Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, baltarusė, pagrindinio išsilavinimo, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista 2014-06-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt – 156,60 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2017-07-11 apie 19.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), smurtaudama artimoje aplinkoje, tyčia, asmeninio konflikto metu kastuvu sudavė vieną kartą savo sūnui A. M. į galvos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam A. M. muštinę kaktos srities žaizdą ir sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2017-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu į namą nepatekta (namas užrakintas), o kieme tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 9-13)

2017-07-11 Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. Gaurio tarnybiniu pranešimu, kad 2017-07-11 apie 18.28 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) į pranešėjo kiemą atbėgo kruvinas 27 metų jaunuolis ir teigė, kad jį mušė šeimoje. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė V. M., o nukentėjusysis yra A. M., kuris teigė, kad namuose konflikto metu motina R. M. jam kastuvu sudavė per galvą. A. M. buvo nuvežtas į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, jam buvo diagnozuota galvos muštinė žaizda. Galima smurtautoja iš namų buvo pasišalinusi, todėl sulaikyta nebuvo (b. l. 8).

2017-07-11 19.24 val. A. M. alkotesteriu Drager ARKB 0346 (patikros Nr. 0585592) buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 8).

Nukentėjusiojo A. M. 2017-07-11 parodymais, kad 2017-07-11 apie 15.00 val. jis su mama R. M. savo namuose (duomenys neskelbtini), gėrė „Rago“ alų. Alus buvo plastikiniuose buteliuose po 1 litrą. Tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Mama jį išvarė iš namų. Apie 19.00 val. jis bandė per langą patekti į namo vidų. Mama R. M. kastuvu vieną kartą jam kirto per galvą, pataikė į kaktą. Tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Jis su prakirsta kakta ėjo link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Jam pasidarė bloga ir jis nukrito. Kartu su juo buvo sūnėnas D. J.. D. jam padėjo atsikelti bei nuėjo pas artimiausią kaimyną V. M., kuris iškvietė pareigūnus ir greitąją pagalbą. Matė, kad jo mama užrakino namo duris ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Medikai jį pristatė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuota galvos muštinė žaizda (b. l. 15-16).

2017-07-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 713/2017 (06) kur nurodyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta muštinė kaktos srities žaizda. Sužalojimas padarytas veikiant kaktą kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu. Kastuvas savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant kastuvo dalimis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).

2017-07-11 A. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 17-18).

Liudytojo K. Gaurio, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo, parodymais, kad 2017-07-11 jis dirbo kartu su tyrėja Jūrate Jakimavičiene. Apie 18 val. 30 min. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į kiemą atėjo sužalotas vaikinas, kuris nukentėjo šeimoje. Kartu su kolege vyko minėtu adresu. Nuvykus paaiškėjo, kad policijai apie sužalotą vaikiną pranešė V. M.. V. M. namuose buvo ir sužalotas vaikinas, galvoje (kaktoje) matėsi kirstinė žaizda. Nustatyta, kad sužalotasis buvo A. M.. A. M. paaiškino, kad 2017-07-11 namuose (duomenys neskelbtini), dienos metu su savo motina R. M. vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė alų. Begeriant tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir motina jį išvarė iš namų bei užrakino namo duris, jis negalėjo patekti į namo vidų. Apie 19.00 val. jis norėjo patekti į namo vidų. Motina išėjusi iš namų pradėjo šaukti ir rankoje laikytu kastuvu vieną kartą jam smūgiavo į galvą ir prakirto kaktą. Jam pradėjo bėgti kraujas, svaigo galva. Motina po to vėl užrakino namo duris, o jis nuėjo pas kaimynus kviestis pagalbos. Apžiūrėję medikai nukentėjusiajam nustatė galvos muštinę - kirstinę žaizdą. Nuvykus į A. M. namus, adresu: (duomenys neskelbtini), namo durys buvo užrakintos pakabinama spyna. Pabeldus į namo langus, niekas durų neatidarė. Įtariamosios R. M. niekur nerado. Namo kieme galimo nusikalstamos veikos padarymo įrankio - kastuvo taip pat niekur nematė (b. l. 30-32).

Liudytojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), parodymais, kad su mama J. M. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvena ir A. M. - R. M. sūnus. 2017 metų liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 11 d., jis su močiute R. M. ir A. M. buvo nuėjęs grybauti į (duomenys neskelbtini) miškus. Prisigrybavo kibirą voveraičių, jas pardavė. Močiutė su A. nusipirko alaus, o jam nupirko ledų. Apsipirkę grįžo į namus (duomenys neskelbtini) (močiutė gyvena atskirai pas sugyventinį B.). Jo mama J. tas dienas buvo (duomenys neskelbtini). Grįžus į namus A. su močiute R. gėrė alų, jis pats valgė ledus. Močiutė prisigėrusi alaus, pradėjo jį stipriai kutenti, jam tai labai nepatiko, prašė, kad atstotų nuo jo. Nuo močiutės buvo pasislėpęs spintoje. A. močiutę barė žodžiu, liepė atstoti. Tarp močiutės ir A. įvyko žodinis konfliktas. Močiutė jį ir A. išvarė iš namų, jie išėjo į kiemą. Močiutė iš namo vidaus užsikabino duris. Jis su A. kiek pabuvo kieme, norėjo grįžti į namo vidų, nes lijo. Pabeldė į duris, močiutė durų neatkabino. Beldė į langą, tačiau vis tiek neįsileido. A. išdaužė namo langą ir bandė patekti į namo vidų, močiutė kastuvu ar kitu daiktu sudavė A. į kaktą ir jam pradėjo bėgti kraujas. Jis priėjo prie A. ir prašė jo eiti pas kaimyną M.. Jie su A. nuėjo į M. sodybos kiemą ir ten A. pasidarė silpna, jis nukrito kieme ant žolės. Pasibeldė į M. namo duris. M. pasakė, kas nutiko. Jis A. nusivedė į namus, iškvietė medikus ir policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį patį perdavė tetai E.. Su močiute R. jo santykiai yra geri, kodėl ji taip pasielgė su A., nežino. Močiutė būdama neblaivi būna agresyvi (b. l. 40-42).

Liudytojo V. M. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug už kilometro gyvena kaimynai R. M. ir jos sūnus A. M.. 2017-07-11 apie 18 val. 20 min. savo sodybos kieme pamatė ant žemės gulintį vaikiną, jo galva buvo kruvina. Priėjęs arčiau pažino kaimyną A. M.. Šalia A. stovėjo apie 16 metų berniukas. A. skundėsi, kad jam silpna, kad skauda galvą. Pamatęs tokį vaizdą, kruviną A., labai išsigando. Antanas sakė, kad jį kastuvu sužalojo jo motina R. M., tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas. Berniukas, buvęs šalia A., sakė, kad A. kažkiek išgėręs alkoholio. Kaip suprato, tas berniukas yra A. sesers vaikas. Pats paskambino medikams. Atvažiavo medikai ir policija. Medikai A. išsivežė. Anksčiau konfliktų tarp A. ir jo motinos R. negirdėjo. R. neblaivios nematė. Juos dažnai matydavo einant kartu, galvodavo, kad jie gerai sutaria. Paskutiniu metu jų abiejų nematė (b. l. 45-46),

Įtariamosios R. M. parodymais, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinį J. B.. Jos sūnus A. M. gyvena jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. 2017-07-11 į svečius pas ją buvo atvažiavęs jos anūkas D. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). D. išėjo į Kabelius pas draugus. 2017-07-11 apie pietus nuėjo pas sūnų A., nunešė jam valgyti, nes jis sakė, kad neturi ko valgyti. Neprisimena ar buvo blaivi, ar neblaivi. Jos namuose(duomenys neskelbtini) tarp jos ir sūnaus A. įvyko žodinis konfliktas. Ar tuo metu namuose jau buvo grįžęs ir D. - neprisimena. Konflikto metu A. jai buvo rankomis pagriebęs už kaklo, sakė, kad pasmaugs. Sužalojimų nepatyrė ir niekur nesikreipė. Ji tuomet A. liepė dingti ir jį išvarė iš savo namų bei užrakino duris. A. konflikto metu buvo neblaivus. Po kurio laiko A. ar D. išdaužė namo langą ir bandė pro langą lipti į namo vidų. Bijodama, kad A., įlipęs į namo vidų, jos nesumuštų, kažkokiu daiktu jam vieną kartą smūgiavo, kur pataikė, tikrai nematė. Ar A. padarė kokį sužalojimą, nepastebėjo, nes A. po to į namus negrįžo. Ar tai buvo kastuvas, ar koks nors kitas daiktas - nežino. Tarp jos ir sūnaus A. dažnai kyla konfliktai, jis būna neblaivus, nenori nieko dirbti. Labai gailisi dėl visko, kas įvyko. Pasižadėjo daugiau nebesmurtauti. Jie su A. kartu negyvena, ji turi sugyventinį, sūnui tik kartais nunešdavo pavalgyti. Kur šiuo metu gyvena A., nežino, po konflikto jo nematė (b. l. 78-80).

2017-09-13 įtariamajai R. M. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės – 54 parų arešto bausmės. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti – areštą 36 paroms. Įtariamoji R. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 84-86).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji R. M. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jos asmenybę apibūdina tai, kad ji nedirba, teista 2014-06-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt – 156,60 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs (b. l. 52-53), 2016-03-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (dėl BK 140 straipsnio 3 dalies), jai susitaikius su nukentėjusiuoju, byla nutraukta (b. l. 62-64), administracine tvarka bausta: 2013-06-18 pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalį, 2014-11-12 pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį (b. l. 50-51), į psichiatrinio gydymo įskaitą neįrašyta, į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašyta (b. l. 49). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant R. M. prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės - baudos paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamosios asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę - areštą, kuris taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas mažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83) paliktina iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Kaltinamajai išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei R. M. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.