakyme Nr.967-P, bei atleista vadovaujantis 2008-11-13 patvirtintų Taisyklių 16.14 p. Taip pat atsakovas šiame rašte nurodė, kad sutikimo dirbti nurodytoje „Smaragdo vaistinėje“, nei kitoje konkuruojančioje įmonėje neduoda (b. l. 42).

DK 235 str. 2 d. 3 p. numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo vidaus taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Iš atsakovo 2008-11-18 rašte nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė iš darbo buvo atleista dėl to, kad ji dirba ir kitoje įmonėje, kuri konkuruoja su atsakovu. Ieškovės darbas kitoje vaistinėje buvo pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį taikyta drausminė atsakomybė – atleidimas iš darbo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai ieškovei taikė drausminę atsakomybę už tai, kad ieškovė dirba UAB „Nemuno vaistinė“ Smaragdo vaistinėje, konstatuojant, kad ieškovė pažeidė Taisyklių 16.14 p. nuostatas, t. y. ją atleido iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas DK 235 str. 1 d. nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Konkrečios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtys yra nustatytos DK 235 str. 2 d. Pagal DK 235 str. 2 d. 3 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, vidaus darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nustatė, kad ieškovė, kuri nuo 2006-07-12 pas atsakovą dirbo farmacinės veiklos vadybininke, pažeidė 2008-11-13 Taisyklių 16.14 p., nustatantį draudimą dirbti konkuruojančioje su atsakovu įmonėje. Atsakovo 2008-11-13 Taisyklėse įtvirtinta nekonkuravimo sąlyga yra darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ieškovė turėjo būti atleista pagal DK 129 str., laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 120 str. 1 d.). Ieškovės darbas kitoje įmonėje nuo 2007-10-01, kai atsakovas nebuvo nustatęs nekonkuravimo sąlygos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šiurkščiai nusižengė darbo tvarkai ar darbo pareigoms.

Atsakovo argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad DK 120 str. 1 d. nurodomas tik darbo sutartyje nustatytų sąlygų keitimas, darbo vidaus tvarkos taisyklės – tai vietinis (lokalus) norminis teisės aktas, nustatantis įmonės vidaus tvarką, reglamentuojantis darbuotojų kolektyvo narių ir įmonės tarpusavio santykius darbo procese, ir jokiu būdu negali būti traktuojama kaip darbo sąlygos, dėl kurių turi būti sulygta privalomai ar šalių susitarimu, nepripažintini pagrįstais. Darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (DK 93 str.). Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį įsipareigoja darbuotojui suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK normos imperatyviai nustato, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.). Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.). Šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta. Būtinosios sąlygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrąja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja; ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet nesančios jai (sutarčiai) privalomos sąlygos. Susitartos papildomosios sąlygos tampa šalims privalomos (kaip ir būtinosios) ir individualizuoja darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008). Būtinosios sąlygos yra numatytos DK 95 str. 1, 2 d. ir šios sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui (DK 120 str. 2 d.). Šioje nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas nusprendė pakeisti papildomas darbo sąlygas, todėl turėjo taikyti DK 120 str. 1 d. nuostatas. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1999-11-17 sudarant šalims darbo sutartį, keičiant darbo sutartį, ieškovei pradėjus eiti antraeiles pareigas kitoje darbovietėje, t. y. pasinaudojus įstatymo (DK 114 str.) suteikta teise eiti antraeiles pareigas, atsakovo patvirtintose vidaus darbo tvarkos taisyklėse nebuvo įtvirtintas draudimas dirbti kitoje su atsakovu konkuruojančioje įmonėje, nebuvo numatyta, kad draudžiama darbuotojui eiti antraeiles pareigas ar dirbti darbus kitoje darbovietėje. 2006-07-12 ieškovė pradėjusi dirbti farmacinės veiklos vadybininke įsipareigojo dirbti konkretų darbą, nurodytą darbo sutartyje, paklusti darbdavio 2006-08-17 įsakymu Nr. 1-43 patvirtintoms vidaus darbo ir tvarkos taisyklėms (b. l. 47-50). Šiose taisyklėse, kurios reglamentavo darbdavio ir darbuotojų teises ir pareigas bei atsakomybę, nebuvo numatyta, kad draudžiama dirbti kitoje įmonėje, kuri konkuruoja su atsakovu, kad draudžiama dirbti vaistininke kitoje vaistinėje, nes vaistininko darbas kitoje vaistinėje, kuri nepriklauso atsakovui, yra nesuderinama su farmacinės veiklos vadybininko funkcijomis. Farmacinės veiklos vadybininko II pareigybės aprašymo nuostatose taip pat nebuvo įtvirtinta nekonkuravimo sąlyga, nebuvo numatytas draudimas dirbti vaistininke ne atsakovui priklausančioje vaistinėje (b. l. 28-29). 