- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-195/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- R., R. Ž.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria R. Ž. kardomosios priemonė – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 2 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad 2010 m. kovo 13 d. naktį, (duomenys neskelbtini) savo namo kambaryje turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete dukra V. Ž., gim. XXXX m. vasario XX d., prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, užspausdamas ranka burną, kad nešauktų ir pasakęs, kad bus blogiau jei spardysis, numovė kelnaites ir kišo pirštus į mažametės lytinius organus, taip padarė mergystės plėvės paviršinį įtrūkimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl patirto streso, ir taip seksualiai ją prievartavo.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. kovo 14 d. naktį savo namuose turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete dukra V. Ž., gim. XXXX m. vasario XX d. prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, užspausdamas ranka burną, kad nešauktų ir pasakęs, kad bus blogiau jei spardysis, numovė kelnaites ir kišo pirštus į mažametės lytinius organus, taip padarė mergystės plėvės paviršinį įtrūkimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl patirto streso, ir taip seksualiai ją prievartavo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje R. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, trukdyti procesui.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. Ž. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta. Skunde nurodo, kad jam pareikšti įtarimai nepagrįsti, byla dar neišnagrinėta, todėl dirbtinai yra apsunkinama jo teisinė padėtis, nes inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Teigia, kad teismas suėmimo terminą pratęsė tik formaliai, kadangi neatsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas nenurodė jokių motyvų, kurie patvirtintų suėmimo skyrimo ir jo termino pratesimo pagrindų buvimą, todėl pažeidė BPK 125 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, todėl jis niekaip negali trukdyti procesui.
Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad laikomas suimtas daugiau kaip 6 mėnesius, tačiau teismas nenustatė papildomų suėmimo pratęsimo pagrindų. Tai patvirtina, kad jam gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.
Gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Ž. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio ir 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina tai, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar kaltinamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1-4 dalyse numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti R. Ž. dalyvavimo bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo R. Ž. pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas R. Ž. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), trukdys procesui. Apeliacinis teismas sutinka su kaltinamojo nuomone, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neišsami ir joje tinkamai neišdėstyti suėmimo termino pratęsimo motyvai (BPK 125 straipsnio 2 dalis). Tačiau šie trūkumai ištaisomi apeliacinio proceso metu.
Dėl to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kaip ir nurodė apygardos teismas, R. Ž. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas ir dar vienas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ (toliau – Senato) 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, nusikalstamų veikų pakartotinumas, pragyvenimo lėšų iš nusikalstamos veikos gavimas, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra išsiskyręs, t. y. jo nesaisto glaudūs socialiniai ryšiai, kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, nusikaltimo pobūdis, kaltinamojo veiksmai panaudojus tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, rodo, kad apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad R. Ž. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties teiginį, jog suimtasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutartyje nėra nurodyta. Vien tai, kad R. Ž., vengdamas baudžiamosios atsakomybės ir pasislėpdamas nuo teismo tokiu būdu trukdys procesui, tokio suėmimo pagrindo neįrodo, o kiti bylos duomenys to taip pat nepatvirtina. Todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad kaltinamasis R. Ž. trukdys procesui, nepripažįstamas pagrįstu. Nors ši aplinkybė iš skundžiamos nutarties pašalinama, tačiau tai nedaro nutartį nepagrįsta ar neteisėta.
Kaltinamasis skunde nepagrįstai teigia, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą daugiau kaip 6 mėnesiams nenustatė papildomų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu R. Ž. baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad suėmimas gali būti tęsiamas ilgiau kaip 6 mėnesiams tik ypatingai sudėtingose ar didelės apimties bylose, negalioja, nes ši norma yra privaloma tik ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Kaltinamasis R. Ž. skunde nurodo, kad jam gali būti taikomos įstatymų numatomos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta, perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad R. Ž. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Teismo nuomone, R. Ž. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kaltinamojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.