Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 5 d. Palangos mieto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas K. G. surašė E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-25P-47715089-16 už tai, jog 2015 m. gruodžio 29 d., apie 15.06 val., adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta ir užfiksuota, kad ji, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą (už pastato priežiūrą), pakartotinai nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkto reikalavimų, tuo savo veika trečią kartą per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 straipsnyje.

2016 m. sausio 5 d. Institucijos nutarimu E. M. pripažinta kalta padariusi ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.

Nesutikdama su Institucijos 2016 m. sausio 5 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. kreipėsi su skundu į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skundžiama 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas netenkinto administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. skundo ir paliko nepakeistą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. M. 2016 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-25N-47716131-16.

Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad E. M. skundžiamu Institucijos 2016 m. sausio 5 d. nutarimu pagrįstai buvo nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, padarymą, nes ji, būdama Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2014-12-08 sprendimu paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, taigi būdama juridine bei faktine įmonės vadove, privalėjo užtikrinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių laikymąsi bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tinkamą sutvarkymą ir priežiūrą, tačiau, kaip nustatyta 2015-12-29, nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros.

Apeliaciniu administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-03-05 nutartį bei Viešosios tvarkos skyriaus 2016-01-05 nutarimą Nr. SAVAD-25N-47716131-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodo, kad Palangos savivaldybės administracija 2016-01-05 priėmė nutarimą Nr. SAVAD-25N-47716131, kuriuo skyrė jai administracinę nuobaudą už tai, kad ji, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą (už pastato priežiūrą), pakartotinai nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkto reikalavimų, tuo savo veika trečią kartą per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 straipsnyje.

Apeliantės teigimu, priimdama skundžiamą nutarimą Institucija nenurodė, kokiais konkrečiai kaltais tyčiniais ar neatsakingais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kaltinimas nebuvo suformuluotas aiškiai. E. M. pažymi, kad ji tik nuo 2015-07-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, o pastatas, už kurio nepriežiūrą jau trečią kartą ją siekia nubausti Institucija, yra neprižiūrimas ir natūraliai irsta jau nuo 2006 metų, kada patalpos tapo nenaudojamos įmonės veikloje, vyko teisminiai ginčai, keitėsi nuosavybės teisių į pastatą turėtojai. Taigi pastatas netinkamos būklės tapo dėl kitų asmenų, o ne jos, E. M., neatsakingų veiksmų.

E. M. pažymi, kad nuo to momento, kai ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, pastato būklė nepablogėjo, o kaip tik buvo stengiamasi kuo operatyviau vykdyti likvidavimo procedūrą, bandoma kuo skubiau parduoti pastatą, ji noriai bendradarbiauja su Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriumi, teikia visą informaciją ir pan. Tapusi bendrovės likvidatore ji iš savo asmeninių lėšų padengė būtinąsias likvidavimo išlaidas dėl nekilnojamojo turto vertinimo, įmonės kasos aparatų utilizavimo, Registrų centro paslaugų, kopijų teisme gavimo, antstolio paslaugų, o šiuos veiksmus buvo būtina atlikti norint tęsti juridinio asmens likvidavimo procedūrą. Tai tik įrodo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, veikė aktyviai, siekė greitai užbaigti likvidavimo procedūrą ir kad pastatas įgytų tikruosius savininkus, todėl kaltinti likvidatorę neveikimu nederėtų.

Apeliantės E. M. nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 straipsnyje. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Apeliantės teigimu, Palangos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tik formaliai pacitavo Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles, nevertino skunde pateiktų aplinkybių, nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specifinės padėties – likvidatorius, paskirtas teismo nutartimi, atlikęs likviduojamos bendrovės veiklos tyrimą, prilyginamas pareigūnui, vykdančiam valstybės jam pavestą funkciją. E. M. pažymi, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore buvo paskirta ne Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ne įmonės dalyvių susirinkimo, o teismo nutartimi.

Likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kito turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą Palangoje, neturi. Taip pat bendrovė visiškai neturi jokių lėšų, iš kurių būtų galima atlikti pastato neapibrėžtos estetinės išvaizdos atnaujinimą. Teismui pateiktame skunde buvo nurodyta, kad jai, kaip bendrovės likvidatorei, Klaipėdos apygardos teismas nutartimi paskyrė likvidatorės atlyginimą, kurį ji galės gauti tik tada, kai bus parduotas likviduojamos įmonės nekilnojamasis turtas, už likvidatorei valstybės (teismo) pavestas funkcijas, todėl akivaizdu, kad nuo pat jos paskyrimo bendrovės likvidatore datos ji neturėjo lėšų, kurias galėtų skirti pastato išvaizdai gerinti.

Apeliantės E. M. nuomone, Palangos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas jos skundą neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus, siaurai vertino teisės normas, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą. Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdymo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Teismas skundžiamoje 2016-03-15 nutartyje rėmėsi tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 1 punktu, kuriame nurodyta, kad likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas, bei to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalimi, kurioje numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.111 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog: „Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.“ Pagrindinė likvidatoriaus funkcija – likviduoti juridinį asmenį, t. y. parduoti įmonės turtą, atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir akcininkais, išregistruoti įmonę iš Registrų centro. Nors likvidatorius perima visas buvusių juridinio asmens valdymo organų funkcijas ir įgyja teisę sudarinėti sandorius juridinio asmens vardu, tačiau pažymėtina, kad likvidavimo metu galima sudarinėti tik tokius sandorius, kurie skirti juridinio asmens turtui į apskaitą įtraukti, atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais, baigti vykdyti sandorius ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą.

Teismas nesiekė atskirti nominalaus teisingumo nuo tikrojo teisingumo, kurį gina ir saugo Konstitucija, nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išsamiai išdėstytų argumentų, tik nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neįpareigoja teismo atsakyti į visus pateiktus argumentus, jei teismas sutinka su skundžiamu nutarimu, tačiau tokia praktika taikoma aukštesniosios instancijos teismuose, nagrinėjančiuose žemesniosios instancijos teismų priimtų sprendimų pagrindimą / šalių argumentų vertinimą. Todėl Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, turėjo išsamiai įvertinti jame išdėstytus argumentus, tačiau to nepadarė, o rėmėsi tik Institucijos atsiliepime bei posėdžio metu pateiktais argumentais, tokiais kaip: „Poveikio priemonės buvo taikytos teisėtai, teisingai ir laiku, nes po paskutinio raginimo, buvo imtasi priemonių pastato sutvarkymui, taigi tam buvo ir sąlygos, ir laiko, ir lėšų.“ Tačiau ir šias nurodytas aplinkybes teismas vertino neteisingai, nes Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams, naudojantis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis ir galiomis, nepaliaujamai skiriant jai, E. M., baudas, nesiklausant išsamių padėties paaiškinimų, ji buvo priversta už savo asmenines lėšas „apsiūti“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį pastatą Viešosios tvarkos skyriaus reikalaujamos spalvos tentu (pradėti darbai, siekiant pastatą „apsiūti“ specialiu statybiniu tinkleliu, buvo nutraukti, nes darbų vykdymo metu Viešosios tvarkos skyrius pareikalavo, kad medžiaga būtų balta). Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė: „<...> kad likvidatorė neturėjo lėšų pastato sutvarkymui paneigia ir ta aplinkybė, kad po 2016-02-02 Institucijos pateikto ragininimo buvo imtasi veiksmų, kurių dėka pastato fasadas buvo sutvarkytas estetiškai jį užsandarinant <...>“, tačiau, pasak apeliantės, teismas neturėtų sutapatinti likvidatorės, kaip fizinio asmens, nesusijusio su likviduojamu juridiniu asmeniu, asmeninių ir likviduojamos bendrovės lėšų. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens nuosavybę, kuriai priklauso ir asmens asmeninės piniginės lėšos. Reikalavimas, kad likvidatorė, vykdanti valstybės (teismo) jai pavestą funkciją, savo lėšomis atnaujintų pastato išvaizdą, pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamumo konstitucinę vertybę bei visus bendruosius teisės protingumo ir sąžiningumo principus.

Skundžiamoje nutartyje teismas cituoja Institucijos atstovės pasisakymą, kad „<...> pastato išvaizda jau sukėlė grėsmę gyventojų saugumui <...>“, nors šie faktai teismo nebuvo nustatyti ir pagrįsti, – nutartyje nepažymėta, kaip buvo sukelta grėsmė gyventojų saugumui, o byloje esančios fotonuotraukos tik įrodo, kad pastato būklė jau iki jos, E. M., paskyrimo likvidatore buvo tokia pati, kokia buvo ir iki jo „apsiuvimo“ Institucijos pageidaujamos spalvos tentu. Jokių naujų pastato pažeidimų nėra, taip pat nėra nustatyta ir užfiksuota naujo tinko nubyrėjimo ar dar ko nors, kas galėtų pradėti kelti pavojų. Iš teismo nutarties nėra aišku, kada įvyko „jau“, teismas nesiaiškino, kiek dėl to „jau“ savo tyčiniais kaltais veiksmais ar neveikimu atsakingas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar „jau“ yra priežastis surašyti būtent skundžiamą nutarimą, iš byloje esančios medžiagos nėra aišku.

Nutartyje pažymėta, jog: „Pareiškėja nurodo, kad ji yra persekiojama <...>“, tačiau E. M. pažymi, kad ši informacija nėra teismo patikrinta, todėl perteklinė, nes tokio pareiškimo ji niekam, niekur ir niekada neteikė ir šis teiginys nėra nei Institucijos, nei teismo pagrįstas.

Teismas skundžiamoje nutartyje kaltina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį siekiu išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą ir tuo pagrindu skundą atmeta. Todėl, apeliantės teigimu, teismas išėjo už skundo nagrinėjimo ribų ir pateikė naujus kaltinimus. E. M. pažymi, kad atsakomybės vengiama, kai nesumokama paskirta bauda per nustatytą laiką, kai slapstomasi ar kitaip vengiama įvykdyti įsiteisėjusi nutarimą / nutartį / sprendimą. Administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu teismas išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekia išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, pagrindė savo priimtą nutartį palikti nepakeistą skundžiamą Institucijos 2016-01-05 nutarimą Nr. SAVAD-25N-4771631-16.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. pažymi, kad ji nevengė, nevengia ir neturi tikslo vengti pelnytos atsakomybės už savo netinkamais veiksmais padarytą nusižengimą, o siekia bendraisiais teisės protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais grindžiamo tikrojo, o ne nominalaus teisingumo.

Be to, apeliantė skunde pažymi, jog likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas 2016-03-09 įvykusiose varžytynėse, šiuo metu yra varžytynių akto pasirašymo stadija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 724 straipsnis). Kai bus pasirašytas varžytynių aktas, likvidatorė jo patvirtintą kopiją išsiųs Institucijai, informuodama apie naują pastato valdytoją, atsakingą už jo tinkamą būklę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakomybė pagal ATPK 161 straipsnį, inter alia, kyla už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą.

Institucijos 2016-01-05 nutarimu E. M. nubausta pagal ATPK 161 straipsnį 100 Eur bauda už tai, kad, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą, pakartotinai trečią kartą per metus nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkto reikalavimų, t. y. nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. su jos nubaudimu nesutinka, mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pasak E. M., administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta neįsigilinus į bylos esmę, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad nuo to momento, kai ji teismo nutartimi nuo 2015-07-02 buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, pastato būklė nepablogėjo, o jo būklei pagerinti ji, kaip bendrovės likvidatorė, lėšų neturėjo, nes likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą Palangoje, neturi, tačiau dėl Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų, nepaliaujamai skiriant jai baudas, ji buvo priversta iš savo asmeninių lėšų sutvarkyti pastato fasadą, „apsiuvant“ jį specialiu statybiniu tinkleliu (Institucijos reikalaujamos spalvos tentu).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. M. kaltės padarius ATPK 161 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pagrįstos ir teisingos.

Kaip matyti iš E. M. apeliacinio skundo, ji iš esmės neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būkle nebuvo pasirūpinta, nes, kaip teigia E. M., jo priežiūrai nebuvo lėšų, kadangi likviduojama bendrovė, be šio pastato, jokio kito turto ir lėšų neturėjo (šiuo metu, kaip nurodoma apeliantės skunde, pastatas parduotas iš varžytynių), pasak apeliantės, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 2.111 straipsnį likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui. Atsižvelgiant į šias nuostatas, E. M., būdama Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2014-12-08 sprendimu paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, taigi pagal minėto įstatymo nuostatas – įmonės vadove, privalėjo užtikrinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių laikymąsi bei tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir sutvarkymą, nepaisant to, jog, kaip ji teigia, likviduojama bendrovė jokio turto ir lėšų, be šio pastato, neturėjo. Pati E. M. skunde nurodė, kad ji, tapusi bendrovės likvidatore, stengėsi kuo operatyviau vykdyti likvidavimo procedūrą, siekė kuo skubiau parduoti pastatą, todėl iš savo asmeninių lėšų padengė būtinąsias likvidavimo išlaidas dėl nekilnojamojo turto vertinimo, įmonės kasos aparatų utilizavimo, Registrų centro paslaugų, kopijų teisme gavimo, antstolio paslaugų, tačiau pažymėtina, kad E. M., kaip bendrovės likvidatorė, turėjo pareigą ne tik rūpintis pastato pardavimu, bet ir jo būkle bei išvaizda, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, atrodė ne tik labai neestetiškai, bet ir kėlė grėsmę gyventojų saugumui (b. l. 11–21), ir šiuos veiksmus buvo būtina atlikti norint tęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūrą, nuo šios pareigos vykdymo, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, E. M. negalėjo būti atleista net ir dėl to, kad ji tinkamai vykdė kitas jai, kaip bendrovės likvidatorei, tenkančias pareigas ir tam nebuvo skirta likviduojamos įmonės lėšų. Tačiau į nevienkartinius Institucijos raginimus sutvarkyti pastatą E. M. nereagavo, tai padarė tik po to, kai Institucijos nutarimu jai už ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą buvo paskirta 100 Eur bauda, nors prieš tai jai už analogišką pažeidimą buvo surašyti net keli administracinių teisės pažeidimų protokolai, kuriuose, pažymėtina, E. M. savo kaltės neneigė. Tai, kad E. M., kaip įmonės likvidatorė, neturėjo lėšų pastatui sutvarkyti, paneigia ne tik pačios apeliantės skundo teiginiai, kad ji padengė ne tik būtinąsias likvidavimo išlaidas, bet ir tai, kad po Institucijos 2016-02-02 ragininimo ji ėmėsi veiksmų sutvarkyti pastato fasadą, jį uždengiant ir tokiu būdu padarant nebepavojingą aplinkiniams (2016-02-24 pastato fotonuotrauka). Nors E. M. teigia, kad likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį pastatą pagal Institucijos reikalavimą ji buvo priversta sutvarkyti iš savo asmeninių lėšų, nes likviduojama bendrovė jokio turto, be minimo pastato Palangoje, neturėjo, tačiau šios išlaidos, kaip ir kitos būtinosios likvidavimo išlaidos, kurias, kaip nurodo E. M., ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, jai, kaip bendrovės likvidatorei, bus padengtos iš lėšų, kurios bus gautos paradavus likviduojamos įmonės turtą – pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris, kaip nurodo pati apeliantė, jau yra parduotas 2016-03-09 įvykusiose varžytynėse.

Nors E. M. apeliaciniame skunde teigia, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais – tyčiniais ar neatsakingais, ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, tiek iš E. M. 2016-01-05 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 81), kuriame E. M. suformuluotas kaltinimas dėl to, kad ji, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą (už pastato priežiūrą), pakartotinai nesilaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkto reikalavimų, tiek iš Institucijos 2016-01-05 nutarimo (b. l. 80) aiškiai matyti, kad I. M. inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas neveikimu, t. y. kad ji nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros.

Atsakydamas į apeliantės skundo argumentą, kad pastato būklė jau iki jos, E. M., paskyrimo bendrovės likvidatore buvo tokia pati, kokia buvo ir iki jo „apsiuvimo“ Institucijos pageidaujamos spalvos tentu, ir kad jokių naujų pastato pažeidimų, kurie keltų grėsmę gyventojų saugumui, kaip skundžiamoje nutartyje, cituodamas Institucijos atstovės pasisakymą, nurodė teismas, nėra nustatyta, apygardos teismas pažymi, kad ATPK 161 straipsnyje nurodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių tai pasekmių kilimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, akivaizdu, kad pastato konstrukcijos nebuvo saugios, taigi kėlė grėsmę žmonių saugumui. Todėl E. M., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, privalėjo pasirūpinti, jog pastatas būtų naudojamas taip, kad būtų laikomasi Palangos mieto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų. Neužtikrindama, kad pastatas būtų tinkamai prižiūrimas, E. M. pažeidė Taisyklių 7.10. punkto, kuriame numatyta, kad: „Asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką; tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo ir patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.“, reikalavimus.

Tai, kad E. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus teismas vertino kritiškai, kaip pastarosios siekį išvengti administracinės atsakomybės, priešingai apeliantės tvirtinimui, nereiškia, kad teismas išėjo už skundo nagrinėjimo ribų ir pateikė E. M. naujus kaltinimus. Vertindamas administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamo Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus įrodymus atmetė, įstatymus, kuriais vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas įstatymo nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvadas pagrindė skundžiamoje nutartyje išdėstytų ir išsamiai aptartų bylos duomenų analize, ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad neginčijamai nustatyta, kad E. M., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, nesilaikė Palangos mieto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkto, numatančio, kad „asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką; tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo ir patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės“, reikalavimų, t. y. nagrinėjamu atveju neužtikrino, kad pastatas būtų tinkamai prižiūrimas, tokiu būdu padarė jai inkriminuotą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 5 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.