Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-12-29 · Civilinė byla Nr. e2-8659-1138/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
e2-8659-1138/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00225-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Ieškovas
V. J.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Civilinė byla Nr. e2-8659-1138/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00225-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.8.; 3.4.1.7.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „E“ (administratore paskirta MB „F“, sąrašo eilės Nr. B-JA240) dėl darbo sutarties pripažinimo nutraukta, įpareigojimo įforminti darbo sutarties nutraukimą, išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2014 m. vasario 28 d. tarp V. J. ir atsakovės UAB „S“ (teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu įmonė pakeitė pavadinimą į UAB „E“, įmonei iškelta bankroto byla) yra nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įpareigoti atsakovę įforminti darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą, įrašant atitinkamus įrašus šioje sutartyje ir informuojant apie sutarties nutraukimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei pateikiant deklaraciją apie V. J. teismo priteistas sumas, priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2018 m. sumoje 2129,25 Eur (priskaityta suma 4502,15 Eur), nepagrįstai sumažintą darbo užmokestį 2018 m. sumoje 3421,75 Eur (priskaityta suma 4787,20 Eur), darbo užmokestį už 2019 m. sausio – liepos mėn. sumoje 4054,75 Eur (priskaityta suma 6702,08 Eur), kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumoje 2993,95 Eur (priskaityta suma 4948,67 Eur), išeitinę kompensaciją už 2 mėn. (DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą) 671,54 Eur (priskaityta suma 1110,00 Eur), netesybas už 6 mėnesius nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumoje 3475,50 Eur (priskaitoma suma 5744,64 Eur), 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2014 m. vasario 28 d. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo priimta į UAB „S“ vyriausiosios buhalterės pareigoms nuo 2014 m. kovo 1 d. Darbo sutartyje buvo aptarta viena iš būtinųjų darbo sąlygų – darbo užmokestis. Sutarties 3 punkte buvo aptartas darbo užmokesčio dydis 2 000 Lt per mėnesį (į rankas išmokama suma) (bei priedai, patvirtinti pagal direktoriaus įsakymus), darbo užmokestį išmokant iki 15-tos ir 25-tos ateinančio mėnesio dienos, pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą. Darbo sutartis nebuvo keičiama. Pasikeitus valiutai šalyje, darbo užmokestis buvo perskaičiuotas pagal oficialų lito ir euro santykį ir sudarė 579,25 Eur (į ranka išmokama suma). Nors darbo sutartis nebuvo keičiama, darbo pobūdis ir krūvis nepasikeitė, tačiau 2018 metais darbo užmokestis buvo išmokamas mažesnis nei buvo sutartas darbo sutartyje, dėl ko susidarė papildomai neišmokėto darbo užmokesčio skola – 3421,75 Eur. Be to, sumažintas darbo užmokestis laiku sumokamas nebuvo, dėl ko 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 2 129,25 Eur įsiskolinimas. Sulaukusi pensinio amžiaus 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2019 m. gegužės 31 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tačiau atleidimo darbdavys neįformino iki šiol. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyrius 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (7.2)DV_S17269 pranešė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro duomenimis, ieškovė yra dirbanti UAB „S“, taip pat minėtame rašte nurodyta, kad 2019 m. spalio 18 d. VSDFV Šilalės skyrius UAB „S“ pripažino laikinai nevykdančia veiklos, kadangi draudėjas neteikia veiklą pagrindžiančių dokumentų, nemoka VSD įmokų, o duomenys apie ieškovės draudimą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neįrašomi į Registro duomenų bazę. Jai buvo išaiškinta, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos nesikreips į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo santykių su UAB „S“ pasibaigimo arba dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą, VSDFV Šilalės skyrius savo iniciatyva priims sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo pabaigos pas draudėją UAB „S“ įrašymo Registro duomenų bazėje. Gavusi tokį pranešimą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo ir skolų, susijusių su darbo užmokesčiu, išieškojimo. Jos prašymą buvo atsisakyta nagrinėti dėl praleisto termino ir darbo ginčų komisijai šio termino neatnaujinus. Tačiau Darbo ginčų komisijos sprendime pažymėta, kad šio termino praleidimas neužkerta kelio jai ginti savo teises teismine tvarka, bei nepanaikina teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, ir laikoma, kad šalis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nebeteikė informacijos VSDFV apie jos darbą, tačiau neįformino darbo santykių pasibaigimo, yra priversta kreiptis į teismą dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2014 m. vasario 28 d. tarp jos ir atsakovės pripažinimo nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsakovė įpareigotina įforminti sutarties nutraukimą, įrašant atitinkamus įrašus šioje sutartyje ir informuojant apie sutarties nutraukimą VSDFV, bei deklaruojant VSDFV apie jai priskaičiuotas VSD ir PSD įmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Nors praėjo beveik metai, tačiau atsakovė jokia forma nevykdo pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, todėl iš atsakovės priteistinas darbo užmokesčio įsiskolinimas už 2018 metus, nepagrįstai sumažintas darbo užmokestis 2018 metais, darbo užmokestis už 2019 m. sausio – liepos mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė kompensacija už 2 mėnesius. Kadangi atsakovė, pažeidžiant teisės aktus neįformino darbo sutarties nutraukimo iš atsakovės priteistinos netesybos, numatytos DK 147 straipsnio 2 dalyje, todėl iš atsakovės priteistinos netesybos – vidutinis darbo užmokestis už 6 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Be to, iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime prašė ieškovės V. J. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba palikti nenagrinėtą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2.1. Nurodė, kad ieškovė pas atsakovę nebedirba jau nuo 2019 m. birželio mėn. ir į darbo ginčų komisiją su prašymu kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 23 d., praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl vertintina, jog ieškovė nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su darbo užmokesčiu bei nepateikė jokių įrodymų, kurie sąlygotų, jog ieškovė terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl darbo ginčų komisija priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovei termino neatnaujinti. Ieškovė ne tik praleido terminą su prašymu kreiptis į darbo ginčų komisiją, bet ir praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 (vieno) mėnesio terminą su ieškiniu kreiptis į teismą, dėl darbo ginčo teisės išnagrinėjimo, ieškovė turėjo su ieškiniu kreiptis į teismą ne vėliau nei 2020 m. vasario 20 d., t. y. nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, kuris priimtas 2020 m. sausio 20 d., tuo tarpu, ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2020 m. liepos 14 d. Negali pateikti prašomų dokumentų, kadangi šiuo metu sustabdyta įmonės veikla, jau 6 mėnesius nevykdo veiklos, pas atsakovę nedirba buhalteris.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kol samdyti darbuotojai dirbo, bankinius pavedimus vykdė, atlyginimus gaudavo, vėliau galiausiai savininkai bankinius pavedimus daryti pradėjo, ir pradėjo nevesti tų atlyginimų. Ji sąžiningai už 2018 metus balansus norėjo padaryti, tuos balansus gavo iš jų 2019 metų balandžio 3 dieną, gavo tiktai banko išrašus, tada iki gegužės pabaigos ji padarė metinius balansus ir dar atlyginimus skaičiavo žmonėms, atostogas, deklaracijas teikė, tuos visus penkis mėnesius. 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmimo – perdavimo aktu dalyvaujant advokatui ji perdavė bylas, vežė į Kauną, nes savininkas norvegas, o ji anglų kalbos nemoka. Perdavė buhalterinės apskaitos bylas. Ir tuo metu dar to advokato prašė, tegul raštišką pasižadėjimą parašo, kad prižada atlyginimą, jis patikino, kad tarpininkaus, kad pervestų atlyginimą. Tarp jų matomai irgi nesusikalbėjimas įvyko. Įsidarbino 2014 m. kovo 1 d. Paskutinį kartą jai mokėjo 2018 metais balandžio mėnesį, gavo pilną atlyginimą. Jie maišydavo tuos atlyginimus, nes tų dviejų firmų savininkai tie patys, kur turėdavo pinigų iš to banko mesdavo, iš vienos įmonės ir iš kitos įmonės. Paskutiniu metu atlyginimą mokėdavo savininkė bankiniais pavedimais. Pačius atlyginimus ji skaičiuodavo visiems dirbantiesiems. Savo teises tik dabar nusprendė ginti, nes pažadais gyveno. Ją atleido pati SoDra, savo iniciatyva, gruodžio mėnesį atleidimą padarė atbuline data – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Viena iš priežasčių sutrukdžiusių kreiptis į teismą buvo karantinas.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškovės darbdavys nei atleido, nei atsiskaitė. Ieškovę atleido SoDra, bet ne atsakovė. Darbo užmokestis ieškovei sumažintas nepagrįstai.

5. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-600-372/2020 atsakovei iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirti MB „F“, sąrašo eilės Nr. B-JA240 (nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik pats patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje prieš 2020 m. gruodžio 1 d. posėdį, siekdamas nepažeisti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisių, teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir šaukimu į bylos nagrinėjimą kviesti bankroto administratoriaus atstovą (atsakovės atstovas advokatas N. K. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, o 2020 gruodžio 11 d. informavo apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą). Vis dėlto, MB „F“ į teismo posėdį neatvyko, prašymų, dokumentų teismui nepateikė, todėl byla išnagrinėta bankrutuojančios UAB „E“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju nutartis iškelti nemokumo bylą atsakovei įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d., o šioje byloje pereiti iš parengiamojo į teismo posėdį teismas nutarė 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengiamojo posėdžio metu, todėl šiuo atveju byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo aptartos darbo sutarties sąlygos, t. y. ieškovė įdarbinta vyr. buhalterės pareigose (1.2. punktas), aptartas atlyginimas – 2000 Lt į rankas, mokamas kas mėnesį iki 15-tos ir 25-tos sekančio mėnesio dienos, pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą (3 punktas), bei kitos sąlygos. Įrašų apie darbo sutarties pakeitimus, papildymus nedaryta. 2019 m. gegužės 30 d. el. paštu ieškovė atsakovės el. pašto adresu išsiuntė prašymą atleisti iš darbo nuo 2019 m. gegužės 31 d. suėjus pensiniam amžiui pagal DK 56 straipsnio 4 punktą, išmokėti priklausančią dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, bei atlyginimo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio. VSDFV Šilalės skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (7.2)DV_S17269 ieškovei nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro duomenimis, ieškovė dirba UAB „S“. Taip pat nurodyta, kad 2019 m. spalio 18 d. VSDFV Šilalės skyrius UAB „S“ pripažino laikinai nevykdančia veiklos. Nurodyta, kad draudėjas neteikia veiklą pagrindžiančių dokumentų, nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl duomenys apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neįrašomi į Registro duomenų bazę. Iš Sodros pateikto apdraustųjų asmenų sąrašo matyti, kad ieškovės draudimo pabaigos data yra 2019 m. rugpjūčio 1 d. Skyriaus iniciatyva.

8. Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. DK 65 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Be to, remiantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.

9. Aptartos teisės aktų nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (pilno atsiskaitymo su darbuotoju, tinkamo darbo teisinių santykių nutraukimą ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nei atstovaujama įgalioto atstovo, nei bankroto administratoriaus jokių dokumentų teismui apskritai nepateikė. Taigi teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti, kad darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2014 m. vasario 28 d. tarp V. J. ir atsakovės yra nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įpareigoti atsakovę įforminti darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą, įrašant atitinkamus įrašus šioje sutartyje ir informuojant apie sutarties nutraukimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei pateikiant deklaraciją apie V. J. teismo priteistas sumas, priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2018 m. sumoje 2129,25 Eur (priskaityta suma 4502,15 Eur), nepagrįstai sumažintą darbo užmokestį 2018 m. sumoje 3421,75 Eur (priskaityta suma 4787,20 Eur), darbo užmokestį už 2019 m. sausio – liepos mėn. sumoje 4054,75 Eur (priskaityta suma 6702,08 Eur), kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumoje 2993,95 Eur (priskaityta suma 4948,67 Eur), išeitinę kompensaciją už 2 mėn. (DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą) 671,54 Eur (priskaityta suma 1110,00 Eur) yra nepagrįsti.

10. Ieškovės reikalavimus patvirtina pateiktas skolos paskaičiavimo dokumentas, kuriame matyti, kad priskaityta išmokama suma yra 13 271,24 Eur (be netesybų), darbo užmokesčio žiniaraščiai, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas, mokėtinų atlyginimų apyvartos žiniaraštis, darbo užmokesčio kortelės, SoDros duomenys ir pateikta informacija, šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti ieškovės prašymas atsakovei atleisti ją iš darbo nuo 2019 m. gegužės 31 d. suėjus pensiniam amžiui. Ieškovės reikalavimai atsidaro ir galėjo būti tenkinami dar iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptarti ieškovės V. J. ieškinio reikalavimai tenkintini.

12. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismas pažymi, kad darbdaviui yra privalu laikytis darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai ir priimamų sprendimų rizika, jis yra atsakingas pagal įstatymų nuostatas, todėl turi pareigą ne tik sumokėti sutartą darbo užmokestį, bet ir mokėti netesybas dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiskaityti delsė ilgą laiką dar iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovė į teismą taip pat kreipėsi dar iki iškeliant bankroto bylą (už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo paskaičiuotos ir netesybos), byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei neišmokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio, ieškovės kaltės dėl darbdavio neatsiskaitymo nenustatyta, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti jos prašomas netesybas už 6 mėnesius nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 3475,50 Eur (išmokama suma).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. Pabrėžtina ir tai, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimai kilo iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso teisės normos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

14. Teismas pažymi, kad atsakovė atsiliepime pagrįstai nurodė, kad ieškovė ne tik praleido terminą su prašymu kreiptis į darbo ginčų komisiją, bet ir praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 (vieno) mėnesio terminą su ieškiniu kreiptis į teismą, dėl darbo ginčo teisės išnagrinėjimo, ieškovė turėjo su ieškiniu kreiptis į teismą ne vėliau nei 2020 m. vasario 20 d., t. y. nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, kuris priimtas 2020 m. sausio 20 d., tuo tarpu, ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2020 m. liepos 14 d.

15. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 straipsnio 3 dalis).

16. Teismas pažymi, kad atsižvelgdamas į atsiliepimo argumentus 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi teismas nustatė terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto procesinio termino kreiptis į teismą atnaujinimo. Susipažinus su ieškovės pateiktais paaiškinimais, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad terminas buvo praleistas būtent dėl pačios ieškovės atsainaus savo teisių įgyvendinimo, ir kad nėra pagrindo praleisto termino atnaujinti, todėl terminas atnaujintas. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad ieškovė yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, darbo santykiai tarp šalių truko pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl šiuo atveju pagrįstu gali būti laikomas tikėjimasis, kad ieškovė atsiskaitys, be to, ieškovės teisių įgyvendinimui be jokios abejonės trukdė ir Lietuvos Respublikoje galiojęs karantinas.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties, teismas nenustatė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju būtų praleistas, todėl deklaratyvūs ir nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieškinio atmetimo nesudaro pagrindo netenkinti aptartų ieškinio reikalavimų (atmetant tik reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo).

18. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

19. Iš esmės visi ieškovės reikalavimai yra tenkinami, todėl, įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalis 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, todėl ieškovei grąžintinas sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis.

21. Tuo tarpu atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl mokėtinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, atsižvelgiant į bankroto proceso esmę, teisinį reglamentavimą, iš atsakovės valstybei nepriteisiamos ir atlyginamos valstybės.

22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas, todėl atsakovės turto arešto klausimus sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės V. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2014 m. vasario 28 d. tarp ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „E“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (sudarant sutartį – uždaroji akcinė bendrovė „S“), atstovaujama MB „F“, sąrašo eilės Nr. B-JA240, yra nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Įpareigoti atsakovę įforminti 2014 m. vasario 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą, įrašant įrašus šioje sutartyje ir informuojant apie sutarties nutraukimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei pateikiant deklaraciją apie ieškovei V. J. teismo priteistas sumas.

Priteisti ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „E“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama MB „F“, sąrašo eilės Nr. B-JA240, 2129,25 Eur (priskaityta suma 4 502,15 Eur) darbo užmokesčio įsiskolinimo už 2018 metus, 3421,75 Eur (priskaityta suma 4 787,20 Eur) nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio už 2018 metus, 4054,75 Eur (priskaityta suma 6 702,08 Eur) darbo užmokesčio už 2019 m. sausio – liepos mėnesius, 2993,95 Eur (priskaityta suma 4 948,67 Eur) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 671,54 Eur (priskaityta suma 1110,00 Eur) išeitinę kompensaciją, 3475,50 Eur (priskaitoma suma 5744,64 Eur) netesybas, iš viso – 16 746,74 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 74 ct (išmokama suma)), ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 8 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 55. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Apie įsiteisėjusį sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą atsakovei iškėlusį teismą – Šiaulių apygardos teismą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai išreikalautą darbo bylą Nr. APS-119-24414.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas