Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-09-19 · Administracinė byla Nr. I-4032-602/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
I-4032-602/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
Trečiasis asmuo
Plungės rajono policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. I-4032-602/2008Procesinio sprendimo kategorija 38;74
SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. rugsėjo 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. P., atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Plungės rajono policijos komisariatas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – Centrinė medicinos ekspertizės komisija) 2007-06-11 pažymoje Nr. 2079 pripažino, kad pareiškėjo trauma, patirta 2007-04-11, į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontuzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta (b.l. 26).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Komisijos 2007-06-11 sprendimą 2079 (b.l. 3-4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2007-04-11, tarnybos metu, jam įkando šuo. Pažymėjo, kad 2007-05-23 Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjo teigimu, dėl padarytos žaizdos jis buvo nedarbingas 21 dieną. Pareiškėjo nuomone, tarnybos metu patirtas sveikatos sutrikdymas atitinka apysunkį sveikatos sutrikdymą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 2.2.8 punkte.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-22). Nurodė, kad Plungės rajono policijos komisariatas 2007-06-11 išdavė pareiškėjui siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Komisija, įvertinusi pateiktus pareiškėjo medicininius dokumentus ir, atsižvelgdama į Plungės rajono policijos komisariato 2007-05-23 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 78-IL-100, 2007-06-11 priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Vidaus sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu (toliau – ir Sąrašas). Atsakovo teigimu, minėtas sprendimas grindžiamas tokiais aspektais: 1) Sąrašo 2 punkte išvardintas baigtinis sąrašas sužeidimų ir traumų, kurie priskiriami apysunkiams sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams; 2) sąlyga, jog apysunkis sužeidimas turi reikšti 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą, nėra savarankiška sąlyga, patvirtinantį sveikatos sutrikdymo priskyrimą prie apysunkių sveikatos sutrikdymų, o yra neatsiejama nuo Sąrašo 2.1.1 – 2.1.15 punktuose įtvirtintų sveikatos sutrikdymų rūšių. Atsakovo tvirtinimu, ši sąlyga gali būti vertinama tik kartu su kitomis sąlygomis, nurodytomis Sąrašo 2.1 punkte, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymų baigtinį sąrašą, nurodytą 22.1.1 – 2.1.15 punktuose; 3) pareiškėjo patirta trauma - diagnozė (TLK-10) dešinės blauzdos kąstos žaizdos (S81.8), nors ir lėmė 21 dieną trukusį laikinąjį nedarbingumą, tačiau nesukėlė pasekmių, nurodytų Sąrašo 2.1 punkte ir nepatenka į baigtinį Sąrašo 2.1.1 – 2.1.15 punktų sąrašą; 4) Sąrašo 2.2 punktas prie apysunkių sveikatos sutrikdymų priskiria tuos sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, kurie pagal savo sunkumą sukėlė tokius negrįžtamus anatominius pakitimus ar funkcinius sutrikimus, kurie lėmė tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės, kurių atstatymas yra neįmanomas, arba reikalauja ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo proceso ir kurių pripažinimas nereikalauja sąlygos, kad būtų nustatytas 21 dieną ir ilgiau trunkantis laikinasis nedarbingumas; 5) pareiškėjo patirta trauma - dešinės blauzdos kąstos žaizdos – nepatenka į Sąrašo 2.2.1 – 2.2.8 punktus bei negali būti priskirta prie Sąrašo 2.2.8 punkte nurodytų sveikatos sutrikdymų, nes pareiškėjo patirta trauma neatitinka sąrašo 2.2.8 punkte nurodytų sąlygų ir nesukėlė minėtame punkte nurodytų padarinių. Pareiškėjui dešinio kelio medialinėje srityje rastas 4 cm randas ir taškiniai randai dešinės blauzdos apatinėje 1/3 dalyje; 6) pareiškėjo patirta trauma nėra priskiriama prie Sąrašo 3 punkte nurodytų lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų ir nepatenka į lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų baigtinį sąrašą, numatytą Sąrašo 3.1-3.11 punktuose.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Skundas atmestinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl to, ar pareiškėjo, jam atliekant tarnybines pareigas, patirtas šuns įkandimas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą.

Nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinį S. P. (toliau – pareiškėjas) 2007-04-11 apie 15 val. 5 min. tarnybos metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini),, Plungėje, kieme, užpuolė A. V. priklausantis šuo.

Nedarbingumo pažymėjime Nr. 3083744, 2007-04-13 išduotame pareiškėjui, nurodyta, kad galutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą yra S 81.8 – dešinės blauzdos kąsta žaizda (b. l. 11).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, pripažinta, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas (b. l. 8-10).

Plungės rajono policijos komisariatas 2007-06-11 išdavė pareiškėjui siuntimą Nr. 78-S-6504 į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti (b. l. 29).

Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje pareiškėjui diagnozuotos dešinės blauzdos kąstos žaizdos (S 81.8) ir nustatyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2007-04-11, ir pareiškėjo sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys. Tačiau Komisija pateikė išvadą, kad trauma, kuri įvyko 2007-04-11, į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta (b. l.26).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo statusas, kompetencija bei veikla reglamentuojama Vidaus tarnybos statute. Vidaus tarnybos statuto (2008-05-20 redakcija Nr. IX-1538) 40 str. 3 d. numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Byloje nustatyta, kad 2007-04-13 pareiškėjui išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodyta diagnozė – dešinės blauzdos kąsta žaizda. Tokia patik diagnozė nustatyta ir Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007-06-11 pažymoje Nr. 2079. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2007-04-11 ir pareiškėjo sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, yra ryšys. Tai patvirtinta, remiantis 2007-05-23 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 78-IL-100 (b.l. 8-10). Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, jam atliekant tarnybines pareigas ir šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi. Aplinkybės, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, bylos šalys neginčija.

Tačiau bendro pobūdžio nustatymas, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, dar nereiškia, jog jis turi teisę į kompensacijos išmokėjimą. Taip pat reikalinga nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį ir ar jis atitinka teisės aktuose numatytų sveikatos sutrikdymų, už kuriuos išmokama kompensacija, požymius. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės ).

Remiantis Taisyklių 2 p., gali būti nustatomas šių trijų laipsnių pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumas: sunkaus, apysunkio ir lengvo. Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Taisyklių 3 p).

Vadovaujantis Taisyklių 10 p., Centrinė medicinos ekspertizės komisija savo išvadose privalo nurodyti: 1) ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno ar kursanto sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, fizikinio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys; 2) nustatyto sunkaus, apysunkio arba lengvo sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra; ir 3 ) įvertintus po sveikatos sutrikdymo likusius pakitimus ir pareigūno sveikatos būklės tinkamumą tolesnei tarnybai, o kursanto – profesiniam rengimui.

Taigi visų pirma Centrinė medicinos ekspertizės komisija privalo nustatyti, ar tarp veiksnio, kuris galėjo sukelti asmens sveikatos sutrikdymą, ir realiai atsiradusių padarinių, yra ryšys. Iš byloje pateiktos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007-06-11 pažymos, matyti, kad joje konstatuota, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2007-04-11, ir pareiškėjo sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, yra ryšys, t.y. buvo laikytasi Taisyklių 10.1 p. reikalavimų. Nustatant priežastinio ryšio buvimą, pagrįstai vadovautasi 2007-05-23 Tarnybinio patikrinimo išvada.

Kaip matyti iš tolesnių Taisyklių nuostatų, nustačiusi priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą, Centrinė ekspertizės komisija privalo įvertinti, kokio laipsnio yra patirtas sveikatos sutrikdymas, išskyrus tuos atvejus, kad sunkaus, apysunkio arba lengvo sveikatos sutrikdymo laipsnio nėra. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo patirtas sužalojimas priskirtinas apysunkiam sveikatos sutrikdymo laipsniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar Vidaus reikalų profesinio, mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą (toliau – Sąrašas). Pagal Sąrašo 2.1 p., apysunkiams sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų, kurie lėmė 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą arba tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės. Tokių sužeidimų sąrašas išvardintas Sąrašo 2.1.1-2.1.15 punktuose. Pagal Sąrašo 2.2 p. apysunkiams sužeidimams taip pat priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, sukėlę anatominių pakitimų ar funkcinių sutrikimų, kurie nesukelia laikinojo nedarbingumo, bet lemia tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės. Tokių sužeidimų sąrašas numatytas Sąrašo 2.2.1-2.2.8 punktuose. Pagal Sąrašo 2.3 p. apysunkiams sužeidimams priskiriami išorinių priežasčių poveikio padariniai (vidutiniškas suluošinimas), sukėlę negrįžtamų anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų, 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą arba tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą, arba tarnybinį kaitumą dėl sveikatos būklės. Pagal Sąrašo 2.4 p. apysunkiams sužeidimams taip pat priskiriami užsikrėtimas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), B ar (ir) C hepatito virusu, kurio pasekmė – sukėlėjo nešiojimas, susirgimas virusiniu B ar (ir) C hepatitu, pasiutlige, erkiniu virusiniu encefalitu, juodlige, stablige, dujine gangrena, Laimo liga, maliarija, maru, cholera, raupais, hemoragine karštine (Ebolo, Marburgo, Laso), geltonąja karštine, kuris lėmė laikinąjį nedarbingumą ir (ar) tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą dėl sveikatos būklės.

Taigi analizuojant Sąraše nurodytas sveikatos sutrikdymų rūšis, priskirtinas apysunkiams, ir vertinant, ar pareiškėjo sužeidimas priskirtinas vienam iš jų, turi būti nustatoma, kad : 1) pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas atitinka vieną iš Sąrašo minėtuose punktuose nurodytų sveikatos sutrikdymų; 2) patirtas sužeidimas sukėlė 21 dieną trukusį nedarbingumą arba laikinąjį nedarbingumą apskritai arba tinkamumo tarnybai sumažėjimą arba negrįžtamų anatominių ir (ar) funkcinių sutrikimų arba tarnybinį kaitumą dėl sveikatos būklės. Teismas pažymi, kad abi aplinkybės turi būti vertinamos kartu, atsižvelgiant į Sąraše nurodytus požymius.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas lėmė 20 dienų trukusį laikinąjį nedarbingumą (b.l. 11-12). Pareiškėjui nustatyta, kad jo patirta trauma – dešinės blauzdos kąsta žaizda. Iš pateiktos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007-06-11 pažymos matyti, kad po sveikatos sutrikdymo pareiškėjui yra likę randai ir nedidelis patinimas, dešinės blauzdos apatinėje 1/3 dalyje. Teismas pažymi, kad remiantis Sąraše išvardintais sveikatos sutrikdymais, kurie priskirtini apysunkiams, pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nė prie vieno iš jų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo patirta trauma priskirtina prie Sąrašo 2.2.8 p. nurodyto sveikatos sutrikdymo. Minėtame punkte įtvirtinta, kad apysunkiams sužeidimams priskiriami audinių randai po traumų, ne mažesni kaip 2–3 procentai kūno paviršiaus, nedaug ar vidutiniškai apribojantys judesius, apsunkinantys drabužių dėvėjimą, avalynės avėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui po šuns įkandimo likę randai sudaro 2-3 procentus kūno paviršiaus, kad po įkandimo pareiškėjo judesiai buvo apriboti, apsunkintas drabužių dėvėjimas, avalynės avėjimas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas neatitinka minėtame punkte nurodytų apysunkio sveikatos sutrikdymo požymių.

Pareiškėjo patirta trauma nepriskirtina ir lengviems sveikatos sutrikdymams. Pagal Sąrašo 3 p. lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami sužeidimai, traumos ir kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą. Sveikatos sutrikdymų sąrašas numatytas Sąrašo 3.1 – 3.11 punktuose. Kaip matyti iš Sąrašo minėtuose punktuose nurodytų sužeidimų požymių, pareiškėjo patirta trauma jų neatitinka. Nors pareiškėjo nedarbingumo dienų skaičius ir atitinka Sąrašo 3 p. numatytą ne trumpesnį kaip 10 dienų laikotarpį, vis dėlto jo patirtas sužeidimas negali būti priskirtas nė vienam iš Sąraše nurodytų sveikatos sutrikdymų.

Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju Centrinė medicinos ekspertizės komisija, laikydamasis Taisyklių 10.2 p. reikalavimų, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo patirtas sužeidimas neatitinka sunkaus, apysunkio arba lengvo sveikatos sutrikdymo laipsnio, remdamasi Sąraše nurodytais tokių sveikatos sutrikdymo laipsnių požymiais.

Taisyklių 10.3 p. numatyta, kad Centrinė medicinos ekspertizės komisija savo išvadose privalo įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusius pakitimus ir pareigūno sveikatos būklės tinkamumą tolesnei tarnybai. Byloje pateiktoje Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007-06-11 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui po sveikatos sutrikdymo yra likę randai ir nedidelis patinimas dešinės blauzdos apatinėje, 1/3 dalyje ir kad pareiškėjas yra tinkamas tolesnei tarnybai. Taigi Taisyklių 10 p. reikalavimai, rengiant išvadą dėl pareiškėjo patirto sveikatos sutrikdymo, buvo nepažeisti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad Centrinė medicinos ekspertizės komisija, nagrinėdama Plungės rajono policijos komisariato 2007-06-11 siuntimą, veikė jai suteiktos kompetencijos ribose, laikėsi teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų tarnybos metu patirtų sveikatos sutrikdymų kvalifikavimą ir vertinimą, reikalavimų, todėl jos 2007-06-11 priimta pažyma Nr. 2079 laikytina teisėta ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžia teismui atsakovo 2007-06-11 pateiktą pažymą. Pareiškėjas inicijavo šį teisinį ginčą dėl to, kad siekia gauti iš Plungės rajono policijos komisariato Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatytu pagrindu piniginę kompensaciją už tai, kad buvo sužalotas tarnybos metu. Todėl skundžiama pažyma nedaro tiesioginės įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, tiek patenkinus pareiškėjo skundą, tiek atmetus, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis, o priimtas teismo sprendimas negalės būti įvykdytas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str.). VRM medicinos centro pažyma, kurioje padaryta išvada ar trauma, įvykusi tarnybos metu, yra įtraukta į sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, kontuzijų traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų ligų sąrašą neįtraukta, nesprendžia galutinai klausimo ar pareiškėjui turėtų būti sumokėta piniginė kompensacija. Sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo šiuo atveju priima Plungės rajono policijos komisariatas. Pareiškėjas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl policijos komisariato sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, jeigu pareiškėjui būtų nuspręsta mokėti per mažą kompensaciją ar pan. Jeigu pareiškėjui būtų atsisakyta mokėti kompensaciją, pareiškėjas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl kompensacijos priteisimo. Todėl jeigu pareiškėjas mano, kad jis turi teisę gauti kompensaciją tarnybos teisinių santykių pagrindu, pareiškėjas turėtų teisę kreiptis į teismą nurodyta tvarka ir spręsti ginčą, atsirandantį iš tarnybos teisinių santykių, su įstaiga, su kuria pareiškėją sieja tarnybos teisiniai santykiai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad pažeistos asmens teisės ir laisvės būtų atstatytos, o nepagrįsti reikalavimai atmetami. Pareiškėjo teisių ir pareigų klausimas teismui išnagrinėjus ginčą dėl pažymos, nėra galutinai išsprendžiamas. Teismui skundžiant dokumentą, kuris, sprendžiant galutinai teisinį konfliktą, galės būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, teismo sprendimo galia būtų atitinkamai kaip rašytinio įrodymo, tokiu teismo sprendimu taip pat negali būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad pareiškėjas pasitrinko neteisingą savo teisių gynimo būdą. Nustačius ankščiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinė byla turėtų būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str., numatantis baigtinį bylos nutraukimo pagrindų sąrašą, nenumato tokio bylos nutraukimo pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėRaimondas BlauzdžiusVeslava Ruskan