Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-196-806/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-22
Bylos Nr.
1S-196-806/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
D. A. B.
Advokatai
Aleksandras Vancevičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-196-806/2022Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-32622-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.13; 2.14.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. B. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria D. A. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones: 2 000 eurų dydžio užstatą; namų areštą, įpareigojant D. A. B. nuo 19.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant D. A. B. kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje; intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. A. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 19.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje. Nustatytas kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros bei namų arešto terminas – šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. A. B. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, 2022 m. vasario 18 d. apie 00.40 val. atėjęs prie daugiabučio namo, esančio Vilniaus g. 47, Grigiškėse, kieme stovinčio O. T. priklausančio 300 eurų vertės automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies, už galinio automobilio buferio tyčia užkišo benzine mirkytą skudurą bei šį padegė, tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sunaikino O. T. priklausantį turtą – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. D. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi D. A. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvidešimčiai dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi D. A. B. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi D. A. B. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi D. A. B. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 11 d.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi D. A. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones: 2 000 eurų dydžio užstatą; namų areštą, įpareigojant D. A. B. nuo 19.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant D. A. B. kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje; intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. A. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 19.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje. Nustatytas kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros bei namų arešto terminas – šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu kaltinamojo D. A. B. gynėjas Aleksandras Vancevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį: panaikinti paskirtas kardomąsias priemones – 2000 Eur dydžio užstatą; namų areštą, įpareigojant D. A. B. nuo 19.00 iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant D. A. B. kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismu, jog šiuo atveju galima pagrįstai teigti, jog BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms gali būti pasiekti ne vien ilgą laiką taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, bet ir skiriant D. A. B. švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

4.2. Nutartyje nurodyta, kad, teismo vertinimu, tai kelios švelnesnės už suėmimą tarpusavyje suderintos kardomosios priemonės. Toks teismo vertinimas lyg ir atitiktų BPK 121 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, kad vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi D. A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista net į keturias kardomąsias priemones, kurios iš dalies viena kitą dubliuoja, o toks taikomų kardomųjų priemonių mastas yra akivaizdžiai neproporcingas. Net tokiose bylose, kur yra nagrinėjami sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, ar nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamo susivienijimo veikla, dažniausiai nėra skiriama tokia kardomųjų priemonių apimtis.

4.3. D. A. B. numatyti įpareigojimai nuo 19.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16, yra paskirti ir kaip dvi atskiros kardomosios priemonės – namų areštas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir kaip paskirtos trečios kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, nustatyta privaloma laikytis dienotvarkė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti besidubliuojančias kardomąsias priemones skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuotas. Be to, D. A. B. paskirta ir ketvirta kardomoji priemonė – 2000 Eur dydžio užstatas.

4.4. Toks asmens laisvių suvaržymas net keturiomis besidubliuojančiomis kardomosiomis priemonėmis, kurios nėra suderintos tarpusavyje, bet kartoja viena kitą savo pobūdžiu ir esme, neatitinka BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kurio privaloma laikytis taikant procesines prievartos priemones, o skundžiamoje nutartyje visiškai nėra pasisakyta, kodėl nepakako paskirti gan griežtos vienos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, kuomet asmuo yra kontroliuojamas ir stebimas nepertraukiamai, nuotoliniu būdu bei taikant atitinkamą dienotvarkę, įpareigojimus ir draudimus.

4.5. Paskirtų kardomųjų priemonių mastas, nors ir formaliai siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, akivaizdžiai yra perteklinis ir neproporcingas. BPK 11 straipsnio (proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus) 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

4.6. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad ribojant asmens teises visais atvejais turi būti paisoma proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taip pat Konstitucinis Teismas, proporcingumo principą susiedamas su kitais principais, yra nurodęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima tik laikantis tam tikrų sąlygų, tarp jų ir konstitucinio proporcingumo principų (Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 8 d. nutarimas, 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

4.7. Šiuo atveju būtų pagrįsta ir pakankama D. A. B. skirti tik BPK 131¹ straipsnyje nurodytą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kurios metu vykdoma D. A. B. kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, taip pat nustatyta privaloma laikytis dienotvarkė: nuo 19.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16.

4.8. Vykdant BPK 131¹ straipsnyje nurodytą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, būtų užtikrinama ne tik D. A. B. kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, bet kartu ir tai, kad jis bus savo gyvenamojoje vietoje ir registruosis policijos įstaigoje nustatytu metu. Taigi BPK 131¹ straipsnyje nurodyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra savo esme yra tokia kardomoji priemonė, kuri užtikrina kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkerta kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nes kaltinamasis D. A. B. visada bus pareigūnų akiratyje kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Ši kardomoji priemonė, nustačius atitinkamą asmens dienotvarkę, iš esmės apima kitas kardomąsias priemones – namų areštą ir periodinį registravimąsi policijos nuovadoje, kurių paskyrimas šiuo atveju yra aiškiai perteklinis, nėra tikslingas bei pažeidžia proporcingumo principą.

4.9. Nagrinėjamu atveju 2000 Eur dydžio užstatą už D. A. B. 2022 m. birželio 6 d. sumokėjo O. B., kuris yra kaltinamojo brolis, tačiau šią įmoką vykdė savo senyvo amžiaus, nedarbingų, ligotų tėvų pavedimu. Tuo tarpu, skyrus ir taikant D. A. B. vien BPK 131¹ straipsnyje numatytą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, bus vykdoma D. A. B. kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, kuri užtikrina kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkerta kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nes kaltinamasis D. A. B. visada bus pareigūnų akiratyje kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

4.10. Kardomoji priemonė – užstatas, nesilaikant proporcingumo principo, paskirta kartu su jau pakankamai BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus užtikrinančia kardomąja priemone – intensyvia priežiūra, yra perteklinė ir savo esme šioje konkrečioje situacijoje pažeidžia ne tik nuolat pareigūnų kontroliuojamo kaltinamojo, bet ir piniginę įmoką į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjusio kaltinamojo artimojo teises ir teisėtus interesus.

4.11. Dėl to, kas nurodyta, prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti, panaikinant D. A. B. paskirtas neproporcingas, perteklines, dėl to pažeidžiančias kaltinamojo ir jo artimųjų teises ir teisėtus interesus, kardomąsias priemones – užstatą, namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekant galioti D. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 19.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16.

4.12. Tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, tiek ir skundžiama nutartimi paskiriant net 4 viena kitą dubliuojančias kardomąsias priemones, pagrindiniai argumentai taikyti kardomąsias priemones buvo tai, kad kaltinamasis D. A. B. anksčiau teistas bei kad bylos medžiagoje neva yra duomenų, jog D. A. B. neva grasino D. T. sunaikinsiąs jos turtą, nors tokių patikimų ir tinkamai gautų bei ištirtų duomenų byloje nėra. Tokiais duomenimis negali būti pripažinti neatitinkantys BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo kriterijaus bylos duomenys. Byloje esanti mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotrauka nėra tinkamas ir patikimas įrodymas šiai byloje iškeltai versijai pagrįsti. Pirmiausia pažymima, kad nėra aiškus ir nėra tinkamai fiksuotas tokios nuotraukos gavimas. Be to, duomenų (įrašų) šioje nuotraukoje patikimumas nebuvo ir negali būti patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis, nes nėra aišku nei koks įrenginys nufotografuotas, nei kokio mobiliojo ryšio abonentų, mobiliųjų programėlių ar socialinių tinklų paslaugų vartotojų susirašinėjimas užfiksuotas, nei kada toks susirašinėjimas tariamai vyko. Nuotraukoje užfiksuotas įrenginys nebuvo tirtas specialisto BPK 205 straipsnyje nustatyta objektų tyrimo tvarka, nebuvo apžiūrėtas, jis nėra pateiktas ir bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymima ir tai, kad šioje pateiktoje mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukoje užfiksuoto susirašinėjimo, kuriuo neva buvo grasinama nukentėjusiajai, tekstas surašytas kreipiantis į vyrą. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuotraukoje fiksuotos žinutės buvo siunčiamos būtent iš kaltinamojo D. A. B. mobilaus ryšio abonento bei kad būtent kaltinamasis siuntė šias žinutes nukentėjusiajai. Tuo tarpu pati nukentėjusioji patvirtino, kad neprisimena jai D. A. B. siųstų žinučių turinio. Taigi, teismo išvados, kad neva byloje yra duomenų apie tai, jog D. A. B. tariamai grasino nukentėjusiajai O. T. dėl jos turto sunaikinimo, grindžiamos nepatikimais, nepatikrintais ir BPK 20 str. reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, o tai kartu rodo tokių išvadų neteisingumą.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. A. B. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kardomajai priemonei skirti pakankamumo kriterijus, kuris yra svarbus svarstant kardomųjų priemonių skyrimo ar jų termino pratęsimo klausimą.

8. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, darytina išvada, jog byloje yra duomenų, jog D. A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą pagrindžiantys duomenys yra užfiksuoti liudytojų O. T. (O. T.), R. O. (R. O.), A. T. (A. T.) apklausų protokoluose, specialisto išvadoje. Taigi, darytina išvada, jog nustatant kardomąsias priemones, BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kaltinimui pagrįsti pakankamumo kriterijus nepažeistas.