2006-08-17 vidaus darbo ir tvarkos taisyklių 17.9 p. buvo nurodyta, kad darbuotojas privalo neatskleisti informacijos, sudarančios atsakovo komercines paslaptis, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų asmenų naudai, atsakovo darbuotojai, pradėdami eiti pareigas, tai daryti pasižada pasirašytinai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad ieškovės kompiuteryje buvo rasti su jos darbo funkcijomis nesusiję dokumentai, kurie galimai buvo ir/ar galėjo būti nutekinti konkurentams, ir dėl to atsakovui kilo abejonės dėl ieškovės lojalumo darbdaviui, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovė atskleidė informaciją atsakovo konkurentams. Be to, atsakovas ne už tai atleido ieškovę iš darbo. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė buvo pasirašiusi pasižadėjimą neatskleisti informacijos, sudarančios atsakovo komercines paslaptis, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų asmenų naudai. Taip pat byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kokia ieškovės turima informacija buvo atsakovo komercinė paslaptis, ar iš viso ieškovė dirbo su informacija, kuri buvo komercinė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad DK 35 str. 1 d. buvo numatytas draudimas dirbti konkuruojančioje su atsakovu įmonėje, nes šioje įstatymo normoje nėra numatytas toks draudimas. Toks draudimas nėra numatytas ir DK 114 str., numatančiame teisę darbuotojui eiti antraeiles pareigas ar dirbti kitus darbus kitoje darbovietėje. Byloje atsakovas nepateikė tokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovės darbas vaistininke atsakovui nepriklausančioje įmonėje yra dalyvavimas veikloje, nesuderinamoje su ieškovės darbo funkcijomis – farmacinės veiklos vadybininko funkcijomis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atleido iš darbo ieškovę DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimą reglamentuoja DK 297 str. Šio įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal šio įstatymo 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kitų darbuotojo teisių gynimo būdų, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, įstatymai nenumato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 297 str. 3 ir 4 d. aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; ir kt.), yra nurodęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 str. 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007, konstatuota, kad DK 287 str. 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Ieškovė R. P. ieškiniu neprašė taikyti DK 297 str. 3 d. numatyto teisių gynimo būdo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji negali būti grąžinta į pirmesnį darbą, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo pagrindą, į tai, kad neįmanoma bus dirbti su ta pačia vadovybe. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė turėtų būti grąžinta į pirmesnį darbą ir taip geriausiai būtų apginti ieškovės (darbuotojos) interesai. Dėl to nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė DK 297 str. 4 d. numatytą darbuotojo teisių gynimo būdą, t. y. priėmė sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisė ieškovei DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir priteista ieškovei DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Dėl to netenkintinas ir apeliacinio skundo reikalavimas priteisti atsakovui jo ieškovei sumokėtą 4117,19 Lt sumą, vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė jai itin stiprius emocinius sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, stresą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, ieškovė yra priversta nuolat atsisakyti draugų kvietimų į šventes, teatrus, filmus, koncertus, priversta nuolat teisintis, dėl ko patiria nepatogumus ir nepilnavertiškumo jausmą, turi riboti namuose vandenį, elektrą, telefoninius pokalbius, nebegali nusipirkti kokybiško maisto, spaudos, kosmetikos, būtinų higienos priemonių, turės nutraukti sveikatos stiprinimo užsiėmimus sporto klube, atsisakyti ilgai planuoto odontologinio gydymo, studijų, kvalifikacijos kėlimo kursų. Nesaugumo jausmą kelia ir krizė, didėjantis nedarbas, nuolatinis kainų kilimas. Dėl atsakovo nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo sunku susirasti kitą darbą. Atsakovo įmonėje ji dirbo 10 metų, tai buvo jos pagrindinis darbas ir nuolatinis pajamų šaltinis, iš šių pajamų ji mokėjo būsto kreditą, todėl netekusi šio pajamų šaltinio turėjo kreiptis į banką dėl kredito ir palūkanų grąžinimo atidėjimo. Ieškovė pateikė 2009-02-19 išrašą iš medicininių dokumentų, išduotą VšĮ Centrinės poliklinikos, kad jai buvo sutrikusi sveikata (b. l. 125-126), receptų nuorašus, vaistų pirkimo čekius (b. l. 127-131). Atsakovas UAB „Eurovaistinė“ teismui pateiktoje pažymoje nurodė, kad ieškovės šešių mėnesių vidutinis darbo užmokestis iki atleidimo mėnesio buvo 3970,48 Lt (neatskaičiuos mokesčių) (b. l. 102). Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2003-03-19 ieškovė su AB banku „Hansa-LTB“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 34754 eurų kreditas, kredito grąžinimo terminas – 2018-03-19, kad ieškovė privalo vykdyti įsipareigojimus: grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, kad ieškovė kreipėsi į darbo biržą (b. l. 51-64, 143-145).

DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Įvertinus tai, kad ieškovė iš darbo buvo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurio nepadarė, kad atsakovas nutraukė 1999-11-17 sudarytą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė gaudavo pagrindines pajamas ir vykdė įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, be įspėjimo, darytina išvada, jog ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, neužtikrintumą savo ateitimi. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovės nurodomi išgyvenimai yra apsimestiniai, o ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti vertinamas kaip sąmoningas ieškovės piktnaudžiavimas teise, siekimas nepagrįsto pasipelnymo, kaip kad teigia atsakovas apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 6750 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šią sprendimo dalį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar visos ieškovės sumokėtos sumos advokato padėjėjui gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, kad neteisingai buvo taikytos CPK 98 str. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas ieškovei turi atlyginti visas ieškovės patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas. Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Iš šios nagrinėjamos iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sudarė sutartį su Advokatų kontora Marapolskas, Kasliauskas, Kunčius ir partneriai Adversus dėl teisinių paslaugų teikimo (b. l. 68). Pirmosios instancijos teisme ieškovę atstovavo advokato padėjėjas D. Vaičiūnas, advokatas A. Marapolskas. Ieškovė pagal minėtą teisinės pagalbos sutartį sumokėjo 6750 Lt (3750 +3000) (b. l. 117, 151). Ieškovės atstovas parengė ieškinį, surinko medžiagą, reikalingą ieškiniui pareikšti, patvirtino dokumentų, tiekiamų su ieškiniu, nuorašus (tvirtino advokatas A. Marapolskas). Bylos nagrinėjimo metu parengė paaiškinimus (pasirašė advokatas A. Marapolskas) (b. l. 118-123), papildomai tvirtino nuorašus (tvirtino advokatai A. Marapolskas ir I. Abramavičiūtė) (b. l. 124-145). Advokato padėjėjas D. Vaičiūnas atstovavo ieškovę 2009-02-26 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (trukmė teismo posėdžio protokole nėra nurodyta) (b. l. 146-147), 2009-04-08 teismo posėdyje (trukmė teismo posėdžio protokole nėra nurodyta) (b. l. 155-160). Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. nurodyta, kad už ieškinį rekomenduojamas maksimalaus užmokesčio dydis yra 2400 Lt (3*800), už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 96 Lt (0,12*800) (8.16 p.), už vieną atstovavimo teisme valandą – 120 Lt (0,15*800) (8.18 p.). Šių Rekomendacijų 5 p. nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas yra skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 p. nurodytų dydžių. 11 p. numato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo pagrindas nukrypti nuo maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad atstovas ir kiti atstovai turėjo teikti ieškovei konsultacijas, patarimus, susipažinti su bylos medžiaga, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, apie 5 val. parengiamojo ir teismo posėdžių trukmę, ginčo esmę, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 6750 Lt advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, priteistą šių išlaidų dydį sumažina iki 3200 Lt ir dėl to pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 2160 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1320 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo esmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.). Taip pat įvertintina tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra priimtas procesinis sprendimas atsakovo nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmestas, šalies naudai ar nenaudai priimamu apeliacinės instancijos procesiniu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovei R. P. iš atsakovo UAB „Eurovaistinė“ 6750 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 3200 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo UAB „Eurovaistinė“ 1320 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Dalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis