- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- 1-101-508/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00720-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nukentėjusysis
- T. K., V. K.
- Kaltinamasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajam T. K., nukentėjusiojo atstovui Georgijui Gromovui, nukentėjusiųjų V. K. ir V. K. atstovei pagal įstatymą E. P., jų atstovui Georgijui Gromovui, kaltinamajam V. B., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B. a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1987 11 15 Alytaus r., lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. ( duomenys neskelbtini)., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. liepos 06 d. apie 00.03 val. ( duomenys neskelbtini), D. B. priklausančio buto kambaryje, V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą su savimi turėtu lenktiniu peiliu dūrė nukentėjusiajam V. K. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su širdies sužalojimu, dėl ko nukentėjusysis nuo ūmaus nukraujavimo mirė, tokiomis aplinkybėmis tyčia nužudė V. K..
Motyvuojamoji dalis
Kaltę patvirtina sekantys įrodymai.
Kaltinamasis V. B. prisipažino kaltu. Parodė, jog V. K. pažįsta nuo vaikystės, gyvena tame pačiame kaime. Su V. K. keliskart pykosi dėl V. V., kuri paskutiniu laikotarpiu gyveno su juo, o prieš ji tai gyveno su V. K.. Pas V. K. užeidavo keliskart į mėnesį kartu su V. V., kuri eidavo aplankyti savo bendrų vaikų, padėdavo V. K. ūkyje, kartu girtaudavo, pykdavosi ir vėl bendraudavo. 2009-07-05 nuėjo su V. V. pas V. K., nusinešė alkoholio, V. K. jau buvo neblaivus, visi begeriant sugalvojo aplankyti jo motiną D. B.. V. K. buvo stipriai apgirtęs, todėl automobilį vairavo pats, nusivežė alaus. Virtuvėje begeriant alkoholį, V. K. įžeidinėjo V. V. ir kažką negražaus pasakė apie jo motiną, abu trumpai ginčijosi. Naktį visi ruošėsi eiti miegoti. Kambaryje V. K. gulėjo lovoje, pats taip pat atsigulė, bet sugalvojo važiuoti namo, todėl prašė V. K. automobilio raktelių. V. K. atsakė, kad raktelių ir automobilio neduos. Tuomet kambaryje buvo tik dviese, V. K. paklausė kur Vaida, jis atsakė, kad lauke, tada šis ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir pradėjo stotis nuo lovos. Pačiam pasirodė, kad V. K. jį puls, kad šis gal turi rankose peilį. Tada pašokęs išsitraukė peilį iš kišenės, atsisukęs į V. K. žengė prie jo ir sudavė peiliu į kairę krūtinės pusę, šis nugriuvo ant lovos. Pamatęs kraują išsigando, pasiėmė automobilio raktelius ir išbėgo į lauką. Prie netoliese esančio tvenkinio išmetė peilį. Sėdęs į V. K. mašiną važiavo, bet pavažiavus 200 metrų, užgeso mašinos variklis. Buvo grįžęs atgal į butą, matė medikus. Kieme išsigandęs tūnojo krūmuose, kol pareigūnai jį sulaikė. Nuoširdžiai gailisi. Civ.ieškiniui dėl turtinės žalos – laidojimo išlaidų atlyginimo neprieštarauja, prieštarauja nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydžiams, pripažįsta ir sutinka ateityje atlyginti 25000 Lt neturtinę žalą T. K., po 30000 Lt neturtinės žalos vaikams V. K. ir V. K..
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas T. K. parodė, jog V. K. brolis. Kartu negyveno, bet susitikdavo į mėnesį kartą ar kelis, draugavo ir gerai sutarė. 2009-07-06 naktį, apie 2 val. jam paskambino sesers vyras V. P. ir pasakė, kad V. B. nudūrė peiliu brolį. Problemos tarp V. B. ir brolio V. K. prasidėjo tuomet, kai V. V. išėjo gyventi su V. B.. Su V. V. jo brolis pragyveno 6 metus, gyveno normaliai, turėjo du mažamečius vaikus. Brolis daug dirbo, turėjo ūkį, augino daržoves. V. V. ateidavo su V. B. pas brolį aplankyti vaikų, padėdavo broliui ūkyje, kai išgerdavo alkoholio tai vyrai pradėdavo ginčytis, konfliktuoti. Brolis yra sakęs, jog V. B. su draugais buvo jį sumušęs, girtas su peiliu švaistėsi, koją buvo įpjovęs. Dėl brolio mirties patyrė didelę moralinę žalą, brolio netektis skaudi, liko du brolio vaikai, jaučia pareigą jais rūpintis bei padeda seseriai E. P. pagal išgales, turėjo laidojimo išlaidų. Reiškia civ.ieškinį dėl turtinės žalos 9473,53 Lt priteisimo už laidojimo išlaidas bei 50000 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusiųjų mažamečių V. K. ir V. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė E. P. parodė, jog yra V. K. sesuo, po brolio mirties globoja jo vaikus Vytarą ir Vaivą. Apie brolio žūtį sužinojo, kai 2009-07-06 naktį jai paskambino R. M. ir pasakė, kad ( duomenys neskelbtini), V. B. motinos namuose nudurtas V. K.. Ji su vyru iškart nuvyko įvykio vietą, kieme buvo policija bei sulaikytas V. B.. Pykčiai tarp V. K. ir V. B. prasidėjo dėl V. V., kai ji paliko brolį ir vaikus, išėjo gyventi pas V. B.. Prašo priteisti tėvo netekusiems nepilnamečiams vaikams - V. K. bei V. K. po 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Išėjus iš namų motinai V. V., tėvas V. K. vienas augino mažamečius vaikus, jais rūpinosi, netekę tėvo vaikai patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, vaikai tėvą mylėjo.
Liudytoja V. V. parodė, jog yra kaltinamojo V. B. sugyventinė daugiau nei pusę metų, ankščiau ji gyveno su V. K., su juo turi du vaikus Vaivą ir Vytarą. V. B. ir V. K. keliskart mušėsi, V. B. visuomet nešiodavosi su savimi peilį. 2009-07-05 su V. B. ėjo pas V. K. padėti dirbti ūkyje, bet prasilenkė. Paskui sugrįžę atgal V. K. rado pas kaimynus gerokai apgirtusį. Nuvažiavę pas V. K. į namus girtavo. Begeriant visi sugalvojo važiuoti pas V. B. mamą į ( duomenys neskelbtini), nuvažiavę ten toliau girtavo, girtavo virtuvėje. V. B. norėjo važiuoti namo, bet V. K. jam neleido vairuoti automobilio, šie ginčijosi. Kiek vėliau visi ruošėsi eiti miegoti, vyrai buvo nuėję į kambarį. Paskui V. B. išbėgo į laiptinę, ji nuėjusi į kambarį pamatė V. K. gulint kruviną ant lovos, jis panašiai pasakė „Vaidas man įdūrė“. Tuomet ji išsigandusi pradėjo šaukti, atbėgo V. B. mama, iškvietė greitąją pagalbą. Vaikai buvo gretimame kambaryje, tačiau kai ji šaukė, vaikai buvo atėję į kambarį ir galimai matė kruviną tėvą. V. B. buvo geras vyras, dirbo, nesimušė. V. K. buvo geras tėvas, mylėjo vaikus, retsykiais išgerdavo. T. K. su broliu V. K. anksčiau daugiau bendravo, pastaruoju laiku bendravo retsykiais.
Liudytoja R. M. parodė, jog pažinojo V. K., jis labai rūpinosi mažamečiais vaikais, buvo darbštus ūkyje. V. K. labai pergyveno, kad Vaida jį paliko ir išėjo gyventi su V. B., pastaruoju laiku Virginijus buvo susitaikęs su tokia situacija, netgi priėmė šiuos gyventi pas save į namus. Ji matydavo, jog vyrai dažnai pykstasi ir vėl taikosi. 2009-07-06 jai paskambino buvusi V. K. sugyventinė V. V. ir pasakė, kad V. B. nudūrė V. K.. Netrukus ji su E. P. ir jos vyru nuvyko į ( duomenys neskelbtini), ten jau buvo atvykusi policija. Bute virtuvėje matė V. V. ir D. B., kambaryje ant lovos gulėjo jau miręs V. K., jo kairėje krūtinės pusėje buvo matyti žaizda ir kruvini rūbai. Su kaltinamuoju V. B. kalbėjosi mašinoje, šis visų atsiprašinėjo, prisipažino nudūręs V. K..
