- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eI2-8779-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02140-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2022 m. spalio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. G. (toliau - ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus (toliau - ir Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-asis skyrius), 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ (toliau - ir Sprendimas) bei priteisti įstatymo numatytą neturtinę žalą.
Nurodo, jog bedarbio statusas pareiškėjai panaikintas neteisėtai, nedarbo išmoka Sprendimu neskirta taip pat neteisėtai, grubiai pažeistos pareiškėjos teisės, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių konvencijai.
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Užimtumo tarnyba) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo faktines bylos aplinkybes bei paaiškina, kad Užimtumo tarnybos Klaipėdos m. 1-ojo skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 16 d. sprendimu SS(19.3)-3309 I. G. suteiktas bedarbio statusas. Pagal „Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašą“ pareiškėja turėjo atvykti Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-ąjį skyrių Individualaus užimtumo veiklos plano sudarymui 2022 m. liepos 13 d. 11:20 vai. Numatytu laiku pareiškėja neatvyko, neinformavo apie negalėjimą atvykti, nenurodė ir nepateikė svarbių priežasčių, jai nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iš gydymo įstaigos. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė bedarbio pareigas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir Užimtumo įstatymas) 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, asmeniui neatvykus į Užimtumo tarnybą sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento
Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ bedarbio statusas ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta nuo 2022 m. liepos 14 d. Nurodo, kad 2022 m. liepos 18 d. Klaipėdos miesto 1- ojo skyriaus vedėjo sprendimas Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei priimtas vadovaujantis galiojančiu teisės aktu, kaip tai imperatyviai yra nurodyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatose, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoj a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ dalyje dėl bedarbio statuso pareiškėjai panaikinimo (Sprendimo 4 priedo Eik Nr. 40) teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Užimtumo įstatymas (Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bedarbiai - vieni iš darbo ieškančių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos. Pagal Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą, viena iš būtinų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad teritorinė darbo birža teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas. Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, yra sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai, kuriuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka (Užimtumo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-394 patvirtinto Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 8.3 punktas nustato, kad teritorinė darbo birža, registruodama ieškančius darbo asmenis, juos pasirašytinai supažindina su darbo ieškančio asmens, bedarbio teisėmis, pareigomis, atsakomybe ir pareigų nevykdymo pasekmėmis ir įteikia Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintos formos Darbo ieškančio asmens atmintinę.
Nustatyta, jog pareiškėja I. G. Užimtumo tarnyboje registravosi 2022 m. birželio 15 d. internetu.
Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2022 m. birželio 16 d. vedėjo sprendimu Nr. SS(19.3)-3309 ieškančiam darbo asmeniui - I. G. buvo suteiktas bedarbio statusas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad registracijos metu pareiškėja patvirtino savo tapatybę per elektroninių valdžios vartų portalą, užpildė darbo ieškančio asmens kortelę, suvesdama duomenis apie save, patvirtino, kad šioje kortelėje pateikti duomenys yra teisingi, susipažino su Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis, bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, nutraukimo tvarka, užpildė prašymą Sodrai dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, nurodė savo banko sąskaitą, pasitvirtino kito atvykimo į Užimtumo tarnybą laiką - 2022 m. liepos 13 d. 11:20 vai.
Pagal Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašą pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. 11:20 vai. neatvyko Individualaus užimtumo veiklos plano sudarymui, neinformavo apie negalėjimą atvykti, nenurodė ir nepateikė svarbių priežasčių, nepateikė jai išduoto nedarbingumo pažymėjimo iš gydymo įstaigos. Savo veiksmais I. G. pažeidė bedarbio pareigas, todėl, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, asmeniui neatvykus į Užimtumo tarnybą sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ pareiškėjai bedarbio statusas ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta nuo 2022 m. liepos 14 d. (Sprendimo 4 priedo Eil. Nr. 40).
2022 m. liepos 20 d. pareiškėjai I. G. išsiųstas pranešimas su Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ išrašu.
Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-aojo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas, bedarbio statusas, sąrašas“ 40 pozicijoje įrašyta pareiškėja ir pažymėta, kad nuo 2022 m. liepos 14 d. panaikintas jos bedarbio statusas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano.
Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje išvardytos svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms: stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas (1 punktas), artimųjų giminaičių (tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio, įtėvių, įvaikių mirtis (2 punktas), vaiko iki 14 metų liga, šeimos narių priežiūra ar slaugymas (3 punktas), pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo (4 punktas), šio straipsnio 5 dalyje nurodytos priežastys (5 punktas). Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos svarbios priežastys yra: liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo); Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija; užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla.
Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog įstatymų leidėjas numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant bedarbio statusas negali būti panaikintas, todėl akivaizdu, jog kiekvienu konkrečiu atveju užimtumo rėmimo politiką vykdanti viešojo administravimo institucija privalo tiksliai nustatyti priežastis, sutrukdžiusias bedarbiui atvykti į Užimtumo tarnybą ir įvertinti, ar šios priežastys laikytinos svarbiomis, pateisinančiomis asmens neatvykimą į Užimtumo tarnybą taip, kaip numato teisės aktai.
Minėta, kad pagal „Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems ir darbdaviams tvarkos aprašą“ pareiškėja turėjo atvykti į Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1- ąjį skyrių Individualaus užimtumo veiklos plano sudarymui 2022 m. liepos 13 d. 11:20 vai. Tačiau pareiškėja nurodytu laiku neatvyko, neinformavo apie negalėjimą atvykti, nenurodė ir nepateikė svarbių neatvykimo priežasčių, jai nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iš gydymo įstaigos. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, nuo 2022 m. liepos 14 d., t. y. nuo kitos dienos, kai ji be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-ąjį skyrių sudaryti Individualaus užimtumo veiklos plano, pareiškėjai bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAI) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAI 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061 -858/2015, Nr. eA-3706- 756/2016).
Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas, jog pareiškėja, be svarbių priežasčių neatvykusi į Užimtumo tarnybą sudaryti individualaus užimtumo veiklos planą, remiantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, nuo 2022 m. liepos 14 d. netenka bedarbio statuso, suformuluotas Sprendimo 4-ojo priedo 40-oje eilutėje, visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad administracinį sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas, sprendimas pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, o pareiškėjai atsiradusios teisinės pasekmės sprendime aiškiai suformuluotos. Ginčijamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka (8 punktas). Be to, kaip matyti iš 2022 m. liepos 20 d. pranešimo Nr. SD-(19.3)-6349 turinio, jame yra pateikta ir papildoma informacija, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, asmens prašymu ji gali registruotis Užimtumo tarnyboje kaip praradusi bedarbio statusą.
Įvertinus Sprendimo turinį, byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančių įrodymų visumą, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, skundo reikalavimas panaikinti Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ dalį, kuria pareiškėjai panaikintas bedarbio statusas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat nenustatė, kad Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-asis skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ dalis, kuria pareiškėjai panaikintas bedarbio statusas, pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Užimtumo tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas aktas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Užimtumo tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Konstatuojama, kad skundžiamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau -ir VAI) reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Analizuojant Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAI 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad Sprendimu, kuriuo pareiškėjai panaikintas bedarbio statusas, grubiai pažeistos pareiškėjos teisės, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių konvencijai.
ABTĮ 4 straipsnis nustato, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 dalis), o esant pagrindui manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - ir Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (2 dalis).
Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., LVAT2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Teisėjų kolegijai nekyla abejonės byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Pažymėtina ir tai, jog teismas į Konstitucinį teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo. Pareiškėjos prašyme nepateikta pagrįstų, įtikinamų, aiškių, nedviprasmiškai suformuluotų teisinių argumentų, objektyviai pagrindžiančių abejones dėl pareiškėjos nurodytų Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.
Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą
Pareiškėja skunde teismo taip pat prašo priteisti įstatymo numatytą neturtinę žalą, nes nedarbo išmoka jai turėjo būti mokama.
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Užimtumo tarnybos Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-3888 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų- nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjos prašymas priteisti tariamai padarytą neturtinę žalą yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.