Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos pilietis, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 14 d. Šveicarijos muitinėje pakavimo reikmenų kroviniui (346 kg. bruto masė) buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 18 langelyje nurodyta transporto priemonė LKW (numeris nenurodytas). Tranzito procedūros vykdytojas - (duomenys neskelbtini). Šio Lydinčiojo dokumento 44 langelyje (papildoma informacija) nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas - 2015-09-03.

2015-08-20 Vokietijos muitinėje kartono ruošinių kroviniui (3224 kg. bruto svorio) buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 18 langelyje nurodyta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini)GD677 (transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)"). Tranzito procedūros vykdytojas - (duomenys neskelbtini). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas - 2015-08-27.

Minėti kroviniai (gabenami su muitinės dokumentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prekių gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo pristatyti 2015-08-21 krovinio vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)", vienoje transporto priemonėje, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vežėjo pateikto tarptautinio transporto važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) 25 langelyje nurodytas transporto priemonės numeris (duomenys neskelbtini)//CD220, o 16 ir 23 langeliuose nurodytas vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)".

Vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 37 str. 1 d. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Vadovaujantis 40 str. nuostatomis, į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją, arba, atitinkamais atvejais, asmuo, kuris prisiima atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą, o pagal 46 str. 1 d. prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Nustatyta, kad kroviniai iš transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai tiksliai nebuvo nustatyti, buvo perkrauti į transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius Š. K., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, neužtikrino, kad minėti kroviniai būtų iškrauti ir perkrauti į kitą transporto priemonę muitinės nustatytoje vietoje ir su muitinės pareigūno raštišku leidimu ir šiais savo veiksmais pažeidė 1992-10-12 TR (EEB) Nr. 2913/92 46 str. 2 d. ir 96 str. 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole tokia Š. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad paaiškino, kad jis, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, perkraudinėti krovinio niekam neliepė ir jo žiniomis, kroviniai pagal tranzito deklaraciją perkrauti nebuvo, o tranzito deklaracijoje bei CMR važtaraštyje buvo padaryta klaida. Įmonės krovinių kiekis yra labai didelis, todėl rašydamas paaiškinimus muitinei, nebuvo pakankamai įsigilinęs į dokumentus, todėl ir nurodė tokias aplinkybes. Patikrinus buvo nustatyta, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini)/CD 220 iš viso niekur nevažiavo. Tokio įrodymo, kad tas krovinys iš vis būtų pakrautas į mašiną GNB, nėra. CMR, t.y. krovinio važtaraštis Nr. 11 yra to krovinio, kurį neva pasikrovė GNB ir buvo perkrauta į BDV. Ten nėra nei mašinos numerių įrašyta, nei tranzitinėj deklaracijoj įrašyti numeriai. Iš pateiktos 2015-08-08 sąskaitos iš DAF serviso matyti, kad ta transporto priemonė tuo metu buvo Lietuvoje, buvo tvarkoma turbina, kas yra pakankamai sudėtingas remontas, ir jis užtrunka ilgai. Vienoje tranzitinėje deklaracijoje iš viso nėra įrašytas transporto priemonės numeris, kitur jis įrašytas ranka, tačiau nežino, kas tuos numerius įrašė. Vairuotojas, pristatęs krovinį į Philip Morris Lietuva gavo tą tranzitinę deklaraciją ir joje nebuvo įrašyta jokių numerių ir ypač įrašytų ranka. Krovinys ir buvo pristatytas su ta deklaracija. Iš dokumentų matyti, kad abu kroviniai buvo pakrauti iš tos pačios Šveicarijos įmonės, todėl būtų nelogiška juos vežti dviem transporto priemonėm. Dvi tranzitinės deklaracijos buvo išrašytos todėl, kad vairuotojas, atsidarinėdamas Šveicarijos-Vokietijos pasienyje tranzitinę deklaraciją, pastebėjo, kad prekių yra trūkstamas kiekis nuo realaus, nurodyto CMR, todėl jis paprašė muitinės tą klaidą ištaisyti ir ta klaida buvo ištaisyta taip, kad buvo atidaryta antra tranzitinė deklaracija, todėl jos yra dvi, tačiau realiai krovinys buvo tik vienas ir jis gabentas tik su viena transporto priemone (duomenys neskelbtini). Nėra pakankamų įrodymų, jog krovinį, kuris transporto priemone (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į Philip Morris Lietuva, vežė dvi transporto priemonės, todėl mano, kad vienintelė ir ta pati transporto priemonė (duomenys neskelbtini) pasikrovė ir vieną, ir kitą krovinį ir abudu krovinius pristatė į Philips Morris Lietuva. Š. K., rašydamas paaiškinimus muitinei, dėl didelio kiekio krovinių, nepilnai įsigilino į dokumentus, ko pasekoje muitinei klaidingai nurodė, jog vienas iš krovinių, kurie vėliau buvo pristatyti į Philip Morris Lietuva, iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini)GD677 buvo perkrautas į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nes iš tikro iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini)GD677 vienas krovinys buvo perkrautas į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo vienas iš tų krovinių, kurie nurodyti protokole.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė D. G. paaiškino, kad buvo nustatyta, jog buvo gabenami du kroviniai pagal tranzito lydimuosius dokumentus ir jie buvo perkrauti į vieną transporto priemonę, kuria kroviniai buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) ir tai buvo padaryta be muitinės leidimo. Vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė įsipareigojimus pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 2 d. Š. K. yra įmonės vadovas ir jis yra atsakingas už įmonės veiklą. Kadangi muitinei raštu paklausus, kuris vairuotojas vyko su šiuo tranzitiniu kroviniu, bendrovės direktorius negalėjo atsakyti į šį klausimą, tuo prisiėmė atsakomybę dėl šių krovinių gabenimo. Š. K. paaiškinime pripažino, kad bent iš vienos mašinos prekės buvo neva tai perkrautos Lenkijos terminale dėl to, kad išlūžo mašinos durys ir todėl tęsti krovinio gabenimo nebuvo galima. Tuo pačiu jis pripažino, kad į muitinės įstaigas dėl perkrovimo nesikreipė ir apie gedimą nepranešė. Institucijos nuomone, prekės buvo paimtos iš dviejų skirtingų vietų, kadangi Šveicarijos muitinėje pagal vieną tranzito procedūrą, kurios tranzitinė deklaracija MRN galu 7762, buvo atidaryta 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir transporto priemonė nurodyta LKV, o 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vokietijos muitinėje buvo įforminta dar viena tranzito procedūra kitam kroviniui. Tai ta tranzito deklaracija, kurios galas 1671 ir kurioje transporto priemonė yra nurodyta (duomenys neskelbtini)GD677, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šitas dvi tranzito procedūras atgabenti kroviniai į Klaipėdą viena transporto priemone (duomenys neskelbtini), todėl, institucijos nuomone, krovinys buvo perkrautas.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis paėmė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) iš įmonės aikštelės ir nuvežė joje buvusį krovinį pas klientą. Krovinys jau buvo transporto priemonėje. Jam buvo pateikta „papkė“ su krovinio dokumentais. Žino, kad tarp jų buvo deklaracija ir CMR, tačiau į juos daug nesigilino, tik patikrino krovinio kiekį.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytos visos esminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-3), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), tranzito lydinčiųjų dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-08-20) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-08-14) kopijos (b. l. 10, 14, 17, 21, CMR važtaraštis (b. l. 11, 19), krovinio dokumentai (b. l. 12, 13, 18, 20), Klaipėdos teritorinės muitinės raštų Nr. 11(MM20)-14699 (2015-09-02), Nr. LM18-11(MM20)-15768 (2015-09-24) kopijos (b. l. 24; 25), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Š. K. 2015-08-21; 2015-09-11; 2015-10-14; 2015-11-10, 2015-11-04 paaiškinimų, atsakymų kopijos, kuriose nurodytos skirtingos krovinių gabenimo aplinkybės (b. l. 26; 27; 28; 30; 32), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. J. 2015-08-21 paaiškinimas (b. l. 29), 2015-08-18 PVM sąskaita-faktūra CEN-K Nr. 101219 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) turbokompresoriaus pakeitimo apmokėjimui (b. l. 50), UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio įforminimo procedūros pagal tranzito atvykimo dokumentus pateikti dokumentai ( b. l. 64-82), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas serviso dirbtuvėse laikotarpiu nuo 2015-08-13 iki 2015-08-18 (b. l. 93), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-14 užsakymo sutartis Nr. 126A, iš kurios matyti, kad vilkikas , valst. Nr. (duomenys neskelbtini)GD677, kuris buvo plombuojamas, ir kuris 2015-08-14 buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), buvo iškrautas 2015-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno r. (b. l. 95 ), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)GD677 atvykimo į iškrovimo vietą, nurodant, jog jo plomba nebuvo pažeista ir vilkikas iškrovimo vietoje bus iki 2015-08-21 (b. l. 96 ), CMR važtaraštis (b. l. 97).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnis numato administracinę atsakomybę už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 numatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 46 str. 1 d. nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Reglamento 96 str. 1 d. numatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: (a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Reglamento 96 str. 2 d. nustatyta, kad nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės.

Vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 37 str. 1 d. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Vadovaujantis 40 str. nuostatomis, į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją, arba, atitinkamais atvejais, asmuo, kuris prisiima atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą, šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)".

Atsakomybėn traukiamas asmuo Š. K. kaltės dėl krovinių pervežimo nepripažino ir iškeldamas versiją, jog abu kroviniai iš Šveicarijos gabenti į Lietuvos Respubliką buvo ne dviem transporto priemonėmis, kurių vals. Nr. (duomenys neskelbtini)/CD 220 ir (duomenys neskelbtini)GD677, o viena transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltos versijos patvirtinimui pateikė dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, iš kurios matyti, kad vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas serviso dirbtuvėse laikotarpiu nuo 2015-08-13 iki 2015-08-18 (b. l. 93), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-14 užsakymo sutartį Nr. 126A, iš kurios matyti, kad vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)GD677, kuris buvo plombuojamas, ir kuris 2015-08-14 buvo pakrautas Šveicarijoje (duomenys neskelbtini), iškrautas 2015-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno r. (b. l. 95), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)GD677 atvykimo į iškrovimo vietą, nurodant, jog jo plomba nebuvo pažeista ir vilkikas iškrovimo vietoje bus iki 2015-08-21 (b. l. 96), CMR važtaraštį (b. l. 97). Vertinant Š. K. pateiktus dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiose keliose lydinčiųjų dokumentų kopijose gabenusių transporto priemonių numeriai yra užrašyti skirtingai - dokumente T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) užrašytas ranka, kitoje jo kopijoje valstybinis numeris atspausdintas (b. l. 14), kopijoje, gautoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 80-81), valstybinis numeris iš viso nenurodytas, dokumente T1 Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valstybinis numeris nenurodytas, pažymint, jog gabenta vilkiku (b. l. 17, 21, 78-79), o CMR važtaraštyje (b. l. 74) nurodyta, kad vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį iš Šveicarijos įmonės (duomenys neskelbtini) pervežė transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CD 220, tačiau transporto priemonės valstybinis numeris visur įrašytas ranka (b. l. 14, 19, 74), daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog du kroviniai buvo gabenti transporto priemonėmis, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini)GD677 ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CD 220, o buvo gabenti kitomis transporto priemonėmis, kurių tikslūs valstybiniai numeriai nebuvo nustatyti, dėl ko koreguotinas kaltinimas.

Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio įforminimo procedūros pagal tranzito atvykimo dokumentus pateiktų dokumentų: lydinčiojo dokumento T1 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemone- vilkiku, kurio valstybinis numeris nenurodytas, krovinys, kurio bruto masė 346 kg, iš Šveicarijos muitinės išvyko 2015 m. rugpjūčio 14d. (b. l. 78-79), iš lydinčiojo dokumento T1 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemone, kurios valstybinis numeris nenurodytas, krovinys, kurio bruto masė 3224 kg, iš Vokietijos muitinės išvyko 2015 m. rugpjūčio 20d. (b. l. 80-81). Iš byloje esančių dviejų Šveicarijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitų-faktūrų matyti, kad jos buvo išrašytos prekėms, kurių kiekis 346 kg ir 3224 kg. (b. l. 12, 18, 67, 68),t.y. kiekvienam kroviniui buvo išrašytos atskiros sąskaitos-faktūros.

Vertinant Š. K. paaiškinimus byloje matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš byloje esančio pirminio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Š. K. paaiškinimo dėl krovinio, gabento su Lydinčiuoju dokumentu Tl Nr. 15DE410139162916M1, kuris buvo surašytas galimai 2015 m. rugpjūčio 21 d., t.y. iš karto po krovinio pristatymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26), jis nurodė, jog važiuojant išlūžo priekabos durys, dėl ko transporto priemonė toliau tęsti kelionės negalėjo. Kadangi transporto priemonė sugedo Lenkijoje, buvo išsiųsta mašina iš Lietuvos perimti krovinį. Kadangi Lenkijoje informuoti atitinkamų institucijų negalėjome, krovinį perkrovėme be muitinės žinios. Vėlesniame 2015 m. spalio 14d. paaiškinime (b. l. 28) Š. K. nurodė, jog prekės į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perkrautos Lenkijoje, terminale kurio tikslaus pavadinimo neprisimena, nes prekėms kilo neišvengiamas pavojus būti sugadintoms dėl aplinkos poveikio. Iš Š. K. paaiškinimo dėl krovinio, gabento su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas 2015 m. rugsėjo 11d. (b. l. 27), jis nurodė, jog krovinys buvo gabenamas transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštyje nurodyti numeriai yra klaida. Vairuotojas neturėjo CMR važtaraščių, todėl pasiskolino CMR važtaraštį iš kito vairuotojo, pas kurį buvo įrašyti numeriai. Teismo posėdžių metu Š. K. taip pat teikė nenuoseklius paaiškinimus ir nurodė įvairias krovinių gabenimo aplinkybes. Vertinant nenuoseklius Š. K. paaiškinimus bei įvertinus surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pagrindiniais įrodymais pripažįstami pirminiai jo paaiškinimai.

Iš deklaracijos T1Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 65) matyti, kad krovinys iš siuntėjo (duomenys neskelbtini) gavėjo atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-21 buvo pristatytas transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog aukščiau nurodytuose dviejuose lydimuosiuose dokumentuose nurodyti kroviniai į Lietuvos Respubliką buvo atvežti su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, jog kroviniai, gabenti su Lydinčiaisiais dokumentais Tl Nr. (duomenys neskelbtini) ir T1 Nr. (duomenys neskelbtini) iš vienų transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai tiksliai nebuvo nustatyti, buvo perkrauti į transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ja buvo pristatyti gavėjo atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, jog minėti kroviniai nebuvo iškrauti ir perkrauti į kitą transporto priemonę muitinės nustatytoje vietoje ir su muitinės pareigūno raštišku leidimu, todėl buvo pažeista 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 46 str. 2 d. ir 96 str. 2 d.

Bendrijos kodekso 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Taigi, įvertinus šios nuostatos aprašymą matyti, jog jos taikymas nėra nukreiptas į kokių nors konkrečių subjektų grupę, tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1d. 4p. taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

UAB „Sostransa" direktorius Š. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų organizavimą), turėdamas ilgametę tarptautinių krovinių gabenimo patirtį, apie susidariusią situaciją (suplyšusį tentą ir būtiną krovinio perkrovimą) privalėjo informuoti muitinę, bet šią pareigą sąmoningai ignoravo ir tuo buvo pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 46 str. 1 d. (prekės iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Š. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 2 d., kuri numato administracinę atsakomybę už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančių procesinių sprendimų kopijų (b. l. 6-7; 8-9), Š. K. 2015 m. spalio 6 d. administracine tvarka baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p., nutarimas įsigaliojo 2015 m. lapkričio 30 d., todėl neturi jokios įtakos teisiniam veikos kvalifikavimui. Konstatuotina, kad pažeidimo padarymo metu Š. K. neturėjo galiojančių nuobaudų, už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d., padarymą. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad Š. K. būtų baustas dar kartą, nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad Š. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, Š. K. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p. ir jis yra baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Duomenų apie Š. K. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 4 p. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir skirti administracinę nuobaudą - 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti Nr. 025431.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).