Liudytojas A. B. parodė, jog 2009-07-05 po vidurnakčio patruliavo su D. A.. Iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į ( duomenys neskelbtini), nes ten nužudytas asmuo. Atvykus į vietą, D. B. paaiškino, jog vyko išgertuvės, po ko jos sūnus V. B. dūrė peiliu V. K., paskui išbėgo į lauką ir nuvažiavo automobiliu. Bute kambaryje matė V. K. gulintį ant lovos, kairėje krūtinės pusėje buvo žaizda, dūrio anga ir kruvini rūbai. Išėjus apsižvalgyti į lauką, netoliese rado automobilį. Paskui krūmuose pastebėjo besislapstantį V. B. ir sulaikė, šis pasakė, jog peiliu dūręs nužudė žmogų, ieškojo nusikaltimo įrankio peilio, bet nerado.
Liudytojas Donatas Ališauskas parodė, jog 2009-07-05 po vidurnakčio patruliavo su A. B.. Iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavus pranešimą vyko į ( duomenys neskelbtini), nes ten nužudytas asmuo. Atvykus į vietą, D. B. paaiškino, jog vyko išgertuvės, paskui jos sūnus V. B. dūrė peiliu V. K., išbėgo į lauką ir nuvažiavo, bute matė vaikus. Medikai konstatavo V. K. mirtį. Jo kolega A. B. lauke krūmuose radęs sulaikė V. B., iškvietė operatyvinę grupę. Peilio, kuriuo buvo nužudytas V. K. ieškojo, bet nerado. Sulaikytas V. B. kalbėjo, kad jį supykdė V. K. pasakyti negražūs žodžiai apie jo draugę.
Be aukščiau aptartų įrodymų, kaltinamojo V. B. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai:
2009-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolas pažymi, jog apžiūrėtas butas, esantis ( duomenys neskelbtini)., kur buvo rastas nužudytojo V. K. lavonas (t. 1, b. l. 4-15).
2009-08-20 specialisto išvada patvirtina, kad ant įtariamojo V. B. marškinėlių, sportinių kelnių rasta V. K. kraujo (t.l, b. l. 40-47).
2009-09-25 drabužių apžiūros protokolas pažymi, jog apžiūrėti V. B. priklausantys marškinėliai ir sportinės kelnės bei nukentėjusiajam V. K. priklausančios kelnės (t. 1, b. l. 52-56).
2000-11-05 daiktų apžiūros protokolas pažymi, jog apžiūrėtas lenktinis peilis, nukentėjusiajam V. K. priklausantys marškinėliai (t. 1, b. l. 59-63).
2009-07-07 - 2009-09-15 specialisto išvada patvirtina, kad V. K. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo durtinės - pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su širdies sužalojimu pasėkoje, šis sužalojimas padarytas aštraus pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, vieno poveikio pasekoje. Lavono kraujyje rasta 3,22 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 68-74).
2009-07-14 daiktų atpažinimo protokolas pažymi, jog liudytoja V. V. atpažino lenktinį peilį, priklausantį V. B. bei kurį jis turėjo prie savęs, kai buvo nužudytas V. K. (t. 1, b. l. 130-133).
2009-07-06 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas pažymi, jog įtariamajam V. B. 2009-07-06d. 04:58:55 val. nustatytas 2,43 promilių girtumas (t. 1, b. l. 157).
2009-07-07 įtariamojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas pažymi, jog V. B. parodė aplinkybes, kuomet jo motinai D. B. priklausančiame bute, esančiame ( duomenys neskelbtini)., būnant kambaryje kokiu būdu - suduodamas vieną smūgį peiliu V. K. į krūtinės sritį, jį nužudė (t. 1, b. l. 178-191).
2009-07-13 daiktų atpažinimo protokolas pažymi, jog įtariamasis V. B. atpažino jam pačiam priklausantį lenktinį peilį, kuriuo jis nužudė V. K. (t. 1, b. l. 193-196).
2009-09-22 teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktas, patvirtina, jog kad įtariamasis V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje bei galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (t. 2, b. l. 38-40).
Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas neigiamą nusistatymą prieš V. K., kuris anksčiau buvo jo sugyventinės V. V. gyvenimo draugas ir judviejų vaikų tėvas, bei abu vyrai ginčydavosi dėl šios moters, taip pat begirtaujant supykęs ir dėl V. K. atsisakymo duoti raktelius nuo automobilio bei leisti važiuoti, nors pats jau buvo net tris kartus baustas dėl grubių KET pažeidimų, tarpusavio žodinio konflikto metu, veikdamas netiesiogine tyčia vieną kartą dūrė su savimi turėtu lenktiniu peiliu V. K. į krūtinės sritį, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su širdies sužalojimu, dėl ko nukentėjusysis nuo ūmaus nukraujavimo mirė, tyčia nužudė žmogų.
V. B., pateisindamas savo nusikalstamą poelgį, teigia, kad V. K. negražiais žodžiais kalbėjo apie V. V., todėl abu ginčijosi dėl moters, jiems dviem bebūnant kambaryje, šis kėlėsi nuo lovos galimai ketindamas smurtauti prieš jį, todėl pats pirmiau greitai priartėjęs dūrė su savimi turėtu peiliu V. K. į krūtinę, supratęs tokį pavojingą veiksmą bei galimas pasekmes, tačiau nužudyti nenorėjęs. V. B. teigia, kad peilį su savimi turėjęs tik tądien, nes buvo grybauti, tačiau V. V. parodė, kad jis peilį nešiodavosi pastoviai, taip pat ji parodė, kad esminis vyrų ginčas buvo dėl išvažiavimo iš D. B. namų ir noro vairuoti automobilį, kad V. B. norėjo išvažiuoti namo ir vairuoti V. K. automobilį, bet šis nedavė raktelių, todėl atmestinas kaltinamojo teiginys dėl tariamos baimės ar savigynos, nes tam nebuvę visiškai jokio pagrindo, V. K. būdamas žymiai girtesnis bei nekonfliktavęs, tuomet nesukėlęs jokios grėsmės ar tokio įspūdžio. Nėra objektyvių įrodymų, kad V. K. ketino sužaloti V. B., nebuvo akivaizdžios grėsmės ar staigaus didelio susijaudinimo požymių, pats V. B. su savimi pastoviai nešiotu peiliu dūrė V. K. į krūtinę. V. B. panaudojo pavojingą įrankį - peilį, juo dūrė į krūtinę - gyvybiškai svarbių organų sritį. Tyčinis nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, sąmoningas veikimas pasireiškė abejingumu galimam gyvybės atėmimui, jis turėjo ir galėjo numatyti pasekmes.
Nusikaltimas teisingai kvalifikuojamas pagal BK 129str.1d. (2007-06-28 įst.red.Nr.X-1233).
Bausmės skyrimas. Pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tyčinį nužudymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Neteistas. Pagal ATPK baustas dėl 2009-02-07 viešosios rimties trikdymo bauda 50 Lt, ankstesniais metais baustas 3 kartus dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešose vietose (2008-02-09, 2006-03-23, 2005-06-12), taip pat baustas 3 kartus dėl KET grubių pažeidimų (2007-02-02, 2007-05-24, 2007-08-11). Psichiatrinio kabineto įskaitoje bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Pakaltinamas. Alytaus rajono Alytaus seniūnijos seniūno charakterizuojamas kaip linkęs daryti smulkius administracinės teisės pažeidimus. Padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, pasekmės negrįžtamos. Nužudytas vyras, kuris vienas rūpinosi ir augino du mažamečius vaikus, šie liko be tėvo. Atsižvelgiant į BK VIII skyriaus reikalavimus, nusikaltimo aplinkybes ir charakterizuojančius duomenis, kad nužudymas netiesiogine tyčia, smūgiuota peiliu vienąkart, iškart po nusikaltimo prisipažino kaltu ir labai gailėjosi, baustinas laisvės atėmimo bausme švelnesne nei sankcijos vidurkis. Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusiojo T. K. civ.ieškinys dėl turtinės žalos 9473,53 Lt priteisimo už laidojimo išlaidas yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais kvitais, pažymomis (t.1,b.l.86-93) bei realus, pripažintas kaltinamojo, tenkintinas pilnai. Civ.ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi pastaruoju laikotarpiu T. K. su broliu V. K. bendravo ne itin dažnai, gyveno atskirose vietovėse, abu suaugę žmonės ir turėję savo šeimas, V. K. mažamečius vaikus ( duomenys neskelbtini) augina ir jais rūpinasi jo sesuo, kuri paskirta vaikų globėja, V. B. turtinė padėtis nėra pakankama, bei vertinant kaltinamojo pripažinimą dėl neturtinės žalos dydžio, nustatytina neturtinė žala 25000 Lt.
Nukentėjusiųjų V. K. ir V. K., atstovaujamų globėjos - atstovės pagal įstatymą E. P., pareikšti civ.ieškiniai po 50000 Lt vaikams V. K. ir V. K. naudai tenkintini pilnai. Neturtinės žalos visiškas atlyginimas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos- gyvybės atėmimo tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukeliant negrąžinamus padarinius. Nustatant būtent tokį neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo aplinkybes, asmens kaltę ir galėjimą suprasti pasekmes, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, kitas reikšmingas aplinkybes, kad kaltinamasis žinojo asmenį kaip tėvą, vieną auginantį du mažamečius vaikus. Liudytojos parodė, kad įvykio vietoje abu mažamečiai vaikai matė kruviną, nužudytą tėvą. Du mažamečiai vaikai neteko juos auginusio ir mylėjusio tėvo, kuris dirbo ir gyveno ūkiškai, rūpinosi vaikais. Du vaikai patyrė ir išgyvena didį dvasinį skausmą, tai neišvengiamai atsilieps jiems augant, bręstant. Priteistina neturtinė žala nėra per didelė, atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių bei turtinę padėtį, taip pat į dviejų vaikų gyvenimą be tėvo, kuriuos paliko ir motina.
Pripažintinos proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš kaltinamojo, išmokėtos už kelionę į teisminį bylos nagrinėjimą liudytojui A. B. – 47,96 Lt, remiantis LR (duomenys neskelbtini).1p., 104 str.1d., 105str.1d.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : nusikaltimo įrankis peilis konfiskuotinas ir sunaikintinas, likusieji beverčiai daiktiniai įrodymai sunaikintini, saugomi Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje (t.1,b.l.57-58, 64-65).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.str.
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-01-19, į bausmės laiką įskaičiuoti kardomąjį kalinimą 2009-07-06 – 2010-01-18. Kardomosios priemonės suėmimo nekeisti.
Priteisti iš V. B. 9473,53 Lt T. K. atlyginti turtinę žalą, 25000 Lt atlyginti neturtinę žalą.
Priteisti iš V. B. nukentėjusiųjų V. K. ir V. K. naudai, atstovaujamų globėjos - atstovės pagal įstatymą E. P., po 50000 Lt kiekvienam vaikui atlyginti neturtinę žalą.
Išieškoti iš V. B. proceso išlaidas 47,96 Lt valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : lenktinį peilį - nusikaltimo įrankį, konfiskuoti ir sunaikinti kaip bevertį, V. K. priklausančias kelnes ir marškinėlius, V. B. priklausančias kelnes ir marškinėlius, V. K. kūne rastas žaizdą bei kraujo pavyzdį, saugomus Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, kaip beverčius sunaikinti.
Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.