Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios E. D. atstovams advokatui S. Ž. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vyresniajai specialistei D. S.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D., 2017 m. lapkričio 12 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, smurtaudama prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą E. D., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė mažametei fizinį skausmą, t.y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (girtumas 2,26 prom.), atsakydama į mažametės dukros jai išsakytus priekaištus dėl jos akivaizdaus girtumo ir nederamo elgesio su augintiniu (šunimi), elgėsi agresyviai ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo būtų elgiamasi pagal jos raidos lygį, ginčo metu su mažamete keletą kartų spyrė nukentėjusiajai į kojas, mėtė į nukentėjusiąją namų apyvokos daiktus ir grumtynių su mažamete metu, demonstruodama savo jėgos persvarą, tyčia smūgiavo nukentėjusiajai ranka į veidą ir taip, dėl smūgio, pataikiusio mažametei į kairę ranką ir kairį skruostą, sumušė E. D. kairės rankos trečiąjį pirštą bei kairįjį skruostą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji J. D. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 12 d. vakare susiginčijo su dukra E. D.. Tą vakarą buvo išgėrusi, nes prieš įvykį buvo pas kaimyną, kur šventė gimtadienį. Su dukra E. apsižodžiavo, dukra trenkė durimis. Supykusi ji (J. D.) spyrė dukrai, trenkė į veidą. Dėl buvusio girtumo ne viską pamena. Ankščiau (prieš šį įvykį) prieš dukrą nebuvo smurtavusi. Po įvykio dukra buvo paimta iš šeimos, tris mėnesius gyveno pas laikinąją globėja. Šiuo metu dukra grąžinta į šeimą, su dukra susitaikė, atsiprašė. Dėl įvykio padarė išvadas, suprato savo elgesio pasekmes, šiuo metu visiškai atsisakė alkoholio. Po įvykio lankėsi pas psichologą, aiškinosi kaip reikia elgtis su dukra. Santykiai šeimoje pasikeitė į gerąją pusę.

Nukentėjusiosios E. D. atstovė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vyr. specialistė D. S. patvirtino, kad po įvykio nukentėjusioji E. D. gyveno budinčiojo globėjo šeimoje. Kuo toliau, tuo dažniau mergaitė išreikšdavo norą grįžti namo, sakė, kad nepyksta ant mamos. Po įvykio kaltinamosios šeima pasikeitė – kaltinamoji nustojo vartoti alkoholį, lankė kursus, kur mokėsi užmegzti teigiamus ryšius su vaiku. Vaikas (E. D.) į šeimą grąžintas 2018-02-27.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji pilnai prisipažino kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiosios atstovai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios E. D. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. E. D. parodė, kad 2017-11-12 jos tėvai buvo pas kaimynus, kur šventė kaimyno I. gimtadienį. Ji tuo tarpu buvo namuose ir žaidė su draugėmis. Tėvai į namus grįžo apie 18-19 val. Mama liepė jos draugams eiti namo. Po to ji susipyko su mama, nes ši ėmė tampyti šunį. Mama ją pastūmė, o ji šią pastūmė atgal, po ko mama daug kartų spyrė jai į kojas. Ji mamai spyrė atgal bei pataikė į kaklą. Tuomet mama sugriebė ją už rankos, sužalodama vidurinį pirštą, trenkė jai į veidą, metė į ją šlepetę, taip pat metė jai į veidą plastmasinį indelį su majonezu. Dar mama užsimovusi šlepetes spardė jai į kojas. Kiek vėliau ji išėjo į kiemą, kur rado savo draugus. Pastariesiems pasakė apie tai, kad mama ją mušė. Draugei G. G. rodė sužalotą ranką ir veidą, nes buvo likusi žymė, prašė šios pagalbos. Ji su G. nuėjo prie jos buto durų, tačiau šios buvo užrakintos. Ji prašė, kad įleistų, spardė duris, daužė kumščiais. Girdėjo, kad už durų mama kažką sakė. Po kurio laiko ją įleido tėtis, o mama buvo užsirakinusi jos kambaryje bei užsistūmusi spinta duris. Kai ji su G. grįžo atgal į laiptinę, mama vėl užsirakino duris ir jos neįsileido į butą. Tuomet ji iš G. telefono iškvietė policijos pareigūnus. Grįžusi prie buto durų pamatė laiptinėje rūkančią mamą ir šiai pasakė apie iškviestą policiją. Mama jai sudavė smūgį į kairį skruostą. Smūgis buvo labai stiprus, jai skaudėjo ausį ir veidą. Ant mamos nebepyksta, norėtų, kad mama ant jos taip nerėkautų. (b.l. 50-52);

2) 2017-12-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1404/2017(05), iš kurios matyti, kad medicininiuose dokumentuose (ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. 2017/0281633/00) nurodyta, kad 2017-11-12, 21.57 val., E. D. atvyko į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, buvo apžiūrėta vaiko chirurgo. E. D. nustatyta diagnozė: kairės rankos 3 piršto sumušimas. Specialistas E. D. nekvalifikavo sveikatos sutrikdymo mąsto, nurodydamas, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie E. D. patirtus sužalojimus nėra. (b.l. 23);

3) 2017-11-12 Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. (b.l. 7-8);

4) 2017-11-12 Panevėžio apskrities VPK KTP 2-ojo būrio vyr. patrulės A. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad policija iškvietė E. D., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog neblaivūs tėvai ją muša, neįleidžia į namus. Įvykio vietoje rasti akivaizdžiai neblaivūs V. D. (nustatytas 3,01 promilių girtumas) ir J. D. (nustatytas 2,26 promilių girtumas). Bute netvarka, ant grindų šiukšlės. Bute jaučiamas alkoholio ir rūkalų kvapas. Abu tėvai teigė, jog prieš mergaitę nesmurtavo. E. D. paaiškino, kad mama trenkė jai per veidą ir stumdama nagais sudraskė kairės rankos vidurinį pirštą. Smurtą galintys rodyti požymiai: įdrėskimas ant kairės rankos vidurinio piršto, paraudęs kairysis skruostas. Prie tarnybinio pranešimo pridedamos alkotesterio „Drager Alkotest 7510 ARHJ 0196“, patikra Nr. 0634603, nuotraukos su V. D. ir J. D. girtumo rodmenimis. (b.l. 10-13);

5) Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas bei jo 2018-01-10 apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad perklausius garso įrašą, nustatyta, kad garso įrašo pradžioje girdisi telefono kvietimo signalas. Operatorė: „vienas vienas du klauso“. Vaikiškas mergaitės balsas (toliau – mergaitė): „laba diena norėjau iškviet policiją savo tėvams nes į namus neįsileidžia muša“. Operatorė: „Panevėžys būtų“. Mergaitė:“jo“. Operatorė: „kuri gatvė?“. Mergaitė: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini)?“. Mergaitė: „taip dešimt“. Operatorė: (duomenys neskelbtini) gatvė dešimt butas kelintas“. Mergaitė: (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „ten tėvas su mama mušasi ar kas ten mušasi“. Mergaitė: „ten mane muša ir į namus neįsileidžia“. Operatorė: „ar tave muša“. Mergaitė: „dar jie abudu girti“. Operatorė: „jie abudu girti supratau ir jie tave muša o ten greitosios nereikia, negali pasakyti tau greitosios nereikia“. Mergaitė: „ne ne ne tiesiog pirštas sudraskytas ir viskas“. Operatorė: „tavo vardas pavardė“. Mergaitė: „E. D.“. Operatorė: „ supratau lauk vietoje tuoj atvažiuos pareigūnai gerai“. Mergaitė“: gerai“. Operatorė: „o kodas yra tenai koks nors“. Mergaitė“ „o tai aš kieme visą laiką būsiu“. Operatorė: „ ai kieme lauksi supratau gerai tada ačiū“. Mergaitė: „viso gero“. (b.l. 30-31, 32-33);

6) Liudytojos G. G. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šių parodymų matyti, kad jis parodė, kad E. D. yra jos kaimynė. 2017-11-12 vakare jai kartu su M., H. ir Ž. būnant kieme, E. D. pasakė, jog mama šios neįsileidžia į namus. Jie palydėjo E. iki šios buto durų, kurios buvo užrakintos, E. D. ėmė spardyti duris, tačiau jų niekas neatidarė. Vėliau, kuomet jau durys buvo atrakintos, įėjo į butą. E. mama buvo užsirakinusi pastarosios kambaryje bei užsistūmusi duris spinta. Girdėjosi kaip už durų J. D. plūdosi, rėkė. Po to ji grįžo į kiemą. Netrukus išgirdo E. D. balsą, kad ši rėkia, o pastarosios mama šią kolioja necenzūriniais žodžiais. Viskas girdėjosi pro langą. Netrukus į kiemą vėl išbėgo E., kuri buvo apsiverkusi. Matė, kad išplėšta šios striukės kišenė, buvo paraudęs žandas. Matėsi, kad šiai neseniai buvo užvožta ir perdrėkstas pirštas. E. D. jos paprašė telefono, norėjo paskambinti policijai. E. pasakė, kad mama ją muša, neįleidžia į namus. (b.l. 73-75);

7) Liudytojos M. A. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad 2017 m. rudenį, jau temo, ji su drauge G. (G. G.) buvo savo gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini)g., Panevėžyje), kai išgirdo, kad namo koridoriuje kažkas daužo duris. Nuėjus pažiūrėti, pamatė, kad prie savo buto durų stovi E. (E. D.), kuri prašė leisti pernakvoti jos namuose, nes mama yra išgėrusi. Matė, kad E. žandas ( kiek pamena, kairys) raudonas. Nepamena ar E. pasakojo apie tai, ką mama ar tėtis jai padarė, tačiau ji pasakė, kad E. eitų ir susitaikytų su tėvais. tada E. paprašė G. telefono ir paskambino į policiją. kalbėdama telefonu E. pasakė, kad mama girta ją mušą, neįleidžia į namus. (b.l. 78-79)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, t.y. ji 2017 m. lapkričio 12 d., apie 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini)g., Panevėžyje, smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą E. D. – keletą kartų spyrė mažametei dukrai, tyčia smūgiavo nukentėjusiajai ranka į veidą, sumušė E. D. kairės rankos trečiąjį pirštą bei kairįjį skruostą, sukėlė mažametei fizinį skausmą.

Ši J. D. padaryta veika kvalifikuota teisingai ir yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais, aukščiau išvardintais įrodymais – kaltinamosios parodymais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais kitais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, ir kitais rašytiniais duomenimis.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

J. D. padarė nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąją, nukentėjusioji atleido kaltinamajai (ką patvirtino nukentėjusiosios atstovė). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios (posėdyje išsakyta jos atstovų) kaltinamosios atžvilgiu (nukentėjusiojo nuožiūros išplėtimo principas). J. D. ir V. D. (nukentėjusiosios tėvas) nuo 2016-01-15 įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos (b.l. 43-45); J. D. darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l. 93). Kaltinamajai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir susitaikius su nukentėjusiąja, bei atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamosios asmenybę: neteista, dirbanti, administracine tvarka nebausta, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nedarys ir gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.). Baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

J. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo manymu ši baudžiamojo poveikio priemone bus veiksminga siekiant ateityje apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 5,70 Eur, kurios priteistinos iš kaltinamosios valstybei. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintis reikšmės bylai tirti – CD laikmenos (4 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Moteriškos šlepetės saugomos Panevėžio apskrities VPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje, kvitas BBB Nr. 049193 (1 t., b. l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos J. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 308 straipsniais, baudžiamojo kodekso, 72² straipsniu,

nusprendžia:

J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. D. 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti iš J. D. 5,70 Eur proceso išlaidų valstybei.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti - CD laikmenas (4 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Moteriškas šlepetes saugomas Panevėžio apskrities VPK, daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas BBB Nr. 049193), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. D..

Išaiškinti J. D., kad per vienerius metus jai padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d. ir 4 d.). Baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 str.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teisme. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.