Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-847/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
1-109-847/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Kaltinamasis
R. U.
Advokatai
Irmantas Ruželė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-847/2012(Teisminio proceso Nr. 1-54-2-00037-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6;1.1.9.5;1.2.4.8.3;1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant Linai Strautininkienei,dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

kaltinamajam R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, išsituokusiam, aukštojo išsilavinimo, dirbančiam mokytoju vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.

Teismas, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. U. 2012 m. sausio 24 d., apie 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, pamokos metu klasėje - viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas į veidą mažamečiui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui M. Ž. fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką.

Ši veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.

Kaltinamasis R. U. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad šių metų sausio 24 d. vedė fizikos pamoką vaikų socializacijos centre, vyko atsiskaitomasis darbas, klasėje buvo trys mokiniai: V. I., A. D. ir M. Ž.. Pamoka prasidėjo nesklandžiai, vaikai blaškėsi, trukdė pradėti pamoką, tai truko dešimt minučių, su apsaugos darbuotoju nuramino mokinius, prasidėjo darbas, A. D. ir V. I. stengėsi dirbti, o M. Ž., kartodamas necenzūrinius žodžius, stengėsi ignoruoti darbą. Jis stengėsi padėti mokiniams atlikti užduotis, tačiau M. Ž. įžeidinėdamas kaltinamąjį paveikė tiek, kad jis neleistinu veiksmu sudavė smūgį kumščiu į skruostą nukentėjusiajam, įvyko nedovanotinas veiksmas, dėl ko labai gailisi. Po smūgio vaikas pakilo iš suolo, išėjo į koridorių, kai grįžo iš koridoriaus, nubraukė ašarą. Daugiau tarp jų konfliktų nevyko. Kiti vaikai dirbo toliau klasėje. Smūgio tikslas buvo sudrausminti mokinį, norėjo jį suvaldyti, bet gavosi neleistini veiksmai. M. Ž. pamokos pradžioje lakstė, ignoravo pamokos eigą, atsisakė dirbti atsiskaitomą darbą. Jei nukentėjęs nebūtų vartojęs necenzūrinių žodžių, nebūtų buvę motyvo jam suduoti. Kaltinamajam žinoma, kad į centrą vaikai atvyksta teismo sprendimu, kuriems taikoma minimali ar vidutinė priežiūra. Jie atvyksta su charakterio sunkumais, su įvairiomis bylomis: dėl netinamo elgesio, dėl pamokų nelankymo, kad turi elgesio problemų. Nukentėjęs nebuvo išskirtinis iš kitų vaikų, jis nebuvo blogiausias vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodoma jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis M. Ž. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jis parodė, kad mokytojas R. U. liepė daryti atsiskaitymo darbą pamokos metu, pasakęs mokytojui, kad nerėktų, jis priėjo ir trenkė, skaudėjo. Socializacijos centre mokėsi 7 klasėje. Po įvykusio incidento pasakė visiems draugams , kas įvyko. Pamokoje kartu buvo V. I. ir A. D., (b.l.9-10). Duodamas parodymus teismo posėdyje iki grąžinant bylą prokurorui, nukentėjusysis parodė, kad ant buvusio mokytojo nepyksta, jis atsiprašė, jo atsiprašymą priėmė ir jam dovanoja, (b.l.94-98).

Liudytojas V. I. parodymus davė teismo posėdyje iki grąžinant bylą prokurorui, jis parodė, kad pamokos metu darė kontrolinį darbą, ties trečiu klausimu M. Ž. pasakė, kad nesupranta užduoties ir kad jos nedarys, mokytojas liepė daryti, M. ėmė keiktis. Mokytojas priėjęs jam trenkė, M. Ž. nulenkęs galvą pradėjo verkti ir pasakė, kad paskųs vaikų teisėms. M. Ž. daugiau nerašė kontrolinio darbo. R. U. ranka pataikė nukentėjusiajam prie akies, po smūgio ji buvo paraudusi. Liudytojas buvo šokiruotas, pasipiktinęs, išsigandęs, (b.l.94-98).

Liudytojas A. D. parodymus davė teismo posėdyje iki grąžinant bylą prokurorui, jis parodė, kad pamokos metu kaltinamasis susipyko su nukentėjusiuoju, tuomet kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, jie pykosi toliau, nuketėjęs sakė pasiskųs vaikų teisėms, R. U. prašė nesakyti. Konfliktas tęsėsi visą pamoką, kai baigėsi pamoka, jau niekas nesipyko. Dėl konflikto truputį išsigando, (b.l.94-98).

2012-01-31 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dokumentuose objektyvių duomenų apie M. Ž. patirtus sužalojimus nenustatyta (b.l.12).

2012-01-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (vaikų) socializacijos centras „(duomenys neskelbtini)“. Fizikos pamokų klasė randasi pirmame aukšte, (b.l. 4-5).

R. U. padaryta veika atitinka BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtis ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. R. U. tyčiniu veiksmu vieną kartą suduodamas smūgį kumščiu mažamečiui nukentėjusiajam M. Ž., sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo pačiu veiksmu kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką – veiksmas vyko mokymo įstaigoje, pamokos metu, klasėje be nukentėjusiojo buvo dar du mokiniai. Nors konfliktas įvyko tarp R. U. ir nukentėjusiojo M. Ž., tačiau kaltinamasis, būdamas mokytoju ir atsakingu už pamokos pravedimą, savo veiksmu sutrikdė normalią mokymo įstaigos veiklą – sutrikdė pamoką, neužtikrino mokinių saugumo, o priešingai, privertė mokinius išsigąsti. Liudytojas V. I. parodė, kad jis buvo šokiruotas, pasipiktinęs, išsigandęs, liudytojas A. D. parodė, kad konfliktas tęsėsi visą pamoką, dėl jo truputį išsigando.

Kaltinamojo gynėjas prašė išteisinti kaltinamąjį, nepadarius veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., nes nebuvo įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas, veika buvo nukreipta išimtinai į vieną asmenį, veiksmas truko trumpai, suduotas vienas smūgis, darbas klasėje vyko toliau. Motyvas – asmens vidinės paskatos, R. U. elgesį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys. Nėra pasekmių – viešosios tvarkos pažeidimo. Šis gynėjo prašymas atmestinas aukščiau išdėstytais motyvais.

Gynėjas prašė provokuojantį nukentėjusiojo elgesį pripažinti R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas šio prašymo netenkina, nes kaltinamasis žinojo, kad dirba specialioje ugdymo įstaigoje, joje dirba 3 metus, toks nukentėjusiojo elgesys jam nebuvo netikėtas. Nukentėjęs – mažametis asmuo, šioje ugdymo įstaigoje jis patalpintas dėl savo elgesio, byloje nenustatyta, kad mažametis sąmoningai provokavo kaltinamąjį atlikti smurtinius veiksmus.

Gynėjas prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 str. – pagal laidavimą, netaikant užstato.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Viena iš BK 40 str. 2 d. keturiuose punktuose išdėstytų būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

R. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, praeityje neteistas, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, nusikaltimais žala nepadaryta. Byloje nėra duomenų, kad R. U. yra linkęs nusikalsti, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turi pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. R. U. charakterizuojamas teigiamai,(b.l.62), administracine tvarka nebaustas (b.l.55), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, (b.l.57). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš laiduotojo A. U. prašymo ir jo priedų, duotų paaiškinimų teisme matyti, kad ji yra kaltinamojo sesuo, vykdo individualią konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, neteista, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodoma, kad duomenų apie jos netinkamą elgesį nėra gauta, (b.l.138-145). Teismas daro išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes A. U. gali būti laiduotoju, turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinos BK 40 str. nuostatos, R. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji bylą nutrauktina. (BPK 235 str. 1 d.).

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2012-01-25 Panevėžio VPK Biržų PK tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

Iš R. U. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR BPK 105 str. 6 p).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., R. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. pagal sesers A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Laidavimo be užstato terminą nustatyti 2 (dvejus) metus.

Kaltinamajam R. U., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt litų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr.LT267300010002455919, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, per 2 mėnesius įsiteisėjus sprendimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti R. U., jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš R. U. 34.30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė