Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1608-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
1-1608-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-01306-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
S. O.
Advokatai
Birutė Paukštienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1680-929/2013Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01306-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Jelenai Frank,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,nukentėjusiajam A. Š.,kaltinamojo gynėjai advokatei Birutei Paukštienei,kaltinamajam S. O.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. O., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2004-08-18 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metamas 6 mėnesiams; 2) 2007-11-23 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 232 straipsnį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; 3) 2008-04-30 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies, 2, 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą. Jis atlikdamas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2012-11-26 apie 14.40 val. prie pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 13 nepakluso Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresniojo prižiūrėtojo A. Š. teisėtiems reikalavimams uždėti antrankius, jam pasipriešino ir tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į kairę veido pusę, padarydamas kraujosruvą apatinėje lūpoje, su viršutinio priekinio danties nuskėlimu. Dėl šių sužalojimų A. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis S. O. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-11-26 buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį. Tą dieną atėjo pareigūnas A. Š., atrakino kiemelį ir liko išorinėje pusėje prie durų, pasakė, kad dės antrankius. Jis ištiesė rankas, bet pareigūnas pasakė, kad dės antrankius ne priekyje, bet už nugaros. Jis jam pasakė, kad dėtų priekyje, nes atėjo su priekyje uždėtais antrankiais, yra ligonis, ką tik išgėręs vaistų, ir jam sunku nusileisti laiptais. Laiptai yra pakankamai statūs. Tada A. Š., nieko nelaukęs jį už rankos ištraukė iš kiemelio, už kiemelio su viena ranka prispaudė nugara prie sienos, o su kita ranka kirto jam per akinius, kumščiu pataikė tiesiai į akinius, akiniai nukrito. Tada jis pareigūną pastūmė rankomis į krūtinę, nustumdamas nuo savęs. Neatsimena, ar sudavė jam smūgį, gal tiesiog nustūmė nuo savęs su ranka. Nuo to pastūmimo pareigūnas paslydo, slysdamas pakėlė sudužusius akinius bei metė į jį. Nukritęs ant žemės jis nebuvo. Daugiau jokių veiksmų nei iš jo pusės, nei iš pareigūno pusės nebuvo. Apsisuko ir abu kartu nuėjo į pastatą. Jam antrankiai nebuvo uždėti, eidami su A. Š. nesikalbėjo. Nematė, kad jam būtų padaryti sužalojimai. Negalėjo pareigūnas susižaloti vien tik nuo to jo pastūmimo, kraujo nematė. Jam pačiam kraujas bėgo iš lūpos ir antakis buvo pradrėkstas, tačiau po konflikto į medikus nesikreipė. Jam medikai buvo paskyrę gerti „Trichopol“ tabletes nuo venerinių ligų. Buvo tą dieną išgėręs 13 tablečių. Prieš išeidamas pasivaikščioti geriau jautėsi, kvėpuoti buvo lengviau. Nukentėjusįjį pažįsta, su juo ankščiau jokių konfliktų nėra turėjęs, normaliai bendravo. Į pasivaikščiojimo kiemelį eina praktiškai kiekvieną dieną. Antrankiai būna dedami įvairiose pozicijose, nuo budinčio priklauso, kaip sugalvoja, taip ir deda. Pasivaikščiojimo kiemelis yra rakinamas, kai įeini į vidų, kiemelis užrakinamas..

Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-11-26 vykdė tarnybą 4-ame ir 5-ame priežiūros poste ir keitė sargybos bokštelį. Apie 14.40 val. kartu su prižiūrėtoja N. R. nuėjo iki pasivaikščiojimo kiemelių ir atidaręs kiemelį Nr. 13, liepė jame buvusiam nuteistajam S. O. apsisukti, kad galėtų jam uždėti antrankius už nugaros. Drausmės komisijos sprendimu nuteistajam buvo paskirtas išvedimas tik su antrankiais, kadangi jis buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Apie tai, kad jam sunku vaikščioti, S. O. nieko nesakė, tik sakė, kad jis nesisuks, ir kad dėtų antrankius iš priekio. Nuteistajam atsisakius vykdyti jo reikalavimus, jis šiuos reikalavimus pakartojo dar kartą, bet S. O. nepakluso. Tada peržengė kiemelio slenkstį, prisiartino prie nuteistojo S. O., bandė paimti jam už rankos, t.y. bandė panaudoti fizinę jėgą, kadangi jis nevykdė jo reikalavimų. Tačiau nuteistasis smogė jam kumščiu į veidą, į kairę lupų pusę. Nuo smūgio jis prarado pusiausvirą ir trenkėsi pakaušiu į pasivaikščiojimo kiemelio sieną ir bandydamas išlaikyti pusiausvyra nusibrozdino rankas. Smūgį S. O. jam sudavė pasivaikščiojimo kiemelyje, po to, kai pareikalavo apsisukti. Tiksliai nepamena, ar iki smūgio sudavimo buvo fizinis kontaktas su nuteistuoju, gal buvo jį už rankos paėmęs. S. O. akiniai sudužo vėliau, kai su juo grūmėsi, bandė ranka apimti S. O. kaklą ir užlaužti ranką. Jis atsikėlė po pirmo S. O. smūgio norėjo jį sulaikyti, kad neišeitų iš kiemelio. Grumtynės truko gal pora minučių. Po tų grumtynių ant S. O. veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Po to nuteistasis apsiramino. Kadangi antrankių jam negalėjo uždėti, nes jie nukrito grumtynių metu, S. O. buvo tiesiog palydėtas iki savo gyvenamosios kameros. Tada jis kreipėsi į korpuso vyresnįjį R. Č., pasakė, kad įvyko incidentas. Kadangi kraujavo prakirsta lūpa ir buvo nubrozdinti delnai, kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl padarytų sužalojimų. Buvo dar pora hematomų, bet jų nefiksavo. Žalgirio klinikoje ir atliekant teismo medicininę ekspertizę nustatyta, kad buvo nuskeltas dantis, bet dėl to nesikreipė į stomatologus. Dirba įstaigoje 15 metų ir visą laiką buvo direktoriaus ir jo pavaduotojo nurodymai dėti antrankius už nugaros. Nėra raštiško įsakymo, bet buvo toks žodinis nurodymas. Dabar tas nurodymas yra pakeistas, jau yra žodinis nurodymas dėti antrankius iš priekio, tačiau tuo metu tokio nurodymo nebuvo. S. O. yra linkęs užpulti, be to pas juos yra darbuotojų trūkumas. Jis buvo vienas, jeigu būtų keliese, gal būtų kitaip buvę. Priimdamas sprendimą uždėti antrankius už nugaros įvertino galimybę, kad jis gali užpulti, be to, dieną prieš tai, jam vykdant tarnybą 6-ame poste, kur sėdi S. O., jis buvo neramus, neadekvatus ir gana agresyvus. Ant laiptų yra patiestas linoleumas, todėl nemano, kad ten gali būti slidu. Tie laiptai yra patalpų viduje. Nepastebėjo, kad S. O. atrodytų apsvaigęs nuo kokių nors vaistų, šiaip jis visą laiką keistai elgiasi, bloga savijauta jis tuomet nesiskundė. Pagrindinė konflikto priežastis buvo ta, kad jis nesutiko, kad jam būtų dedami antrankiai už nugaros. Nemano, jog bandydamas pats sutramdyti nuteistąjį S. O. pažeidė vidaus taisykles. Specialaus teisės akto kaip lydėti nuteistuosius, pas juos nėra. Palydos metu vadovaujasi konvojavimo taisyklėmis. S. O. yra ne vienintelis, kuris yra vedamas tais laipteliais, ant kurių, kaip jis sakė, jam slysta kojos su uždėtais už nugaros antrankiais, be to jam ne pirmą kartą jam dedami antrankiai už nugaros.

Nukentėjusiojo A. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo esančiose fotolentelėse (b. l. 39-47).

Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad incidento pradžios tarp nuteistojo S. O. ir pareigūno A. Š. nematė, nes tuo metu pildė pasivaikščiojimo žurnalą. Išgirdo triukšmą bei pamatė, kad S. O. grumiasi su A. Š., konfliktą stebėjo iš 30 metrų atstumo. Tuo momentu ji stovėjo ant laiptelių, pasivaikščiojimo kiemelis, iš kurio buvo išvedamas S. O., jai nebuvo matomas. Žodinio konflikto tarp S. O. ir A. Š. negirdėjo, vizualiai jų nematė, nes tas kiemelis yra už kampo. Konfliktą matė nuo to momento, kai jie jau buvo susikibę. Tai vyko už kiemelio, o ne jo viduje. Ji iš karto nuėjo į vidų pakviesti pagalbos, tačiau viduje nieko nebuvo, nes šalia nieko nebuvo. Tuo momentu pamatė, kad nuteistasis S. O. nusiraminęs įėjo į vidų ir nuėjo į savo kamerą. Nematė, kad S. O. būtų padaryti kokie nors sužalojimai, o kolega A. Š. buvo sužalotas, buvo kruvina ir patinusi lupa, nubrozdinti delnai. Kažkas pranešė apie konfliktą korpuso vyresniajam, o vyresnysis pranešė budinčiai daliai. S. O. yra įtrauktas į nuteistųjų grupę, kuriems, juos vedant, dedami antrankiai. Bet pas juos nėra tiek žmonių, kad galėtų viską sukontroliuoti.

Liudytoja I. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra bendros praktikos slaugytoja. Paties konflikto tarp nuteistojo S. O. ir pareigūno A. Š. nematė. 2012-11-26 po į ją kreipėsi A. Š., kad suteiktų pirmąją medicininę pagalbą. Jo apatinėje lūpoje buvo muštinė žaizda, patinimas, žaizda kraujavo, burnos ertmėje taip pat buvo kraujosruvos prie apatinės lupos ir prie žandikaulio. Suteikė jam pirmą pagalbą. Vėliau vakare A. Š. į ją kreipėsi pakartotinai, nes jo savijauta pablogėjo. Apžiūrėjo pakartotinai jo burnos ertmę, jau pas ji buvo didelės hematomos apatinės lupos vidiniame paviršiuje, dėl to jam ir liepė kreiptis dėl odontologinės pagalbos suteikimo. Nepamena, ar nuteistajam S. O. buvo paskirti „Trichopol“ vaistai. „Trichopol“ vaistas skiriamas esant kokiai nors infekcijai, taip pat skiriamas esant skrandžio susirgimui, bet turėti kažkokį šalutinį poveikį žmogaus elgesiui jis negali. Jeigu nuteistajam yra paskirtas kažkoks kursas vaistų, juos atneša jam kiekvieną dieną. Išeiginėmis dienomis gali duoti vaistų trims dienoms. „Trichopol“ vaistas nėra psichotropinis arba trankviliantas, ir didelis jo kiekio pavartojimas jokio šalutinio poveikio žmogaus elgesiui negali turėti, didelis jo kiekis teoriškai galėjo sukelti tik fiziologinę reakciją.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2012-11-26, apie 13 val. dirbdamas budėtojų dalyje, gavo aliarmo signalą iš pirmo korpuso skyriaus. Jis su kitu pareigūnu atvyko į įvykio vietą. Pirmojo gyvenamojo korpuso pirmo korpusinio skyriaus patalpose rado nukentėjusįjį A. Š., kuris prausė veidą, nes jis buvo kruvinas. Konfliktas jau buvo pasibaigęs. A. Š. paaiškino, kad išvesdamas iš pasivaikščiojimo kiemelio nuteistąjį S. O., ir norėdamas, kaip ir numatyta direktoriaus įsakyme, uždėti jam antrankius, jis pasipriešino šiam veiksmui ir kumščiu smogė vyresniajam prižiūrėtojui A. Š. į veidą. Ant nukentėjusiojo A. Š. veido matėsi lūpos patinimas, iš lūpos bėgo kraujas. Nuteistąjį S. O. matė ne iškarto po įvykio, o po kokių 15-20 minučių. Ant S. O. kūno vizualių sužalojimų nesimatė. Jokių konflikto aplinkybių S. O. jam nenurodė. Norėjo nueiti į nuteistojo S. O. kamerą ir paimti iš jo pasiaiškinimą, bet tada to padaryti nepavyko, nes su juo nebuvo įmanoma užmegzti konstruktyvaus dialogo. Po poros valandų jis pradėjo bendrauti ir tada parašė pasiaiškinimą. Pasiaiškinimą S. O. rašė pats, bet su juo vyko labai ilga diskusija to rašymo metu. Jis nuolat nukrypdavo į šalį ir tas rašymas užtruko gan ilgai. Pasiaiškinime įvykio aplinkybes S. O. nurodė pats, tuo metu jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė. Po to, kai parašė pasiaiškinimą, jį pakartotinai nuvedė į sveikatos priežiūros tarnybos patalpas apžiūrėti, ten jis irgi niekuo nesiskundė. Jį apžiūrėjo medikai ir yra pridėta surašyta medicininė pažyma. Direktoriaus įsakyme nurodyta, kad nuteistasis S. O. yra linkęs bėgti, ir jam privaloma, išvedant jį iš kameros, ar iš kitų patalpų uždėti antrankius.

Liudytojas R. Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra korpuso vyresnysis. Prie jo priėjo N. R. ir paprašė duoti žmogų nuimti pasivaikščiojimą, nes įvyko konfliktas pasivaikščiojimo kiemelyje. Jis nelabai suprato kas įvyko, nes buvo užimtas, šalia stovėjo nuteistieji. Žmogaus negalėjo duoti, nes nieko nebuvo. Besikalbant su N. R. pamatė einantį A. Š., kuris atėjo vienas. S. O. jis nematė. A. Š. rankos buvo apibraižytos, praskelta lūpa. Jis kažką pasakojo apie konfliktą pasivaikščiojimo kiemelyje. Tiksliai nesidomėjo, kas įvyko, nes turėjo paskirstyti į kameras atvestus po karantino kalinius. Tik paklausė A. Š., ar kreipėsi pagalbos, jis atsakė, kad dar nesikreipė. Tada telefonu pranešė budėtojų daliai, kad įvyko konfliktas ir kad ateitų rezervinė grupė išsiaiškinti konflikto aplinkybes.

Specialisto išvadoje Nr.G36/13 (01) nurodoma, kad A. Š. padaryta kraujosruva apatinėje lūpoje su viršutinio priekinio danties nuskėlimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodyta laiku (2012-11-26) paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nenustatyta. Sužalojimai neatspindi tiriamojo pozos traumas metu , jis su užpuoliku galėjo būti priešpriešiais. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio (b. l. 62-63).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamasis S. O. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jos kaltę ir šio nusikaltimo padarymą patvirtina nukentėjusiojo A. Š., liudytojų N. R., I. J., A. B. ir R. Č. parodymai, specialisto išvadoje pateikti duomenys, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Įvertinus kaltinamojo S. O. ir nukentėjusiojo A. Š. parodymus nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko pasivaikščiojimo kiemelyje A. Š. bandant uždėti antrankius nuteistajam, o šiam pasipriešinus jo reikalavimui apsisukti ir leisti uždėti antrankius už nugaros. Kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos iš esmės nepripažino – neneigė, kad priešinosi antrankių uždėjimui už nugaros, tačiau nurodė, kad pareigūnas A. Š. pirmasis jį užpuolė ir sudaužė jo akinius. Po to jis pastūmė A. Š. rankomis, tačiau neigė sudavęs jam smūgius (vėliau patikslino, kad šios aplinkybės neatsimena). Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu savo paaiškinime jis pripažino iš kumščio smogęs prižiūrėtojui A. Š. (b. l. 7). Tuo tarpu nuoseklius nukentėjusiojo A. Š. parodymus apie konflikto eigą bei smūgio sudavimą patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad A. Š. ir karto po įvykio teigė buvęs užpultas nuteistojo S. O., liudytoja N. R. nurodė mačiusi kaip S. O. ir A. Š. grūmėsi tarpusavyje būdami už pasivaikščiojimo kiemelio ribų. Be to, visi teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino matę nukentėjusiajam A. Š. padarytus sužalojimus – prakirstą lūpą, kuri kraujavo ir nubrozdintus delnus. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje, atitinka specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus bei kitą bylos medžiagą. Tuo tarpu kaltinamojo nurodomas konflikto aplinkybės nepaaiškina specialisto išvadoje užfiksuotų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. Š. būtų viršijęs savo įgaliojimus vesdamas iš pasivaikščiojimo kiemelio nuteistąjį S. O.. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2008-09-12 įsakymu Nr. 92 S. O. įraišytas į Linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitą bei nurodyta S. O. iš kameros išvesti tik su antrankiais (b. l. 100). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog dėl darbuotojų trūkumo vyresnysis prižiūrėtojas A. Š. vienas turėjo išvesti nuteistąjį iš pasivaikščiojimo kiemelio, jis turėjo pagrįstą pagrindą imtis papildomų saugumo priemonių ir nurodyti nuteistajam leisti uždėti antrankius už nugaros. Nepasitvirtino ir kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo apsvaigęs nuo vaistų ir bijojo paslysti ant laiptų. Teismo posėdyje apklausta medicininį išsilavinimą turinti liudytoja I. J. patvirtino, kad „Trichopol“ vaistas nėra psichotropinis arba trankviliantas, todėl netgi pavartojus didesnį jo kiekį, tai poveikio žmogaus elgesiui negali turėti. Įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. O. pasipriešino Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresniajam prižiūrėtojui A. Š. panaudodamas fizinį smurtą, ir taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.

Kaltinamojo S. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. O. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo įstaigoje, smurtiniais veiksmais pasipriešinta tarnybines pareigas vykdančiam Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui, jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą; į šio nusikaltimo motyvus – S. O. padarė nusikaltimą nepaklusdamas pareigūno reikalavimui uždėti antrankius už nugaros, į kaltinamojo asmenybę – teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Bausmės atlikimo vietoje kaltinamojo S. O. elgesys vertinamas blogai, turi būti nuolat stebimas ir kontroliuojamas. S. O. linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, 8 kartus baustas drausmine tvarka, turi 5 galiojančias nuobaudas, neskatintas. Dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas. Buityje netvarkingas. Santykiai su šeima nutrūkę, stengiasi nerodyti emocijų, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Nejaučia atsakomybės už savo poelgius. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja nežymiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tais S. O. skirtina laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nustatytinas didesnis už Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

S. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir skirti jam 2 (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 30 dienos nuosprendžiais paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. O. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, šią bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė