- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- 1S-42-350/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Suinteresuotas asmuo
- T. R.
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – T. R. motinos R. R. (toliau – ir Pareiškėja), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pratęsta T. R. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi T. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartimi, patenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas.
Šalies argumentai
3. Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartį. Nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas neatspindi T. R. būsenos pagerėjimo. Pažymi, kad jis reguliariai vartoja vaistus, yra geranoriškas. Atsižvelgiant į tai, T. R. galėtų tęsti gydymą ambulatoriškai, draugiškoje namų aplinkoje. Pabrėžia, kad jog gydymas vyksta jau 3 metus, jis labai ilgisi namų. Nori jam padėti įsilieti į normalų gyvenimo ritmą su užimtumu ir skatinimo sistema, darbo bei poilsio režimu.
4. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys ir gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta T. R. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą šiuo metu nėra pagrindo.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo T. R., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu T. R. psichinė būsena buvo gerėjanti, bet nepakankamai stabili, klinikiniame vaizde stebimas impulsyvus elgesys, situaciniai pykčio afektai, vidinė kliedesinė įtampa, stereotipinės fragmentinės klausos haliucinacijos, įtakojančios jo elgesį, santykio, nuostolio interpretaciniai kliedesiai, daug stereotipijų, pokalbio metu jis yra įsitempęs, nerimastingas, ištisai stereotipiškai svyruoja pirmyn-atgal, ne į visus klausimas atsako pagal prasmę, išsako klausos haliucinacijas.
10. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
11. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog T. R. sveikatos būklė pasikeitė iš esmės ir kad gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog stebimuoju laikotarpiu fiksuotas impulsyvus T. R. elgesys metant į sieną telefoną. Svarbu tai, kad ir ankstesniojo stebėjimo laikotarpiu buvo stebimas jo impulsyvaus elgesio epizodas spiriant į duris. Tai rodo, jog šiuo metu išlieka aktuali agresyvaus ir impulsyvaus paciento elgesio korekcija. Be to, iš medicininių dokumentų matyti, jog paciento kritika būklei yra nepakankama, jam išlieka klausos haliucinacijos – jis teigia girdintis ūžesį, mokyklos direktoriaus ir kaimynų balsus, taip pat girdimi balsai jam liepia tylėti. Atsižvelgiant į tai, į šiuo metu vis dar stebimą aktyvią psichoprodukciją, savivokos stoką, negebėjimą kritiškai vertinti realybės, savo būsenos bei į byloje esančios T. R. smurto rizikos įvertinimo anketos duomenis, jog šiuo metu jo smurto rizika yra vidutinė ir ji gali didėti esant ambulatorinio režimo pažeidimams, daroma išvada, kad šiuo metu T. R. išlieka socialiai pavojingas ir yra būtinas jo tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kad daryti teigiamą įtaką ne tik jo sveikatai, bet ir elgesiui, nes to padaryti ambulatorinėmis stebėjimo sąlygomis neįmanoma.
12. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi T. R. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjos skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.