Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

11. Suinteresuoti asmenys su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) siuntimus tirti, konsultuoti ir gydyti, išduotus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

12. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos K. T. 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

15. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) (toliau - tarnyba) (duomenys neskelbtini) per programą „Fleet complete“ gautas policijos pareigūnų pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad namuose nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) kartu su neblaiviais tėvais, vaiko tėvui (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, vaiko motinai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas. Tarnyba, išnagrinėjusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją, kadangi vaiko (duomenys neskelbtini) tėvai yra neblaivūs, galimai turi priklausomybę alkoholiui. (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu buvo nuspręsta paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinti pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliktas vaiko (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimas bei nustatyti rizikos veiksniai: 30.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nustačius vaikui apsaugos poreikį, priimtas sprendimas netaikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonės, kadangi tėvų girtavimo faktai fiksuoti ne kartą – (duomenys neskelbtini) neblaivus tėvas (duomenys neskelbtini) (nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas) išvarė vaikus iš namų, namuose neblaivi motina (duomenys neskelbtini) (nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas) (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas. Policijos pareigūnus iškvietė (duomenys neskelbtini), norėdamas pajuokauti (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas ((duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini)).

18. Prašymą panaikinti teismo nutartį, kuria atsisakyta leisti paimti nepilnametį vaiką iš vaiko tėvų, apeliantas (pareiškėjas) motyvuoja tuo, kad nepilnamečio vaiko tėvai sistemingai pažeidinėja savo sūnaus (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, vaiko teisių pažeidimai fiksuojami dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, šiuo metu vaikui grįžti į šeimos aplinką nėra saugu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenimis bei išklausęs pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) posėdžio garso įrašą, sutinka su tokiais apelianto argumentais.

20. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šeimai atvejo vadyba inicijuota nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. 2020 m. liepos 3 d. šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvai įsipareigojo atsakingai auklėti vaikus, suteikti jiems fiziškai ir psichologiškai saugią namų aplinką, užtikrinti, kad šeimoje nebūtų vartojamas alkoholis ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, kad šeimoje nesilankytų apsvaigę asmenys, jiems rekomenduota pasinaudoti (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos biuro organizuojamomis priklausomybių konsultantų paslaugomis, lankytis (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos skyriuje gydytojo psichiatro konsultacijas dėl galimai turimos priklausomybės alkoholio vartojimui. Tačiau suinteresuoti asmenys įsipareigojimus vykdė nepakankamai: (duomenys neskelbtini) nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, nedirba; (duomenys neskelbtini) lanko psichiatro konsultacijas, dėl depresijos geria paskirtus vaistus, bet kartu vartoja ir alkoholį. Priklausomybių konsultantų konsultacijų (duomenys neskelbtini) atsisakė, (duomenys neskelbtini) tai pat atsisakė, bet konsultantė atvažiavo į namus. Dar viena konsultacija suteikta telefonu. Socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) teigimu, šeima bendrauja labai nenoriai. Atvykus darbuotojai, (duomenys neskelbtini) visada išeina iš namų, (duomenys neskelbtini) nereaguoja į pastabas, pyksta, į telefono skambučius neatsiliepia, nuolat meluoja. Namuose netvarkinga, lankosi pašaliniai žmonės (Vaiko situacijos vertinimo anketos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir anketa) 11 punktas).

22. (duomenys neskelbtini) pirmojo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) sutiko, kad vaikui šiuo metu namuose nėra saugių emocinių sąlygų, kad šeimoje tikrai stipri alkoholio vartojimo problema. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad dėl alkoholio vartojimo šeimoje vyko smurtas. (duomenys neskelbtini) posėdžio metu (duomenys neskelbtini) teigė, kad jis stengiasi nevartoti alkoholio, tačiau jam nepavyksta. Beveik kiekvieną dieną vyras išgeria alaus, savaitgaliais dažniau. Vyras teigė, kad lankėsi pas gydytoją psichiatrą, tačiau (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros informaciniame rašte teigiama, jog (duomenys neskelbtini). Psichikos sveikatos centre nesilankė.

23. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 210 Eur baudą. Šioje administracinio nusižengimo byloje teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas (duomenys neskelbtini) ±1,7 procento promilės neblaivumo laipsnis), žinodamas, kad pagalba nereikalinga, bendruoju pagalbos telefonu „112“ iškvietė policijos pareigūnus. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė jį 60 MGL (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), t. y. 3 000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę bausmę 40 MGL – 2 000 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę įskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 20 d. 16 val. 20 min. iki spalio 21 d. 14 val. 40 min. (1 parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikė jį atlikusiu 2 MGL (100 Eur) baudos. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės neblaivumas).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina apelianto pareiškėjo argumentų pagrįstumą – šiuo metu nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi su tėvais (duomenys neskelbtini). Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) bendravo su vaiku (duomenys neskelbtini). Vaikas nurodė, kad jis vienišas. Namiškiai su juo laiko neleidžia, nežaidžia. Draugų neturi, jie likę (duomenys neskelbtini). Močiutė gyvena (duomenys neskelbtini). Mama vartoja alkoholį visada ir visada išgėrusi būna pikta. Kartais daužosi su peiliu. Namuose berniukui padeda tėtis. Tėtis taip pat kartais vartoja alkoholį, bet jis tylus ir ramus. Tėvai tarpusavyje konfliktuoja. Berniukas nori gyventi su seserimis (duomenys neskelbtini). Vaikas su jomis kalbasi telefonu. Pasak vaiko, kai baigsis karantinas savaitgaliais važinės pas močiutę. Močiutė jį myli ir jis myli močiutę. Berniukas mano, kad mamai reikia pagalbos (anketos 7 punktas).

25. Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kadangi šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, tėvams teikta pagalba, tačiau priemonių taikymo metu vaiko tėvai nedėjo pastangų atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, formaliai naudojasi medicininių įstaigų siuntimais gydytis nuo šios priklausomybės, teigia, kad ji buvo praeityje, tačiau nepakeitė savo elgesio ir šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

26. Vertinant bylos aplinkybes akivaizdu, kad suinteresuotų asmenų lankomos/lankytos gydytojo-psichiatro konsultacijos ir priklausomybių konsultacijos (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos biure nebuvo efektyvios, nes, suinteresuotiems asmenims lankant konsultacijas, jie ir toliau vartojo alkoholį ((duomenys neskelbtini) užfiksuotas tėvų girtavimo atvejis). Vaiko tėvai pripažino, kad turi alkoholio vartojimo problemų (Vaiko situacijos vertinimo anketos 2 priedo 3 punktas). (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nevartojo alkoholio tris mėnesius, (duomenys neskelbtini) – kad 2 metus be perstojo vartoja alkoholį. Taigi suinteresuotų asmenų pasirinktas priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdas yra neveiksmingas ir ilgalaikio teigiamo rezultato neduoda.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tėvams teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ir savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ir pagalbą teikiančių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-916/2020). Bet kokiu atveju prioritetas suteiktinas vaiko interesų užtikrinimui.

28. Nagrinėjamu atveju taikytos pagalbos priemonės ir paslaugos nebuvo pakankamai rezultatyvios. Kaip minėta, pirmiausia Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, todėl, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl tėvų pasikartojančių alkoholio vartojimo atvejų egzistuoja reali grėsmės vaikui tikimybė. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys pirmojo atvejo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) posėdyje metu buvo tvirtai nusprendę keisti gyvenimo būdą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jų pastangos nebuvo pakankamos ir veiksmingos, nepašalino abejonių, jog jie bus pajėgūs užtikrinti vaikui saugią aplinką. Iš suinteresuotų asmenų pateiktų (duomenys neskelbtini) siuntimų tirti, konsultuoti negalima spręsti apie priklausomybių gydymo rezultatą, tai pat nėra aiškios prognozės pasveikimo ar ligos sustabdymo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad situacija šeimoje artimiausiu metu galėtų pasikeisti teigiama linkme, o nepilnamečiui vaikui jo įprastinėje gyvenamojoje vietoje biologinėje šeimoje bus sudaryta saugi aplinka, užtikrinanti normalią vaiko raidą.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba, jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad bylos duomenys patvirtina esant pagrindams paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, numatytą CK 3.254 straipsnio 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, panaikintina (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – išduotinas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų: (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.