9. Teismas, vertindamas, ar kardomųjų priemonių – užstato, namų arešto, intensyvios priežiūros, įpareigojimo periodiškai registruoti policijos įstaigoje paskyrimas būtinas, įgyvendinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, atsižvelgia į BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytus kardomosios priemonės skyrimo reikalavimus.

10. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

11. BPK 11 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Proporcingumo principas reikalauja, kad intervencija į žmogaus teises būtų kuo minimalesnė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje: „<...> Nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti <...>“ (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

12. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi priežiūra – tai įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Pagal BPK 131¹ straipsnio 3 dalį, skiriant intensyvią priežiūrą nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos.

13. BPK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namų areštas – tai įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

14. BPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams.

15. Pirmosios instancijos teismas vertindamas kardomosios priemonės skyrimą atsižvelgė, kad D. A. B. yra kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą nuosavybei – sunaikinęs svetimą turtą, yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą, taip pat nurodė, jog baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad D. A. B. grasino O. T. sunaikinsiąs jos turtą, taigi teismas konstatavo, kad šiame baudžiamojo proceso etape egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo D. A. B. pagrindas, tačiau atsižvelgęs į suėmime išbūtą laiką, į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įneštas piniginis užstatas, sprendė, kad užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui galima jau minėtomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

16. Apygardos teismas, išanalizavęs visas kardomosioms priemonėms – intensyviai priežiūrai, namų areštui, užstatui ir įpareigojimui periodiškai registruotis policijos įstaigoje reikšmingas aplinkybes, pažymi, kad kaltinamajam D. A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pagrįstai paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir užstatas, kurios neprieštarauja BPK 119 straipsnyje numatytai kardomųjų priemonių paskirčiai bei BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šiuo metu bus pasiekti taikant D. A. B. dvi kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą bei užstatą, o kitos paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas bei kaltinamojo periodinė registracija policijos įstaigoje yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams, dubliuojančios kitas kartu skirtas kardomąsias priemones.

17. Šiuo atveju akivaizdu, kad intensyvios priežiūros paskyrimas D. A. B. bei nustatyta jos dienotvarkė užtikrintų visišką kaltinamojo veiksmų ir judėjimo kontrolę, tame tarpe ir intensyvia priežiūra nustatytą įpareigojimą kaltinamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje bei apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirtas piniginis užstatas, aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat yra pagrįstai paskirta kardomoji priemonė, sustiprinanti kardomųjų priemonių tikslą užkirsti kelią D. A. B. galimų nusikalstamų veikų darymui. Atsakant į kaltinamojo gynėjo argumentus, pastebėtina, kad nors žemesnės instancijos teismas nutartyje ir nurodė, kad byloje yra duomenys apie tai, kad D. A. B. grasino O. T. sunaikinsiąs jos turtą, tačiau apribojimų bendrauti su šiuo asmeniu teismas nenustatė, tik nustatė laiką, kada kaltinamasis turi būti savo gyvenamojoje vietoje. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. A. B. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje šiuo atveju yra perteklinė kardomoji priemonė, nes kaltinamasis tą pačią registraciją policijos įstaigoje turės vykdyti ir pagal paskirtą intensyvios priežiūros dienotvarkę. Taigi, aukštesnysis teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad intensyvi priežiūra, nustačius atitinkamą asmens dienotvarkę, iš esmės apima kitas kardomąsias priemones – namų areštą ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, kurių paskyrimas šiuo atveju yra aiškiai perteklinis ir netikslingas, be to, atsižvelgiant į tai, kad kitos dvi paskirtos kardomosios priemonės užtikrins BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, namų areštas ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje yra ir neproporcingos priemonės siekiamiems tikslams.

18. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimą nei pirmosios instancijos teismas, nei, juo labiau, apygardos teismas neturi pagrindo daryti išvadų dėl bylos duomenų patikimumo, leistinumo, pakankamumo ir atlikti jų vertinimo. Tai padaryti galės tik bylą išnagrinėjęs teismas. Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį nagrinėjimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, o jų paskirtis visais atvejais reiškia tam tikrų asmens teisių suvaržymą, viešasis interesas turi viršenybę prieš asmeninį interesą. Apygardos teismo vertinimu, kaltinamojo D. A. B. teisės suvaržytos, laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems tik intensyvios priežiūros bei užstato taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį:

Panaikinti paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojant D. A. B. nuo 19.00 iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant D. A. B. kiekvieną trečiadienį 13.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė