Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, civilinio ieškovo “BTA Insurance Company” SE filialui Lietuvoje atstovui S. K., gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui, Sonatai Žukauskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąja bylą , kurioje :

D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas ,

kaltinamas pagal LR BK 22 str.1 d. 182 str.1 d.;

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal BK 22 str.1 d. 182 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. buvo kaltinamas pagal LR BK 22 str.1 d.182 str.1 d., t.y., kad jis 2009-02-10, Kaune, Pramonės pr. 19, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą - iš UADB „Ergo Lietuva“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, draudimo bendrovei pateikdamas pretenziją ir paaiškinimus dėl eismo įvykio, įvykusio 2009-02-08 apie 19.20 val. Kaune, Kalniečių – Uosio gatvių sankryžoje, kurio metu jo vairuojamas automobilis Audi A3 v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su V. B. vairuojamu automobiliu Audi A6, v.nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad jo vairuojamo automobilio Audi A6, v.nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai – įlaužtas plastikas po valstybinės registracijos numerio ženklu -155.86 Lt vertės, įlenktas salono link priekinio bamperio stiprintuvas- 231 Lt vertės, radiatorius – 692.94 Lt vertės, ištrūkusio iš tvirtinimo vietų radiatoriaus grotelės kairėje pusėje, atidalintas radiatoriaus grotelių chromuotas apvadas viršutinėje dalyje- 534.97 Lt vertės, įlenktos į variklio skyrių automobilio dalys, esančios tarp dangčio atrama kairėje pusėje-100.43 Lt vertės, įlenktas į apačią ir link salono variklio dangties automobilio viduriu-982.49 Lt vertės, buvo padaryti iki eismo įvykio , įvykusio 2009-02-08 ir reikšdamas pretenziją ir paaiškinimus draudimo bendrovei nutylėjo šias reikšmingas aplinkybes , tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti iš UAB ERGO Lietuva draudimo išmoką – 3283.21 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką mokėti atsisakė.

V. B. buvo kaltinamas pagal LR BK 22 str.1 d.182 str.1 d., t.y., kad jis 2009-02-10 Pramonės pr.23, Kaune, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – iš UAB „BTA draudimas“ neteisėtai gauti draudimo išmoką, draudimo bendrovei pateikdamas pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją ir paaiškinimus dėl eismo įvykio, įvykusio 2009-02-08 apie 19.20 val. Kalniečių-Uosio gatvių sankryžoje, kurio metu jo vairuojamas automobilis Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), susidūrė su D. L. vairuojamu automobiliu Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad jo vairuojamo automobilio Audi A6v/n (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai – deformuotas priekinis kairys sparnas-358.92 Lt vertės, sulaužytas priekinio bamperio kairysis šonas, iš tvirtinimo vietų ištrūkę priekinio bamperio dešinysis šonas – 833.78 Lt vertės, priekinis dešinės pusės žibintas- 700.43 Lt vertės, buvo padaryti iki eismo įvykio, įvykusio 2009-02-08 ir reikšdamas pretenziją ir paaiškinimus draudimo bendrovei nutylėjo šias reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu apgaule pasikėsino iš UAB „BTA draudimas“ darudimo išmoką – 1893.13 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UAB „BTA draudimas“ draudimo išmoką mokėti atsisakė.

Baudžiamasis procesas nutrauktinas.

2009-04-20 UADB „Ergo Lietuva" kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydami, kad D. L. ir V. B. pateikė melagingą informaciją siekdami gauti draudimo išmoką pagal automobilio Audi A6 V.nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Tuo pačiu pateikė žalos administravimo medžiagą ( t.1, b.l. 4).

UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi dėl specialisto išvados, siekiant nustatyti automobilių AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), susidūrimo mechanizmą. 2009-03-30 specialisto išvadoje Nr. ES-8-09.-, kurią pateikė specialistas E. S. buvo nustatyta , kad automobilių AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti deklaruoto 2009 m. vasario 8d. eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų D. L. ir V. B. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi esminiai automobilių sugadinimai buvo padaryti ne šio eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Taip pat nurodyta, kad atlikto kompiuterinio modeliavimo rezultatai leidžia teigti, kad automobiliams AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini),susidūrus jų vairuotojų D. L. ir V. B. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui AUDI A3 važiuojant apie 50 km/h greičiu, o automobiliui AUDI A6 nedideliu greičiu važiuojant į kairę kreive, automobiliai po eismo įvykio negalėjo sustoti tokiose padėtyse, kaip nurodo jų vairuotojai, ( t.1, b. 1. 7-20).

2009-02-10 D. L. pateikė pretenziją UADB „Ergo Lietuva", nurodydamas įvykio aplinkybes, nubraižydamas įvykio schemą ( t.1, b.1.38-39).

2009-02-08 D. L. ir V. B. eismo įvykio deklaracije nurodytos eismo įvykio aplinkybės (t.1, b.1.44, t.3 b.1.33).

2009-02-10 V. B. pateikė prašymą UADB „Ergo Lietuva", nurodydamas įvykio aplinkybes, nubraižydamas įvykio schemą ( t.1, b.1.45, t.3 , b.1.35).

Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1995 (09) nurodyta : visi nuotraukose matomi automobilių „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai negalėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu, per 2009-02-08 deklaruotą eismo įvykį šių transporto priemonių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Šviesiai mėlynos spalvos užnešimai ant automobilio „Audi A3" variklio dangčio, šio automobilio priekinio valstybinio numerio ženklo, radiatoriaus apdailos grotelių sugadinimai, o taip pat raudonos spalvos užnešimai ant automobilio „Audi A6" priekinio bamperio buvo padaryti minėtoms transporto priemonėms kontaktuojant tarpusavyje, o kiti nuotraukose matomi abiejų automobilių sugadinimai buvo padaryti ne tarpusavio kontakto metu. ( t.1, b. 1. 50-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju UADB „Ergo Lietuva" ekspertas G. Š. parodė, kad dirba draudimo bendrovėje „ERGO Lietuva" Kauno regioniniame centre ekspertu. Jo darbas yra draustų automobilių apžiūra po autoįvykių, jų defektavimas ir žalos dydžio nustatymas. 2009-02-10 buvo gauta D. L. pretenzija dėl 2009-02-08 autoįvykio metu apgadinto automobilio Audi A3. Susipažinus su pretenzija jau iš karto buvo aišku, kad žala bus didelė, todėl jis kartu su D. L. nuvyko į autoįvykio vietą, kurią D. L. nurodė Kalniečių - Uosio g. sankryžoje.Apžiūrėjus įvykio vietą nuvyko į Islandijos pl. esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur apžiūrėjo automobilį Audi A3, kurio numeriai pamena, kad buvo tranzitiniai. Po automobilio apžiūros jis surašė transporto priemonės apžiūros - defektų aktą. Automobilio apžiūros metu jam kilo įtarimas,kad automobilio priekinės dalies dalis sugadinimų buvo padarytos ne šio autoįvykio pasėkoje. Apie tai vėliau pasakė ir D. L., tačiau pastarasis teigė, kad iki 2009-02-08 dienos autoįvykio, jo automobilis buvo techniškai tvarkingas. Grįžęs į draudimo bendrovę apie savo įtarimus, dėl paminėto automobilio apgadinimų išdėstė kolegoms.Tuomet susisiekė ir su „BTA draudimo" bendrove ir paprašė persiųsti skaitmeninėje laikmenoje nuotraukas kito automobilio - Audi A6, kuris taip pat buvo apgadintas šio autoįvykio

metu ir būtent jis buvo autoįvykio kaltininkas. Peržiūrėję kartu kolegomis gautas nuotraukas ir įvykio schemą, subendrinę įvykio aplinkybes priėmė sprendimą surinktą medžiagą dėl šio autoįvykio persiųsti į Vilnių. į UADB „ERGO Lietuva". Žalų administravimo skyrių dėl tolesnio įvykio tikrumo patikros ir žalos administravimo, nes įtarimas po gautų nuotraukų iš „BTA Draudimo" bendrovės tik sustiprėjo. ( t.1, b. 1. 63-64).

2010-03-30 teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Š. nurodė, kad dirbdamas UADB "Ergo Lietuva" regiono skyrias ekspertu, apžiūrėjo eismo įvykyje apdaužytą D. L. automobilį "Audi A3" ir nustatė padarytos žalos dydį. Žala buvo didelė, todėl jis atidžiai apžiūrėjo ne tik automobilį, bet buvo nuvykęs ir į įvykio vietą. Tiriant šį įvykį, apžiūrint automobilį ir lyginant kito eismo įvykio dalyvio pateiktas fotonuotraukas, ekspertui kilo įtarimas, kad D. L. pateikta informacija yra melaginga, todėl visa tyrimo medžiaga buvo perduota į Vilnių. Ekspertui pasirodė įtartina, kad tiriamo, D. L. priklausančio, automobilio apgadintas plotas yra gana didelis pagal ilgį, be to, buvo apgadintas variklio gaubtas, sudaužytas priekinis buferis į centrą, t.y. smūgis buvo daugiau ploščias, o tiriamo eismo įvykio metu automobilis "Audi A3" gavo smūgį į kairį šoną. Tiriamo eismo įvykio metu tarp D. L. nurodytų automobilių kontaktas tikrai buvo. tačiau galbūt automobilis "Audi A3“ buvo sudaužytas dar iki šio įvykio ir nesutaisytas. Tokia įtarimai kilo ne vien jam, o ir kitiems skyriaus darbuotojams, buvo kalbama, kad čia greičiausiai bus netikras įvykis, todėl ir buvo nutarta surinktą medžiagą siųsti į centrą (t.1, b.1.172)

2010-03-30 teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas E. S. patvirtino savo tyrimo išvadą ir paaiškino, kad modeliuojant automobilių susidūrimo pobūdį, pateiktų duomenų pakako. Tiriamo eismo įvykio metu tarp nurodytų automobilių kontaktas tikrai galėjo būti, nes ant automobilio "Audi A6" buvo panašių į automobilio "Audi A3" dažų likučiai ir jų buferiai yra panašiame aukštyje, tačiau automobilio "Audi A3" apgadinimai buvo visai kitokio pobūdžio nei turėtų būti kilę šio eismo įvykio metu. Jie galėjo gautis šiai mašinai palindus po kažkokia kieta briauna, po kažkokiu kietu daiktu. Automobilis "Audi A3" niekaip negalėjo palįsti po automobiliu "Audi A6", nes tokiu atveju jis turėjo nerealiai pažemėti apie 30 cm, o dėl intensyvaus stabdymo, jo priekinė dalis galėjo pažemėti tik iki 10 cm, kurių palindimui nepakanka. Be to, net jei jis ir būtų palindęs, tai neįsivaizduojama, kaip tada galėjo išlikti sveikos grotelės žemiau, po valstybinio numerio ženklu. Nuotraukose ant "Audi A3" automobilio taip pat akivaizdžiai matomi mėlynos spalvos dažų užnešimai, kurie negalėjo gautis šio eismo įvykio metu ir negalėjo būti padaryti lanksčiąją vilktimi, kaip teigė D. L.. Ant automobilio "Audi A3" variklio gaubto sugadinimas yra labiau žymus, kuris niekaip negalėjo gautis šio įvykio metu. Taigi abiejų tirtų automobilių apgadinimai yra tarpusavyje nesuderinami ir galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis. Specialisto įsitikinimu, apie vieno iš tiriamų automobilių palindimą po kitu negali būti net kalbos. Specialistui taip pat neįtikėtini atrodo ir specialistės O. L. teiginiai, kad po susidūrimo abiems automobiliams atšokus atgal, vienas iš jų būtų pasivijęs kitą ir pakartotinai į jį trenkęsis.(t.1, b.l 173).

2010-01-12 specialistės O. L. išvadoje nurodyta, kad automobilių Audi A3 ir Audi A6 susidūrimo mechanizmas toks, jog automobiliai susidūrė automobiliui Audi A3 dešiniąja puse kontaktuojant su Audi A6 priekiniu kairiu kampu. Po pirminio smūginio kontakto automobiliai pakeitė kryptį ir vėl smūginai kontaktavo iki sustojimo ( t.1, b.l. 130-152).

2010-03-30 teisiamajame posėdyje apklausta specialistė O. L. patvirtino savo išvadą ir pakartotinai paaiškino, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Audi A3“ yra 5 centimetrais žemesnis už kitą šiame įvykyje dalyvavusį automobilį „Audi A6“, todėl pirmajam stabdant ir dėl to dar pažemėjant, o antrajam bandant sukti į kairę ir dėl varančių priekinių ratų sukimo jėgos bei dėl didesnio sukimosi spindulio šiek tiek pakylant, visiškai įmanoma, kad pirmasis automobilis iš dalies palindo po antruoju. Dėl tokio susidūrimo galėjo būti apgadintas pirmojo automobilio variklio gaubtas ir galėjo būti padaryti kiti apžiūros metu nustatyti sugadinimai. Be to, specialistė tvirtino, kad po tiriamų automobilių kontakto ir pasibaigusios deformacijos, automobilis „Audi A3“ atšoko atgal ir vėl trenkėsi į tą patį automobilį, tik kitame aukštyje. Klaidos gali būti padarytos dėl netinkamai užpildytos deklaracijos, trūksta duomenų apie įvykį.(t.1, b.l. 172).

2010-03-30 teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. M. patvirtino savo tyrimo išvadą ir teigė, kad posėdyje išklausius kitų specialistų išvadas, jo nuomonė šiuo klausimu visiškai nepasikeitė. Specialisto įsitikinimu tiriamų automobilių apgadinimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, bet negalėjo šio, tiriamo eismo įvykio metu. Specialistas laiko neįtikėtina kilos specialistės O. L. nurodytą aplinkybę, kad automobilis "Audi A3" palindo po automobilio "Audi A6" apačia, nes šios mašinos buferio apatinė dalis yra tik 20 cm nuo žemės, todėl neįsivaizduojama, kaip daug didesnis daiktas gali palįsti po mažesniu. Be to, specialistas akcentavo, kad tiriamo automobilio valstybinis numeris, radiatoriaus apdaila nesugadinta, todėl neįmanoma, kad būtų sugadinti objektai esantys už jų. Specialistas įsitikinęs, kad abu automobiliai jau buvo apgadinti dar iki šio eismo įvykio.( t.1, b.l. 173-174).

2011-05-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-1323 (11) nurodyta :

1) kad automobilio "Audi A3" išoriniai sugadinimai: įlaužtas plastikas po valstybinės registracijos numerio ženklu, įlenktas salono link priekinio bamperio stiprintuvas, radiatorius, ištrūkusios iš tvirtinimo vietų radiatoriaus grotelės kairėje pusėje, atidalintas radiatoriaus grotelių chromuotas apvadas viršutinėje dalyje, įlenktos į variklio skyrių automobilio dalys, esančios tarp radiatoriaus grotelių ir variklio, išlaužta ir pastumta salono link variklio dangčio atrama kairėje pusėje, įlenktas į apačią ir link salono variklio dangtis ties automobilio viduriu, buvo padaryti ne susidūrimo su automobiliu "Audi A6" metu.

2) Automobilio "'Audi A3" išoriniai sugadinimai, esantys priekinėje dešinėje pusėje, apgadintas bamperis, nulenkta sparno priekinė dalis, sulaužytas ir pastumtas į vidų žibintas, nulenkta į apačia variklio dangčio briauna, tikėtina, buvo padaryti susidūrimo su automobiliu "Audi A6"metu. ( t.2, b.1.69-76).

2009-05-21 UAB., BTA draudimas" kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl galimo siekimo gauti draudiminę išmoką apgaule, ( t.3, b.1.4-7).

Sausumos transporto priemonių draudimo polisu TPD Nr.025484 buvo apdraustas automobilis Audi A6 Avant nuo 2008-11-22 iki 2009-11-21 (t.3, b.1.22)

2010-05-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-636 (10) nurodyta : Automobilių „Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai apimtimi yra tarpusavyje nesuderinami.Vairuotojų nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis buvo padaryti baltų ir raudonų dažų užnešimai ant abiejų automobilių, o visi kiti automobilių sugadinimai buvo.padaryti ne eismo įvykio, deklaruoto 2009-02-08 metu.

Vairuotojų nurodytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, automobiliai „Audi A3". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „ Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustoti vairuotojų nurodytose padėtyse po eismo įvykio, prie nurodyto važiavimo greičio, negalėjo.

Po autoįvykio velkant automobilį „Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo vilkstimi ir jai nutrūkus negalėjo būti padaryti matomi automobilio sugadinimai, ( t.3, b.l. 87-93)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju UAB "BTA draudimas" ekspertas G. B. parodė, kad dirba draudimo bendrovėje „BTA draudimas" žalų ekspertu. 2009 m. vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino iš UAB "BTA draudimo" Kauno regioninio centro žalų skyriaus administratorius, vardo ir pavardės neprisimena, kuris paprašė Prienuose, nuosavame garaže, apžiūrėti sugadintą automobilį Audi A6. Administratorius nurodė Audi A6 savininko telefono numerį. Jam paskambinęs , tiksliai neprisimena ar tą pačią dieną, ar kitą dieną, pas jį nuvažiavo. Kiek pamena, Audi A6 buvo sugadinta priekinė dalis. Kokie konkretūs sugadinimai buvo nustatyti, pasakyti tiksliai negali, kadangi neprisimena. Praėjo beveik metai laiko. Apžiūrint automobilį jam nekilo įtarimas, kad šio automobilio apgadinimai yra padaryti ne minėto eismo įvykio metu. Kad nustatyti ar automobiliai dalyvavo tame pačiame eismo įvykyje, reikia matyti abu automobilius ir sulyginti jų sugadinimus juos išmatuojant. Jis šios galimybės neturėjo, nes matė tik vieną automobilį. ( t.3, b. 1. 96-97).

2011-05-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-24 (11) nurodyta : Automobilio „Audi A6" išoriniai sugadinimai: deformuotas priekinis kairys sparnas, sulaužytas priekinio bamperio kairysis šonas, iš tvirtinimo vietų ištrūkę priekinio bamperio dešinysis šonas, priekinis dešinės pusės žibintas, buvo padaryti ne susidūrimo su automobiliu „Audi A3" metu. Taip pat automobilių „Audi A3" ir Audi „A6" tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti visų šviesios spalvos braukimų, raudonos spalvos užnešimų, esančių automobilio „Audi A6" priekiniame bamperyje kairėje pusėje. Automobilio „Audi A6" išoriniai sugadinimai: įlenktas variklio dangtis kairėje pusėje, pastumtas į vidų priekinis kairysis žibintas, persuktas ir dešinėje pusėje išgaubtas variklio dangtis, tikėtina, buvo padaryti susidūrimo su automobiliu „Audi A3" metu. (t.3, b. 1. 226-234).

2011-05-15 VĮ "Regitra" Kauno filialo rašte nurodyta, kad 2009-01-23 laikinai registruojant Audi A3, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvo tikrinama transporto priemonė ir jos duomenys. Transporto priemonė buvo tvarkinga bei pilnai sukomplektuota, ( t.1, b.l. 48- 49).

Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus atsakyme nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre nėra užregistruota informacijos apie eismo įvykį, įvykusį 2009-02-08 apie 19.20 val. Kaune, Kalniečių-Uosio g. sankryžoje, kurio metu susidūrė automobiliai "Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 43).

2011-12-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-2428 (11) nurodyta, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad automobiliai „Audi A6" ir „Audi A3" jų susidūrimo metu negalėjo savo eiga judėti. (t.5, b.l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistu eismo įvykių ekspertas V. V. parodė, kad automobilių „Audi A6" ir „Audi A3" išoriniai sugadinimai (sugadintos dalys), kurie buvo padaryti ne šių automobilių susidūrimo metu, yra išvardinti specialisto išvadoje Nr. 11-2428 (11), o klausimo, kurias sąmatoje pateiktas detales atitinka išvardinti automobilio sugadinimai, sprendimas nereikalauja specialiųjų eismo įvykių tyrimo srities žinių, todėl klausimas nebus sprendžiamas. (t.5, b.1.53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistu lengvųjų automobilių vertintojas A. V. parodė, kad dirba UAB „K. n. a. b" direktoriumi. 2009 metų vasario mėnesį atlikta eismo įvykyje apgadinto automobilio „Audi A3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir patirtų defektų vertinimas. Automobilį vertinimui pateikė D. L.. Šią informaciją patikrino, atvertęs kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kuri buvo laikoma archyve. Šiuos darbus atliko kartu su autoekspertu A. S.. Sudarė atkuriamosios vertės skaičiuotę (t.5, b.1.54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kilnojamo ir nekilnojamo turto vertintojas J. P. parodė, kad dirba savo individualioje įmonėje transporto priemonių vertintoju ir eina vadovo pareigas. 2009 metų vasario mėnesį atlikta eismo įvykyje apgadinto automobilio „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir patirtų defektų vertinimas. Automobilį vertinimui pateikė V. B.. Šią informaciją patikrino, atvertęs kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kuri buvo laikoma archyve. Sudarė atkuriamosios vertės skaičiuotę (t.5, b.1.56-57).

Kaltinamasis D. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo vasario 8 d., labai seniai, 2009 m., apie 19 val., Kalniečių ir Uosių gatvių sankryžoje, važiuojant nuo parduotuvės „Maxima“. Vairavo Audi A3 mašiną.Važiavo Kalniečių gatve link Žeimenos gatvės. Buvo drėgna, prastos oro sąlygos. Važiavo pagrindiniu keliu, buvo įjungtos artimosios šviesos. Gatvės apšvietimas silpnas. Kitas kaltinamasis išvažiavo iš šalutinio kelio, pradėjo judėti ir įvyko susidūrimas. Jis bandė iš Uosio gatvės išsukti į kairę, judėjo priešais. Susidūrimas įvyko T formos sankryžoje. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas automobilio A3 priekis, daugiau dešinys kraštas nuo vidurio, kito kaltinamojo automobilio Audi A6- kairė pusė. Audi A3 buvo sutrūkusios apdailos grotelės, variklio dangtis sulenktas, buferis, vidaus detalės, žibintas sugadintas. Automobilį įsigijo Kaune iš bendrovės. Buvo truputį aprūkęs automobilio salonas prie stogo, buvo smulkūs išoriniai sugadinimai, tačiau automobilį aš sutvarkė. Buvo perdažytas kapotas, buferis ir vienas sparnas. Eismo įvykio deklaraciją pildė B.. Kitą dieną nuvažiavo į draudimo bendrovę, užregistravo įvykį, į aikštelę atvažiavo ekspertas, apžiūrėjo, fotografavo. Kaltinamajam akte nurodyta, kad kiauras radiatorius, tačiau su kiauru radiatoriumi neįmanoma važinėti. Kaltinamasis aktas nerealus tuo, kad abu atvažiavom su sudaužytom mašinom susidurti, nors byloje nustatyta, kad mes nebuvom pažįstami. Ekspertų parodymai taip pat labai stipriai skiriasi. Iš pradžių ekspertai teisme sakė, kad negalima atskirti sužalojimų, o po to jau teigė, kad galima atskirti. Buferis nebuvo keistas, tik perdažytas. Variklis ir su juo susiję agregatai mano nebuvo remontuoti. Priekinis buferis buvo apgadintas mašiną traukiant nuo tralo.Automobilis buvo parduotas, nes buvo pasakyta, kad aš galiu su juo daryti ką noriu. Nemaniau, kad visos aplinkybės taip susiklostys. Pirmą schemą braižė B., ji užpildyta ne kontakto metu, o automobiliams nesusidūrus, tai tik įsivaizduojama schema, kokia turėtų būti. Antrą schemą draudimo bendrovėje braižiau aš. Nubraižiau tokią pačią, kaip liepė draudimo bendrovės darbuotoja, kuri paaiškino, kad tai neturi jokios reikšmės, o vėliau teisme paaiškėjo, kad turi didelę reikšmę. Policijai pranešiau apie įvykį, paklausė, ar yra sužeistų, ar yra kaltų. Pasakiau, kad yra žmogus, kuris pripažįsta kaltę. Policija į įvykio vietą neatvyko, liepė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Į įvykio vietą aš su specialistu nevykau. Mano automobilį nutempė lanksčiąja vilktim, vieną kartą buvo nutrūkęs trosas. Metalinė kilpa atitrūko ir trenkėsi į kapotą, ekspertei aš nurodžiau tokias aplinkybes. Savo automobilio praeities nežinau, jis parvežtas iš Prancūzijos, kažkaip įdomiai buvo užsidegęs. Iki įvykio automobilio išoriniai gedimai buvau visi ištaisyti; optiškai ji atrodė idealiai. Buvo padarytos nuotraukos prie plovyklos ir galvojau mašiną pardavinėti. 2009- 02- 08 išorėje apgadinimų nebuvo, kas buvo viduje, po buferiu- aš nežinau. Galbūt ta sija kažkada buvo sulankstyta ir išlyginta- aš šito nežinau. Schema buvo braižoma įvykio vietoje, mašinoje, aš buvau susinervinęs. Iš pradžių net pasiginčijome su B.. Schema buvo nubraižyta prelimenari. Dėl įvykio iš pat pradžių buvo įvykęs ginčas, po to viską išsiaiškinom. Kaltinimas yra visiškai nerealus. V. B. mašinos buvo sudaužytas kairys šonas. Eismo įvykio metu suveikė priekinės oro pagalvės, buvo užstrigęs saugos diržas; buvo smūgis, bet jokio sužalojimo neturėjau.Sutinku su VGTU aprašytu įvykio mechanizmu, pateikta išvada.

Kaltinamasis V. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tai buvo 2009 m. vasario pradžioje, savaitgalį. Važiavo Uosių gatve, prie Kalniečių sankryžos nutarė sukti į kairę. Mašinos šoniniai langai buvo aprasoję iš vidaus, blogas matomumas, pradėjau daryti manevrą, išvydo automobilio šviesas. Smūgis buvo stiprus. Suveikė automobilio oro pagalvės ir diržas, stipriai suspaudė krūtinę. Iššokau iš mašinos, susiginčijome, nes iš pradžių atrodė, kad esu nekaltas, atsitokėjęs supratau, kad esu kaltas. Automobilis buvo stipriai sudaužytas. Net užmiršau, kad egzistuoja draudimai. Automobilyje surašė dokumentus, viską užpildė. Kelias automobilio plastmases įsidėjo į bagažinę. Automobilio vairas neatsisuko į normalią padėtį, suprato, kad automobilį reikės transportuoti. Kitą dieną automobilis atrodė baisiau: buvo sugadintas kairės pusės šonas, ta vieta suspausta, nusukta į šoną, užspaustas ratas- negalėjo atsisukti į savo vietą. Įvykio dieną nubraižė apytikslią schemą, žingsniais atstumų nematavo, parašė, kas sugadinta. Iš pradžių paskambino „BTA draudimo“ atstovas iš Prienų, žadėjo atvažiuoti kitą dieną, bet neatvažiavo; po 2- 3 dienų atvažiavo draudimo atstovas B. iš Alytaus. Jis apžiūrėjo automobilį, nufotografavo ir patarė pasikviesti nepriklausomą ekspertą iš Alytaus, davė jo telefono numerį. Paskambino tam žmogui, jis paklausė, kas fotografavo automobilį, pasakė pavardę, atsakė, kad gerai, susisieks su tuo žmogumi, jis persiųs padarytas nuotraukas. Pasakė, kad reikia nuardyti priekines detales, kad būtų galima geriau įvertinti; kai tai padarysiu, kad paskambintų. Su broliu kiek įmanoma nuardė, atvažiavo, nufotografavo. Brolis dar parodė, kad žibintas, kuris buvo nusuktas, buvo pritvirtintas išoriniais varžtais; tai jam sukėlė įtarimą. Pasirodo, kad tą žibintą laikė tik tai buferis. Reikėjo pinigų, automobilį pardaviau. Atvažiavo pirkėjai, kurie apžiūrėjo automobilį, pirko detalėms, pastebėjo, kad prietaisų panelė suklijuota. Automobilį pardaviau gana nebrangiai, jį pirkėjai išsivežė. Automobilį pardavė po įvykio praėjus 1 mėnesiui, pavasarį. Automobilį įsigijo 2008 m. rudenį, lapkričio mėnesį. Ekspertas automobilį apžiūrėjo išoriškai, nufotografavo iš skirtingų pusių.Kai su broliu automobilį ardėm ekspertams, tada pirmą kartą automobilis sukėlė įtarimą, kad galbūt kažkur jis buvo sudaužytas. Automobilį pirkau Lietuvoje, bet dokumentai buvo estiški. Tyrėjas man pasakė, kad yra tokia sistema, kai galima gauti apie automobilį išsamią informaciją. Tą aš ir padariau, ir sužinojau apie jo būklę. Mes nubraižėme judėjimo kryptis, kaip automobiliai sustojo po įvykio, mes nežiūrėjome- ne tas mums rūpėjo. Buvo prisirinkę daug žmonių. Smūgis buvo stiprus. Akivaizdu, kai automobilis atsitrenkia į kairį kampą, deformuojasi tos detalės. Nesuprantu, kodėl ekspertas pateikė byloje esančią išvadą. Kai ardėme mašiną, matėme, kad visas priekis buvo nusuktas iš kairės į dešinę pusę. Pagal kaltinimą teoriškai gaunasi, kad aš važinėjau su iškritusiu žibintu. Braižiau preliminarią įvykio schemą. Po įvykio man buvo šokas. Iki įvykio L. automobilio anksčiau nemačiau. Net nepagalvojau, kad žmogus gali važinėti sus sudaužyta mašina. Pamačiau žibintų šviesas ir viskas.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad dirba ADB „Ergo Lietuva“ ekspertu. Kreipėsi Audi vairuotojas, sudefektavo jo transporto priemonę. Surašė defektinį aktą ir padarė nuotraukas, taip pat buvo įvykio vietoje. Automobilis Audi A3, nustatė, kad apgadinta priekinė dalis, po to buvo gautos nuotraukos iš BTA draudimo, kurias apžiūrėjo 6 ekspertai; atsirado tam tikri apgadinimų nesutapimai, todėl buvo atiduota autotechninei ekspertizei, kuri pateikė savo išvadas. Įvykio vietoje nustatė, kad yra sankryža, apgadintų plastmasinių detalių. Automobilis buvo apžiūrėtas Islandijos plente esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš pradžių apžiūrimas apgadintas automobilis, po to važiuojama į įvykio vietą. Apžiūrim automobilio išoriškus ir vidinius gedimus. Neatsimenu, ar apžiūrėjau kapotą. Automobilio salono neapžiūrėjo. Jeigu apgadintos viduje salono detalės, tada apžiūri saloną, priešingu atveju- apžiūri vizualiai, bet nefiksuoja. Svarbiausi kriterijai: susidūrimo metu transporto priemonių aukščiai ir apgadinimų plotai. Mes apžiūrime turtą, suderiname žalos dydį ir negalime uždrausti savininkui parduoti transporto priemonę. Apžiūrėjo Audi A3 mašiną. Autotechninės ekspertizės atliekamos centralizuotai, specialistai neprašė pateikti autotransporto priemonę.Įvykio vietoje rastų detalių nerenka. Konkrečiu atveju plastmasinių detalių iš įvykio vietos nerinko. Mes užfiksuojam skaitmeniniu būdu, pažiūrim, ar tos spalvos detalės, ar ne. Nuvykęs į įvykio vietą tuo metu galvojo, kad galėjo būti toks įvykis. Tą nurodė detalės. Šiuo metu neprisimena, kokias nuotraukas darė įvykio vietoje. Į įvykio vietą galėjo atvykti ir po keletos dienų. Ta sankryža žinoma. Žinome tam tikrų vietų Kaune ir Kauno rajone, kurios yra avaringos.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad dirba BTA draudime, pareigos -žalų ekspertas.Man paskambino kolegos iš Kauno ir paprašė, kad apžiūrėtų Prienų r. automobilį Audi A6 AVANT. Automobilis buvo apgadintas. Priekis ir kairė priekio dalis. Apžiūrėjo automobilį, buvo žiema, užfiksavo sugadinimus. Kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas automobilis – nežino. Automobilis buvo kieme. Jį nufotografavo ir surašė apžiūros akte. Automobilio neardė, viduje nežiūrėjo. Įtarimų jokių nekilo. Buvo apgadinta: priekinis buferis, variklio gaubtas, kairys žibintas, kairys sparnas, važiuoklės remontas, radiatoriai, priekinės kairės dalies lanžeronas, viskas kas buvo, nufotografavau. Buvo priekinės dalies deformacija. Sugadinto automobilio nuotraukas pateikė Kauno žalų skyriui. Antroje apžiūros akto skiltyje nurodyta priekinis dešinės pusės sparnas, trečioje - kairės pusės lanžeronas. Pačią autoįvykio vietą – neapžiūrėjo.

Ekspertas V. V. paaiškino, kad pirmiausiai pateikta labai mažai fotonuotraukų, jos nespalvotos, nukenčia informatyvumas, vizualiai vertinant deformacijų išsidėstymą, pasakyti, kad kažkas yra bendro su tuo kas buvo pateikta man, atliekant specialisto išvadas. Priekinės dalies kairės pusės bamperios yra daugybinės, braukimo žymės, kurių negalima paaiškinti kontakto su automobiliu Audi A3. Šiandien pateiktoje nuotraukoje, braukimo baltų žymių matyti. Taip pat gausiai braukimo žymių yra matyti ant automobilio, kuris buvo pateiktas išvadai atlikti. Ant Audi A6 yra lokaliai deformuotas bamperis ties viduriu, turėjo smūginį kontaktą ties viduriu. Mano pateiktose nuotraukose – nėra. Bamperis nesugadintas. Daryti sąsajas, kad tos braukimo žymės, nuotraukos kurios pateiktos šiandien ir tos braukimo žymės, kurias aš mačiau atliekant tyrimą, tikėtina, kad yra tos pačios. Bamperis turėjo būti remontuotas, nes reikėjo panaikinti įmušimą ties viduriu. Ties viduriu ne tik bamperis gavęs smūgį, bet ir į variklio groteles. Tokio smūgio tikrai nebuvo ant Audi A6. Yra smulkios braukimo žymės ant bamperio priekinės dalies dešinės pusės. Bamperis turėjo būti remontuotas, po to įvykio, kuris įvyko Estijoje. Man atliekant tyrimą, jis buvo nesugadintas. Tas sugadinimas ties viduriu jau buvo pašalintas. Jeigu yra šalinama ties viduriu, tikėtina, kad yra šalinami ir braukimo žymės esančios priekinės dalies kairėje pusėje. Tikrinat buvo iš spalvotų nuotraukų.

Nėra duomenų, kad tie automobiliai negalėjo judėti. Kas liečia kurie pirma, kurie vėliau padaryti sugadinimai, tokių klausimų atskirai nesprendžiame. Būna, kad nurodo, kas buvo sugadinta, paaiškinimų. Šiuo atveju nebuvo. Kiekviena deformacija skirtinga. Tyrimas buvo atliekamas tiriant automobilio deformacijas ir jas gretinant.Anskstesnės išvados buvo pateiktos mūsų centro eksperto. Tai buvo ne pirminė užduotis atlikti transporto priemonės tyrimą. Prieš tai buvo tyrimas atliktas kitų ekspertų. Mes esame nešališki. Prisiimam pilną atsakomybę už mūsų pateiktas išvadas.

Žibintas yra sudaužytas ne nuo tiesioginio kontakto. Priekinis bamperis buvo smūgiuotas iš kairės į dešinę. Priekinis bamperis pastumtas į dešinę. Bamperis yra glaudžiai susietas su posparniais ir su žibintais ir t.t. Tai žibintas nuo smūgio išvažiavo kartu su bamperiu. Iš šiandien matytų nuotraukų kategoriškai būtų galima teigti, kad bamperio dešinysis šonas tikrai nėra ištrūkęs, jis stovi taip kaip ir turi stovėti. Nuotraukose puikiausiai matyti, kad bamperio dešinysis šonas, briaunos, sandūros su sparnu, žibintu yra tokios kokios turi būti nesugadinto automobilio.

Kad kažkas įtakotų sugadinimus nėra. Kalbama ne apie išorinius ir kažkokius vidinius sugadinimus, tai vidinių sugadinimų, kas liečia Audi A6 nei dabar matosi, nei matėsi kai tyrėme. Audi A3 nėra apgadintas įvykio metu, ten yra kategoriškai. Variklio dangtį deformuoti ties viduriu, kada yra nustatoma pagal pobūdį, atutomobilis turėjo būti palindęs po kažkuo. Automobilio natūroje neapžiūrėjome, buvo pateiktos spalvotos nuotraukos. Eksperto užduotis nustatyti, iš objektyvių duomenų nustatyti, tik pagal pateiktus duomenis. Šioje byloje objektyvūs duomenys buvo tik pačių automobilių išoriniai sugadinimai, daugiau objektyvių duomenų – nėra. Sugadinimai buvo matyti pateiktose nuotraukose. Deformacija yra smūginio pobūdžio, nukreipta iš kairės į dešinę, kurios metu yra pastumtas bamperis į dešinę, būtent tokiu kampu deformuojama. Priekinis kairės pusės sparnas Audi A6 nustatytos dviejų krypčių deformacijos, t.y. deformuotas iš kairės į dešinę (tos deformacijos išsidėsčiusios arčiau automobilio priekinio kairiojo rato, bei deformuotas iš priekio link galo ir neženkliai iš kaires į dešinę (šios deformacijos išsidėsčiusios į minėto sparno priekinėje dalyje, pastarojo pobūdžio deformacijos sparne tikėtina padarė automobilis Audi A3). Atliekant deformacijų suderinimą ir nustačius tikėtinas automobilio padėtis tarpusavyje, automobilio Audi A6 tiesioginio kontakto zonoje, buvo nuo automobilio priekinės dalies vidurio iki kairiojo automobilio šono. Taip automobiliams susidūrus, tiesioginio kontakto žymės negalėjo būti padarytos ant automobilio Audi A6 kairiojo bamperio šono.

Nagrinėjant automobilio išorinius sugadinimus ir nustatant jų aplinkybes ir jeigu yra nustatoma, kurie sugadinimai yra tarp jų nesuderinami, jų sugadinimo eiga ir eismo įvykio eiga nutrūksta. Autoįvykio mechanizmą vertinome. Specialistai vertino automobilio susidūrimo metu, padarytas deformacijas, kurias galima paaiškinti jų tarpusavio kontakto metu.

Kaltinamojo V. B. gynėja advokatė S.Žukauskienė pateikė Estijos Eismo draudimo fondo informaciją apie transporto priemonės dalyvavimą autoįvykyje pagal transporto priemonės kodą (duomenys neskelbtini), kad automobilis Audi A6 Avant, 2000, 2007-09-10 dalyvavo eismo įvykyje - Estija, Talinas, kompensuota žala – 6391 eurai, draudimo bendrovė – “ERGO Kindlustuse” AB, ir transporto priemonė pripažinta sunaikinimui jos neatstatyti ( t.6, b.l. 132-148).

2014-05-30 ekspertizės akto išvadose nurodyta : 1. Tikėtina, kad automobilis „Audi A3" priekinės dalies viduriu trenkėsi į stovinčio arba nedideliu greičiu važiuojančio automobilio „Audi A6" priekinės dalies kairę pusę (kairįjį kampą), transporto priemonėms esant padėtyse, pavaizduotose tiriamojoje dalyje 6 pav.

2.Tikėtina, kad automobilio „Audi A3" išoriniai sugadinimai, esantys automobilio priekinės dalies dešinėje pusėje („Audi A3" varikio dangčio briaunos virš dešiniojo žibinto sugadinimas kartu su priekinio dešiniojo sparno kampo sugadinimu, kurie tiriamojoje dalyje 2-ame pav. pažymėti geltona spalva, dešiniojo žibinto įdauža visame plotyje) buvo padaryta ne susidūrimo su automobiliu „Audi A6" deklaruojamo eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis.

3.Tikėtina, kad automobilio „Audi A3" sugadinimai padaryti ne vieno eismo įvykio metu, kaip nurodo jo vairuotojas, o dviejų skirtingų eismo įvykių metu.

4.Automobiliai „Audi A3 ir „Audi A6" ekspertiniam tyrimui pateikti nebuvo (nutarties atlikti ekspertizę duomenimis automobiliai parduoti), automobilių sugadinimų nuotraukos byloje nespalvotos, jų originalių skaitmeninių kopijų byloje taip pat nėra (tyrimas atliktas naudojant ankstesniuose ekspertiniuose tyrimuose naudotas nuotraukas). Dėl šių priežasčių iš pateiktos medžiagos duomenų vienareikšmiškai identifikuoti automobilių dalių tarpusavio kontakto taškų negalima ir duota tikėtina tyrimo išvada ( t.7, b.l. 2-7).

Pagal BK 182 str.dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra draudimo, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu, kaip tiriama šioje byloje draudėjui.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Surinkti įrodymai šioje byloje neptavirtina kaltinamųjų D. L. ir V. B. kaltės.

2011-02-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos nutartimi buvo konstatuota, kad O. L. atliktas tyrimas ir pateikta išvada neatitinka ekspertizės aktui nustatytų reikalavimų, jis negali būti laikomas nei eksperto, nei specialisto išvada, tai tik konsultacinė išvada ( t.2, b.l. 38-41).

2014-05-30 ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio automobilio „Audi A3" sugadinimai padaryti ne vieno eismo įvykio metu, kaip nurodo jo vairuotojas, o dviejų skirtingų eismo įvykių metu. Jokių įrodymų apie tai, kad šio automobilio sugadinimai padaryti tokiu būdu byloje nėra surinkta ir pateikta.

Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje paaiškėjo aplinkybės, kad automobilis Audi A6 Avant, priklausantis V. B., 2007-09-10 dalyvavo eismo įvykyje (Estijoje) prieš jam įgyjant šią transport priemonę, ir ši transporto priemonė buvo pripažinta sunaikinimui jos neatstatant. Taigi byloje atsirado siurprizinės sąlygos, kurios nebuvo tiriamos ir analizuojamos ikiteisminio tyrimo metu, t.y. duodami ankstesnes išvadas ir aiškindami šias aplinkybes, specialistai (autoekspertai) tokių aplinkybių ir neanalizavo bei netyrė.

Byloje išnaudotos galimybės toliau tirti ir nagrinėti aplinkybes pagal pareikštus kaltinimus D. L. ir V. B.. Proceso dalyviai neprašė papildomai apklausti kokius nors liudytojus, kuriems būtų žinomos tiriamos aplinkybės.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2014-05-30 ekspertizės akte nurodė, kad automobiliai „Audi A3 ir „Audi A6" ekspertiniam tyrimui pateikti nebuvo (nutarties atlikti ekspertizę duomenimis automobiliai parduoti), automobilių sugadinimų nuotraukos byloje nespalvotos, jų originalių skaitmeninių kopijų byloje taip pat nėra (tyrimas atliktas naudojant ankstesniuose ekspertiniuose tyrimuose naudotas nuotraukas). Dėl šių priežasčių iš pateiktos medžiagos duomenų vienareikšmiškai identifikuoti automobilių dalių tarpusavio kontakto taškų negalima ir duota tikėtina tyrimo išvada. Byloje nėra pirminių įrodymų ( nurodomų tirti automobilių, įvykio vietos duomenų tikslios fiksacijos, automobilių sugadinimo spalvotų nuotraukų ir pan.), kurie leistų betarpiškai, objektyviai ir pilnai ištirti aplinkybes. Atkurti eismo įvykio eigą, surasti ir paimti įrodymus, teismas neturi galimybės, nes pilnai išnaudojo galimus įrodymų rinkimo ir tyrimo būdus. Ikiteisminio tyrimo metu automobiliai nebuvo palikti saugoti iki bylos išnagrinėjimo, nebuvo uždrausta automobilių savininkams juos realizuoti, o šiuo metu nėra galimybių nustatyti kur yra minimi automobiliai.

Tikėtinomis ekspertizės išvadomis negalima grįsti teismo išvadų apklatinant kaltinamuosius pagal jiems ikriminuotas veikas, kadangi visos abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai, t.y. kaip neįrodyta kaltė.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas,jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas nurodytos BPK 3 str. ir viena jų (3 str. 1 d.2 p.) - jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė.

BK 95 str.2 d. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pagal BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011 ir kt.).

Taigi BK 95 str.1 d. nustatyti terminai, kuriems praėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, apkaltinamasis nuosprendis jam negali būti priimamas. BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 str.3 d. priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Veikos padarymo metu galiojusio BK 95 str.1 d. 1 p. b p.p. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir, kaip numatyta BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Kaltinamieji D. L., V. B. nepadarė naujų tyčinių nusikalstamų veikų, dėl kurių senaties eiga būtų nutrūkusi pagal BK 95 str. 4 d. nuostatas.

Teismui padarius išvadą, kad kaltinamųjų D. L. ir V. B. veikoje nėra BK 22 str. 1 d. 182 str.1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, byla nutrauktina BPK 3 str.1 d. 2 p., o ne BPK 3 str.1 d.1 p. (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Tokią praktiką yra suformavęs kasacinis teismas, nes nutraukiant baudžiamjį procesą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, asmens pripažinimas padarius tam tikrą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turi būti pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra pagrįsta D. L. ir V. B. veiksmai, kurie būtų laikomi kaip baudžiamojo įstatymo uždrausta veika.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

D. L. ir V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti panaikintini, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaudamasis LR BPK 3 str.1d. 1 p., 303 str.1 d., 5 d.1 p., 297-299 str., 301-302-, 304-308 str.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Išteisinti D. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 d. 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Išteisinti V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 d. 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 d. 182 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

UADB „Ergo Lietuva“ civilinį ieškinį paliktą nenagrinėtą.

UAB „BTA draudimas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.