Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis, II-114-814/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: II-114-814/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-17-3-00014-2021-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti iš dalies

Teisėjas: Lina Šafronienė (pirm.)
Pažeidėjas: E. V. L.
Pareiškėjas: E. V. L.
Institucija: Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK
Nukentėjusysis: Sodininkų bendrija "Žilvitis"

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-114-814/2021

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00014-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.10.1; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 22 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant V. G., R. Š.,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V. L.,

dalyvaujant nukentėjusiojo sodų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)” atstovei pirmininkei L. A.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. V. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-2358-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) nutarimu Nr. 61-ANR_N-2358-2020 E. V. L. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini) jėga atidarydamas įvažiavimo - išvažiavimo į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją automatinius vartus, sugadino svetimą, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automatinių vartų uždarymo mechanizmą, tuo padarydamas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 88,70 eurų turtinę žalą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, už ką jam buvo skirta 300 Eur bauda ir įpareigojimas per vieno mėnesio laikotarpį atlyginti sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)s“ turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, E. V. L. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK 2020 m. gruodžio 15 d. priimtą nutarimą Nr. 61-ANR N-2358-2020 administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukti, bei priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai. Nurodo, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą, paviršutiniškai susipažinęs su administracinio pažeidimo byloje esančia medžiaga iš viso nenustatinėjo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties ir neteisėtai apkaltino padarius administracinės teisės nusižengimą pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. Pareigūnas, priimdamas Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, privalėjo išsiaiškinti, ar E. V. L. veiksmai buvo tyčiniai, t. y. ar buvo administracinio nusižengimo sudėtis. Jo veiksmus, pagal kuriuos yra kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, tyrė ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius (Jonava) (toliau - Jonavos prokuratūra) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36087-19, 2020 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau - Prokuratūros nutarimas). Pareiškėjas nurodo, jog prokuratūros nutarime yra labai svarbi išvada: „Nėra jokio pagrindo teigti, kad E. V. L. būtų tyčia siekęs sulaužyti vartus, kuriuos savo lėšomis po to dar ir sutaisė“. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas Pareigūnas privalėjo vadovautis Prokuratūros nutarimu, kuriame nustatyta pareiškėjo tyčia. Mano, kad jo veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, numatytos ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teisena privalėjo būti nutraukta. Nors Prokuratūros nutarime buvo nurodyta, kad sugadintus vartus pats savo iniciatyva ir lėšomis sutvarkė, kas pagal ANK nuostatas vertinama kaip lengvinanti aplinkybė, tačiau Jonavos PK Pareigūnas lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jonavos PK Pareigūnas įrodymus vertino paviršutiniškai, todėl nepastebėjo, kad vartai jau sutaisyti, t. y. žala atlyginta, savo Nutarime pareiškėją įpareigojo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti jokiais bylos duomenimis nepagrįstą 88.70 Eur žalą. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog Nutarimas neatitinka ANK keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržyta pareiškėjo teisė gintis. Jonavos PK Pareigūno Nutarime nusižengimų esmė yra suformuluota abstrakčiomis frazėmis, nenurodant kokias konkrečiais neteisėtais veiksmais pasireiškė teisės aktų pažeidimas. Vien formalus įstatymų nuostatų nurodymas administracinio nusižengimo nutarime, neatskleidžiant galimai padaryto nusižengimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad administracinio nusižengimo nutarimas atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus šio dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK atstovas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, nes nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepime nurodo, jog 2020 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Š. nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-36087-19, kuriame nutarta nutarimą perduoti nagrinėti Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 115 straipsnį ir ANK 481 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek vaizdo įrašu, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad E. V. L., siekdamas patekti į SB „(duomenys neskelbtini)” teritoriją ir neatsidarius automatiniams vartams, per atsidariusį tarpą įėjęs į vidų ir siekdamas atidaryti vartus, tyčia rankomis patraukė kairės pusės vartų varčią, po ko sekė garsas, rodantis, kad lūžo vartų atidarymo mechanizmas. Ši aplinkybė aiškiai matyti vaizdo įraše, kaip po to įtariamasis ranka pakelia nulūžusią dalį ir atidaro kairę vartų pusę. Iš to darytina išvada, kad įtariamasis, siekdamas atidaryti vartus, traukdamas juos rankomis ir jausdamas mechaninį vartų pasipriešinimą, galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų gali sulūžti ar sugesti vartų mechanizmas, tačiau jei to ir nesiekė, tačiau, tęsdamas savo veiksmus, sąmoningai leido tam atsitikti. Nutarime nurodyta, jog šiuo atveju vien tyčios konstatavimo nepakanka, įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla ne už bet kokios, o tik didesnės nei 3 MGL (150 eurų) vertės turto sugadinimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad numatyta pakeisti detales, kurių vertė 177,40 eurų. Įvertinus tai, kad visos dalys po 2 vienetus, t. y. keičiant abiejų vartų varčių mechanizmų detales, nors sugadinta buvo tik vienos pusės varčia, laikytina, jog, vienos pusės komplektuojančios dalys vertos 88,70 eurų. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad sugadinto turto vertė neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatyto 3 MGL dydžio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl E. V. L. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį - tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. V. L. traukdamas vartus rankomis ir jausdamas mechaninį vartų pasipriešinimą, galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų gali sulūžti ar sugesti vartų mechanizmas, tačiau jei to ir nesiekė, tačiau, tęsdamas savo veiksmus, sąmoningai leido tam atsitikti. Šiuo pagrindu 2020 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS Ruklos grupės vyriausiasis tyrėjas V. F. E. V. L. atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, bei paskyrė administracine nuobauda.

Nagrinėjant skundą teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su nukentėjusiąja santykiai įtempti. Konfliktuoja dėl žemės sklypų. Mano, kad nusižengimo nepadarė, specialiai vartų nelaužė, jis tik ruošėsi įvažiuoti į savo teritoriją. Sodų bendrijoje negyvena nuolatos, bet kartais atvažiuoja į S. B. (ji yra giminaitė) nuosavybės teise esantį sodą. Teigia, jog tai jų dalinė nuosavybė. Tą dieną jie iš ryto taip pat buvo sode, iš jo išvyko apie 15-16 val., vartai veikė. Apie 0.15 val. grįžo atgal į sodą. Prie teritorijos vartų atvyko dviem automobiliais (viename jis, kitame S. B.), tačiau vartai neatsidarė. Vartai atsidaro paskambinus nurodytu telefonu. Jam priėjus prie vartų pamatė, kad kaimynystėje pas A. D. vyksta šventė, dėl to paprašė jų atidaryti vartus. Gavo tik atsakymą, jog jam nėra tikslo čia važiuoti. Kas jam taip atsakė nežino, nes buvo tamsu ir triukšminga, girdėjo tik vyrišką basą. Kadangi dar kartą paskambinus telefonu vartai neatsidarė, pagalvojęs, jog jie sugedo, nusprendė prieiti prie jų ir pabandyti rankomis juos pastumti. Pastūmus, vartai pajudėjo ir atsidarė. Jis nemano, kad tokiu būdu sulaužė vartus. Negirdėjo jokių lūžimo garsų. Tuo metu prie vartų atėjo A. D. ir pirmininkė ir jie bandė vėl vartus uždaryti. Kadangi skubėjo į namus, jis prašė jų pasitraukti nuo vartų ir pravažiavimo, kad jis galėtų pravažiuoti. Kilo konfliktas, bet jis jame nedalyvavo ir skubiai nuvyko namo. Tyčia vartų nelaužė. Jei vartai buvo sulaužyti, tai jis nėra tikras, kad būtent jis juos sulaužė, nes jiems atvykus ir paskambinus, vartai neatsidarė, nors iki tol viskas veikė gerai ir vartai darinėjosi. Po kurio laiko, kai vartai ilgą laiką buvo palikti atidaryti, jis iš principo, jog buvo apkaltintas vartų sugadinimu, ir neatmesdamas varianto, jog galbūt jis tikrai juos atidarydamas rankomis, sulaužė, iškvietė meistrą, kuris tuos vartus suvirino ir sutvarkė ir 2019 m. rugsėjo 5 d. vartai vėl pradėjo veikti. Už vartų sutvarkymą jis mokėjo pats. Vienintelis dalykas dėl kurio jis jaučia kaltę ir galbūt dėl ko sodų bendrijos pirmininkei viskas nepatiko, tai nudažyta nauja vartų spalva – mėlyna, o ne žalia. Teigia, kad prokurorės priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisingas, o pirmininkė nori tik finansiškai pasipelnyti.

Nukentėjusiojo sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė pirmininkė liudytoja L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nesusipratimai su pareiškėju prasidėjo 2015 m. taip pat dėl vartų sulaužymo. Pagal kitų gyventojų kalbas buvo išsiaiškinta, jog tai padarė pareiškėjas. Apie tai ji pasakė pareiškėjui, dėl to prasidėjo konfliktai. Viskas, ką sako pareiškėjas yra netiesa. Pareiškėjas nuolat gyvena sodų bendrijoje, tačiau nėra sodų bendrijos narys. Minimą vakarą ji buvo pas kaimynus D. ir žiūrėjo televizorių. Matė, kaip apie 23.30 val. pravažiavo viena mašina. Po to, po vidurnakčio privažiavo dvi mašinos, kurios sustojo ir nepravažiavo pro vartus kurį laiką. Ji manė, kad atvyko pas kažką į svečius ir vartai tuoj bus atidaryti. Mašinoms sustojus, vienas asmuo išlipo ir pradėjo laužti vartus. Tuo metu ji išbėgo į balkoną ir pradėjo rėkti „kodėl vyrai laužiat vartus“ ir nurodė A. D. bėgti į gatvę. A. D. pribėgus prie pareiškėjo kilo įtampa, tačiau fizinio konflikto nebuvo. Pribėgus ji S. B. ir jos draugo paklausė, kodėl taip elgiasi. Tuo metu atėjo R. D., kuri atsistojo priešais S. B. mašiną, o pastaroji specialiai važiavo link R. D.. Prasidėjus kalboms, jog reikia kviesti policiją, stovėjusios mašinos greitai nuvažiavo į teritoriją. Po to atėjo E. M. ir iškvietė policiją. Kitą dieną pareiškėjas ėjo mokėti mokesčius ir pirmininkei per kitą asmenį perdavė, kad labai norėjo sulaužyti vartus ir tai padarė, o pirmininkė nieko nepadarys jam. Po kurio laiko nepasitaręs su niekuo iš sodų bendrijos valdybos pareiškėjas tariamai sutvarkė vartus, tačiau vartai neužsidarė. 2019 m. rugsėjo 5 d. dėl vartų neveikimo buvo surašytas aktas. Po to buvo kreiptasi į TN Baltic, kurie 2019 m. rugsėjo 30 d. sutvarkė sulaužytus vartus. Skundė prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet skundas buvo atmestas. Vartai buvo įrengti 2015 m. per tą laiką vartai ne kartą buvo sulūžę ir buvo remontuojami. Toje pačioje vietoje kur buvo sulaužytai, paskutiniu metu remonto nebuvo. Ji mano, kad vartai neatsidarė dėl to, kad iš abiejų mašinų, buvo skambinama vienu metu. Skambinant tarp skambučių turėjo praeiti daugiau nei 2 min. laiko. Kada ir kiek kartų ir kokiu intervalu buvo skambinta yra nurodyta prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iki šiol niekada nebuvo kitų gyventojų nusiskundimų dėl vartų neatsidarymo. Nesuveikus automatiniam atidarymui galima vartus atrakinti raktu. Raktas yra pas ją.

Liudytojas A. V. D. teismo posėdyje paaiškino, jog jis gyvena sodų bendrijoje. Vakare, žiūrint televizorių pamatė prie vartų stovinčius asmenis. Tuo metu įsijungė vaizdo kameras ir pamatė, kad akivaizdžiai pareiškėjas laužia vartus. Sureaguoti nespėjo, nes nuėjus vartai jau buvo išlaužti – išlaužtas mechanizmas. Vartai veikia paskambinus telefonu, jie atsidaro. Jam nėra buvę, kad vartai neveiktų. Po to pareiškėjas vartus sutaisė. Matė sutaisytus vartus, tačiau jie veikė nepilnai, nes paskambinus telefonu, neužsidarė iki galo, pro tarpą būtų tilpęs žmogus. Šalia pagrindinių vartų yra mažesni varteliai, kurie nerakinami. Pro pareiškėjo sutvarkytus vartus automobilis negalėjo pravažiuoti. Kairė pusė buvo sulaužyta, tačiau po remonto neužsidarė dešinė pusė. Tą vakarą į jį pareiškėjas nesikreipė dėl vartų atidarymo.

Liudytojas H. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba suvirintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viršininkas liepė nuvykti į nurodytą vietą ir ten atlikti virinimo darbus. Nuvažiavo į sodą Jonavos rajone. Buvo sulūžę vartai kairėje pusėje, juos pakėlė ir suvirino. Vartai jau anksčiau buvo suvirinti daugelyje vietų. Jis tik tų vartų lūžio vietą suvirino. Viskas veikė, darinėjosi automatiškai, rankomis nedarinėjo. Dešinės vartų pusės netvarkė, ji ir taip puikiai dirbo.

Liudytoja S. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra jos giminaitis. Apie bylą žino, nes tuo metu buvo prie vartų, kai jie buvo tariamai sulaužyti. Tą naktį grįžo su pareiškėju kartu, tik dviem mašinomis, ji buvo pirmoji prie vartų. Kadangi jie važinėja kartu, jau senai yra sutarę, jog dėl vartų atidarymo skambina arčiau vartų esantis vairuotojas. Tą naktį ji skambino kelis kartus, tačiau vartai neatsidarė. Išlipusi iš mašinos apie tai pasakė pareiškėjui, kuris taip pat pabandė skambučiu atidaryti vartus, tačiau ir jam vartai neatsidarė. Tada išgirdo, kad prie vartų gyvenantys kaimynai dar nemiega, namuose dega šviesa, girdisi triukšmas, todėl pareiškėjas nuėjo jų paprašyti, kad atidarytų vartus. Buvo atsakyta: „kas jūs tokie, ko čia važinėjatės?“. Tada pareiškėjas pravėrė rankomis vartus, pralindęs atsirakino raktu vieną pusę, juos atidarė ir ji pravažiavo. Tik pravažiavus vartus įvyko išpuolis prieš ją. R. D. pradėjo spardyti jos mašiną, lankstyti veidrodėlius. Ji supyko, iššoko iš mašinos ir pradėjo konfliktuoti su jos mašiną spardžiusia moterimi. Su pirmininke bandė kalbėti, tačiau pirmininkė specialiai kėlė problemas, nebendravo. Iki to laiko jai nėra buvę, kad vartai neatsidarytų. Tuo metu atbėgusi pirmininkė pradėjo grasinti, rėkti, kodėl jie sulaužė vartus. Po kurio laiko pareiškėjas sutvarkė vartus, paskambino pirmininkei ir pranešė apie tai, tuo metu pirmininkė papriekaištavo, kodėl vartai buvo tvarkomi be sodų bendrijos valdybos žinios, pradėjo grasinti, kad bus dabar blogiau.

Liudytoja R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie vidurnaktį, namuose būnant su pirmininke ir savo vyru, per savo kambario langą pamatė, kaip prie vartų įvažiavimo privažiavo dvi mašinos ir vyksta sujudimas. Iš mašinų išlipę du vyrai vaikščiojo aplink vartus. Pirma mintis buvo, kad kažkas atvažiavo į svečius ir negali pravažiuoti. Tačiau geriau įsižiūrėjus (nuo jų namų iki vartų yra vos 50 m. atstumas) pamatė, jog tenai buvo laužiami vartai. Tada pirmininkė išbėgo į balkoną ir pradėjo rėkti „vyrai ką jūs čia darote? Nelaužykite vartų“. Tuo pat metu, jos vyras įsijungė vaizdo kameras, kurių vaizdas pateikiamas per mobilaus ryšio telefoną, ir pamatė, kad tikrai yra laužomi vartai. Telefonu vyras negali užblokuoti vartų darinėjimosi. Tada visi išbėgo į lauką prie vartų. Į juos tikrai niekas nesikreipė dėl vartų atidarymo. Girdėjo, kai moteris iš mašinos, vyrui, priėjusiam prie vartų pradžioje sakė „nelaužyk vartų“, o po išgirsto lūžio garso pasakė „sulaužei vartus“. Jai beeinant pamatė, kad vartai buvo jau išlaužti ir pareiškėjas puolė jos vyrą, kuris nenorėjo įleisti jų į teritoriją ir uždarinėjo vartus. Tuo metu jie galvojo, jog tai pašaliniai asmenys. Tarp pareiškėjo ir jos vyro kilo žodinis konfliktas. Jos vyrui pasitraukus nuo vartų, į teritoriją įvažiavo pirmoji mašina, kurią vairavo moteris. Vairuotoja specialiai važiavo link jos, todėl ji ranka atsitrenkė į pravažiuojančią mašiną. Tarp jos ir moters, vairavusios mašiną, taip pat kilo konfliktas, tada pareiškėjas besididžiuodamas pasakė, kad jis sulaužė vartus. Žmonės buvo labai pikti ir susierzinę, kai jos vyras visiems pasakė, kad yra kameros ir viskas fiksuojama. Kitą dieną sodų bendrijos žmonės kalbėjo, jog pareiškėjas visiems giriasi, kad sulaužė vartus ir jam niekas nieko nepadarys ir nieko neįrodys. Mano, kad jei negalėjo įvažiuoti pro vartus, tokiu atveju galėjo pasistatyti mašiną prie vartų ir į teritoriją įeiti pro mažus vartelius arba skambinti kitiems sodo bendrijos nariams. Kai ji atėjo prie vartų, viena vartų pusė buvo visiškai atidaryta, pro ją tilpo mašina. Viena vartų detalė buvo sulūžusi. Nežino, ar vartai buvo tvarkomi, kadangi sodų bendrijoje gyvena neilgai. Jaučiasi nesaugiai gyvendama sodų bendrijoje kai tokie asmenys gyvena kaimynystėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. V. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu E. V. L. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 115 numatyto nusižengimo padarymą, skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo nustatyta jo tyčia, neteisėtai paskirta bauda, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir priimtas nemotyvuotas ir ANK reikalavimų neatitinkantis nutarimas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo protokolo forma, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai ar asmuo administracinėn atsakomybėn yra traukiamas be pagrindo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje pateiktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog E. V. L. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai savo veiksmais sugadino sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijos vartų mechanizmą, taip padarydamas sodininkų bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Pareiškėjas nurodo, kad atvažiavus prie sodininkų bendrijos teritorijos vartų skambino telefonu, tačiau vartai neatsidarė. Kadangi dar kartą paskambinus telefonu vartai neatsidarė, nusprendė prieiti prie jų ir pabandyti rankomis juos pastumti. Pabandžius, vartai pajudėjo ir atsidarė, nemano, kad taip sulaužė vartus. Negirdėjo jokių lūžimo garsų. Tyčia vartų nelaužė. Jei vartai buvo sulaužyti, tai jis nėra tikras, kad būtent jis juos sulaužė, nes jiems atvykus ir paskambinus, vartai neatsidarė, nors iki tol viskas veikė gerai ir vartai darinėjosi. Byloje esantys įrodymai patvirtina (nutarimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, paties pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, iš dalies ir paties pareiškėjo parodymai), kad E. V. L. iš tiesų sugadino sodininkų bendrijos mechanizmą. Pareiškėjo teiginys, jog nėra pagrindo teigti, kad vartų mechanizmą jis sugadino tyčia, yra atmetamas kaip nepagrįstas ir yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remdamasis tiek vaizdo įrašu, tiek liudytojų parodymais teismas nustatė, kad E. V. L., siekdamas patekti į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir neatsidarius automatiniams vartams, per atsidariusį tarpą įėjo į vidų ir siekdamas atidaryti vartus, tyčia rankomis, naudodamas jėgą, patraukė kairės pusės vartų varčią, po ko sekė aiškiai vaizdo įraše girdimas garsas, rodantis, kad vartų atidarymo mechanizmas lūžo būtent tuo metu, kuomet E. V. L. rankomis traukė vartų varčią. Ši aplinkybė aiškiai matoma vaizdo įraše, taip pat ir tai, kad po to pareiškėjas ranka pakelia nulūžusią vartų mechanizmo dalį ir atidaro kairę vartų pusę. Iš aptartų duomenų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas atidaryti vartus, traukdamas juos rankomis ir jausdamas mechaninį vartų pasipriešinimą, galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų gali sulūžti ar sugesti vartų mechanizmas, tačiau jei to ir nesiekė, tačiau, tęsdamas savo veiksmus, sąmoningai leido tam atsitikti ir tokiais savo veiksmais tyčia sulaužė vartų mechanizmą.

Šią teismo išvadą pagrindžia ir liudytojų parodymai. Nukentėjusiojo sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovė pirmininkė liudytoja L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad matė, kaip po vidurnakčio sodininkų bendrijos vartų privažiavo dvi mašinos, kurios sustojo ir nepravažiavo pro vartus kurį laiką. Mašinoms sustojus vienas asmuo išlipo ir pradėjo laužti vartus, tuo metu ji išbėgo į balkoną ir pradėjo rėkti „kodėl vyrai laužiat vartus“. Liudytojas A. V. D. teismo posėdyje paaiškino, kad matė prie vartų stovinčius asmenis. Tuo metu įsijungė vaizdo kameras ir pamatė, kad akivaizdžiai pareiškėjas laužia vartus. Liudytojas H. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba suvirintoju UAB „Polista“. Sodininkų bendrijoje buvo sulūžę vartai kairėje pusėje, juos pakėlė ir suvirino. Liudytoja R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad matė, kaip buvo laužiami vartai. Tuo tarpu liudytojos S. B. parodymais, pareiškėjas pravėrė rankomis vartus, įlindo į vidų ir raktu vartus atrakinęs, juos atidarė ir ji pravažiavo, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, nes niekas, net ir pats pareiškėjas, nepatvirtino, kad vartus atidarė atrakindamas juos raktu.

Pareiškėjas savo skunde remiasi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36087-19 priimu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir minėtame nutarime padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog E. V. L. tyčia siekė sulaužyti vartus. Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymi, jog prokuroro nutarime padarytos išvados teismo nesaisto ir kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Nutarime pareiškėjas įpareigotas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti jokiais bylos duomenimis nepagrįstą 88,70 Eur žalą. Teismas šį pareiškėjo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2019 m. rugpjūčio 22 d. žalos vertinimo akto matyti, kad įvertinus padarytą žalą numatyta pakeisti detales, kurių vertė 177,40 eurų (vartų CAME ausis KRONO/ATI (2 vnt.) – 47 Eur, vartų vamzdis su kapronu (2 vnt.) – 51,40 Eur, komplektuojančios dalys – 79 Eur). Teismas įvertinęs, kad visos dalys numatytos po 2 vienetus, t. y. keičiant abiejų vartų varčių mechanizmų detales, nors sugadinta buvo tik vienos pusės varčia, sprendžia, kad vienos pusės komplektuojančios dalys yra 88,70 eurų vertės. Todėl pareiškėjas pagrįstai įpareigotas atlyginti sodų bendrijai 88,70 eurų žalą.

ANK 115 straipsnio numato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pažymima, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuobauda skiriama vadovaujantis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais. Priimant skundžiamą nutarimą, nusižengimo bylą nagrinėjusi tyrėja E. V. L. paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą. Administracinio nusižengimo metu nenustatyta E. V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina kai, kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad E. V. L. dėjo pastangas atlyginti žalą - pasamdė asmenį, kuris suvirino sulaužytą vartų mechanizmą, ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia.

Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių galinčių sąlygotų švelnesnės nei įstatymas numato atsakomybės taikymą E. V. L. atžvilgiu nenustatyta. Tačiau atsižvelgus į nustatytą naują atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis E. V. L. skirtina nuobauda - 200 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

E. V. L. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 15 d., priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-2358-2020 pakeisti ir nuobaudą sumažinti, paskiriant E. V. L. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d., nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20124989110. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė