- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-222-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J., J. S.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu ir prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui J. S. matytis su vaiku, kadangi tai prieštarauja vaiko interesams ir atsakovas savo amoraliu elgesiu daro jam žalingą įtaką. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui matytis su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškinį atmetė. Nurodė, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius D. S. emociniai ryšiai su motina ir tėvu yra vienodai palankūs, emociškai šilti, tenkinantys jo emocinius poreikius; D. S. emocinė būsena bendravimo su kiekvienu iš tėvų atskirai metu nesiskiria; tyrimo metu nestebėta jokios neigiamos įtakos D. S. iš jo tėvo. Atsižvelgiant į natūralius vaiko poreikius (kad jo auklėjime dalyvautų ir tėvas), rekomendavo netaikyti neterminuotos tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nenustatė pagrindų, numatytų CK 3.180 str., leidžiančių neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovo atžvilgiu. Atsakovė kitų įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi D. S. tvarką, kad J. S. bendrauja su sūnumi kas antrą šeštadienį paimdamas sūnų iš motinos 9.00 val. ir pristatydamas motinai 21.00 val. Nurodo, kad 2010 m. sausio 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad vaiką neigiamai veikia tai, jog vartodamas alkoholinius gėrimus, jo tėvas gali tapti agresyvus kitų atžvilgiu. Teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog, vaikui bendraujant su tėvu, jei atsakovas tuo metu vartoja alkoholinius gėrimus, gali susiformuoti netinkamas vaiko suvokimas apie vyro elgesį buityje ir visuomenėje ir taip neigiamai įtakoti vaiko asmenybės ugdymą. Turėjo papildomai apklausti specialistus, atlikusius vaiko psichologinę ekspertizę, užduodant jiems klausimus, kylančius iš ekspertizės akto išvadų, susijusius su vaiko ir tėvo bendravimo įtaka konkrečiai vaiko asmenybės formavimuisi. Mano, kad teismas nustatęs, jog nėra pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią, turėjo nustatyti kitą nei yra nustatyta ankstesniu teismo sprendimu atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką - dalyvaujant motinai arba vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams bei pasiimant jį iš motinos ir pristatant jį atgal motinai tą pačią dieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis D. S., gim. 2004 m. spalio 28 d., yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Šalių santuoka 2007 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimu nutraukta, nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. S., byloje ieškove, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista mokėti kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teisme šalių prašymu vaikui buvo paskirta ir atlikta psichologinė ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, jog D. S. yra psichiškai sveikas, emociniai ryšiai su motina ir tėvu yra vienodai palankūs, emociškai šilti, tenkinantys jo emocinius poreikius; D. S. emocinė būsena bendravimo su kiekvienu iš tėvų atskirai metu nesiskiria (iniciatyvus, dominuoja teigiamos emocijos ir kt); tyrimo metu nestebėta jokios neigiamos įtakos D. S. iš jo tėvo; atvirkščiai - vaikas noriai su tėvu bendrauja, siekia jo dėmesio. Pažymėtina, jog vaiką neigiamai veikia tai, kad vartodamas alkoholinius gėrimus, (remiantis tiriamojo žodžiais) jo tėvas gali tapti agresyvus kitų atžvilgiu. Atsižvelgiant į natūralius vaiko poreikius (kad jo auklėjime dalyvautų ir tėvas), rekomenduojama netaikyti neterminuotos tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Tyrimo metu nenustatyta, jog D. S. būtų paveiktas kitų, jog turėtų išankstinių neigiamų nusistatymų tėvo ar kitų giminaičių atžvilgiu. D. S. nė vieno iš savo giminaičių neapibūdino neigiamai. Atsižvelgiant į D. S. interesus, jo auklėjime turi dalyvauti abu tėvai, be to, tėvai turėtų nekonfliktuoti tarpusavyje. Ieškovė nurodo, kad ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog vaiką neigiamai veikia tai, kad vartodamas alkoholinius gėrimus, jo tėvas gali tapti agresyvus kitų atžvilgiu, tačiau teismas to neįvertino. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši pastaba yra ekspertizės akte, tačiau visos išvados nurodo, kad atsakovas nedaro jokios neigiamos įtakos vaiko vystymuisi ir auklėjimui. Atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo apklausti specialistus, atlikusius vaiko psichologinę ekspertizę, kadangi ekspertizė atlikta išsamiai, pateiktos išvados aiškios ir vienareikšmės, nekeliančios jokių papildomų klausimų teismui, todėl nebuvo būtina papildomai apklausti specialistus. Be to, ieškovė neprašė apklausti specialistus teismo posėdyje. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo nustatyti kitą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi ieškovė tokio prašymo pirmos instancijos teisme nepateikė. Šį prašymą ieškovė pateikė apeliaciniame skunde, tačiau, kadangi jis nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teisme, jis nenagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistina 13,90 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,90 Lt pašto išlaidų.