- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1735-431/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- UAB „Geostatyba“
- Ieškovas
- UAB korporacijos „Stameda“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus,
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui V. P., K. J. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Geostatyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB korporacijos „Stameda“ ieškinį atsakovui UAB „Geostatyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus 1 apylinkės teismas 2009-04-03 sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „YIT Kausta būstas“ naudai 11 030,64 Lt defektų šalinimo išlaidų ir 165,54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trečiuoju asmeniu byloje buvo UAB „Geostatyba‘. Ieškinys minėtoje byloje patenkintas remiantis tuo, kad 2003-05-13 tarp ieškovo ir UAB „Tokvila“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Toyota automobilių centro adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimui. Sutarties objektas - Toyota automobilių centro statybos aikštelės paruošimas, pamatai, požeminės statinio dalies bendrieji statybos darbai („nulinis ciklas“), išorės vandentiekio, kanalizacijos, šiluminiai, elektros, silpnųjų srovių bei kiti inžinieriniai tinklai bei kiti Sutarties 2 punkte nurodyti darbai. 2003-07-25 pasirašytas trišalis susitarimas Nr. 03-6-26, kuriuo UAB „Tokvila“ perdavė AB „YIT Kausta“ savo kaip užsakovo teises ir pareigas, AB „YIT Kausta“ tapo statybos darbų rangovu UAB „Tokvila“ atžvilgiu, o ieškovo bendrovė sutiko būti subrangovu šiame objekte vykdomiems darbams AB „YIT Kausta“ atžvilgiu. 2003-05-22 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį dėl statinio (duomenys neskelbtini) polių įrengimo. 2005-07-15 tarp UAB „YIT Kausta būstas“ ir AB „YIT Kausta“ pasirašyta pavedimo sutartis dėl darbų atlikimo su trečiaisiais asmenimis (įskaitant defektų šalinimo darbus). 2006-09-01 UAB „Tokvila“ kreipėsi į UAB „YIT Kausta būstas“ dėl statinio defektų ir trūkumų pašalinimo. 2006-12-20 buvo pateiktas Toyota automobilių centro pastato (duomenys neskelbtini), laikančių sienų supleišėjimo tyrimo aktas. 2009-04-09 teismo sprendimu konstatuota, kad šis aktas patvirtina ieškovo pasitelkto subrangovo UAB „Geostatyba“ atliktų statybos darbų defektus. Defektai nustatyti garantiniu laikotarpiu, juos pašalino UAB „YIT Kausta būstas“, todėl remiantis CK 6.650 str. 3 d., 6.664 str., 6.697 str. defektų šalinimo išlaidos 11 030,64 Lt buvo priteistos iš ieškovo. Pagal įsiteisėjusį 2009-04-09 teismo sprendimą ieškovas skolingas UAB „YIT Kausta būstas“ 11 030,64 Lt, todėl įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip tiesiogiai atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.280 str.). Ieškovo nuomone atsakovo netinkamai atliktų darbų faktą patvirtina įsiteisėjęs sprendimas, todėl papildomai nereikia įrodinėti jau nustatytų aplinkybių (CPK 182 str. 1 ir 2 dalys), taip pat iš naujo neįrodinėtinas ir žalos dydis. Ieškovas prašė ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11 196,18 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nepripažino ieškinio, nurodė, kad 2009-04-03 teismo sprendime nėra konstatuota atsakovo kaltė dėl netinkamų statybos darbų, šiame sprendime pažymėta, kad UAB korporacija „Stameda“ ir UAB „Geostatyba“ ginčas dėl pastato (duomenys neskelbtini) nulinio ciklo statybos darbų kokybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas mano, kad ieškovas nurodomu sprendimu remiasi nepagrįstai. Statybos defektai atsirado galimai dėl paties ieškovo ant atsakovo įrengtų polių statomų pamatų ar dėl projektavimo klaidų, todėl spręstinas ir projektuotojų atsakomybės klausimas. Ieškovas, gavęs užsakovo pretenzijas dėl defektų į šių defektų šalinimo procesą atsakovo neįtraukė, pats vengė bendrauti su užsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino. 2003-05-22 ieškovas sudarė statybos rangos sutartį su atsakovu dėl polių (duomenys neskelbtini) įrengimo (19-20 b.l.). Atsakovas darbus atliko, tačiau garantiniu laikotarpiu dėl darbų kokybės kilo ginčas. 2006-12-20 aktu Nr. 06-56 nustatyta, kad defektai atitvarinėse sienose 8-C-D ir 7-8-D atsirado dėl netolygių polinių pamatų sėdimo deformacijų, o mūro sienoje 8-17-E, dėl deformacinės siūlės neįrengimo (24 b.l.). 2009-04-03 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priteisė iš ieškovo UAB „YIT Kausta būstas“ naudai 11 030,64 Lt defektų šalinimo išlaidų ir 165,54 bylinėjimosi išlaidų, viso 11 196,18 Lt (5-8 b.l.). Pagal 2003-05-22 statybos rangos sutartį Toyota automobilių centro (duomenys neskelbtini), statybos darbams ieškovas UAB korporacija „Stameda“ pasamdė atsakovą UAB „Geostatyba“. Sutartis sudaryta dėl minėto pastato pamatų polių įrengimo (19 b.l). Tokiu būdu pagal CK 6.650 str. 1 d. nuostatas ieškovas minėtiems darbams tapo generaliniu rangovu, o atsakovas tapo subrangovu. Sutartimi sulygtas darbas atliktas netinkamai, kas konstatuota 2006-12-20 aktu (24 b.l.). Šis rašytinis įrodymas byloje nenuginčytas (CPK 178 str.), be to, ieškovo argumentus patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009 2009-04-03 priimtas sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovas pagal 2003-05-22 sutartį tapo užsakovu atsakovo atžvilgiu ir perdavė jam kaip rangovui visą atsakomybę už savalaikį ir kokybišką statybos darbų įvykdymą ( CK 6.695 str. 1 d.). Tiek ieškovas tiek atsakovas dalyvavo šioje byloje, todėl taikytini CPK 182 str. 2 p. reikalavimai, iš naujo teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos. CK 6.650 str. 4 d. numato, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės vienas kitam reikšti piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jei ko kitą nenumato įstatymai ar sutartis. Atsakovas neįrodinėjo, kad šis apribojimas negaliojo, todėl jo atsikirtimas dėl pagrindinio užsakovo pretenzijų nereiškimo tiesiogiai UAB „Geostatyba“, atmetamas. Atsiliepime atsakovas aiškino, kad darbų kokybė ir statinio atsparumas nebuvo pasiekti dėl netinkamo projekto ir turėtų būti sprendžiama dėl projektuotojų atsakomybės, tačiau šis atsikirtimas jokiais įrodymais nepagrįstas, t.y. atsakovas (rangovas) neįrodė, kad statinio trūkumai, konstatuoti 2006-12-20 akte, atsirado dėl projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo kaltės, taip pat neįrodyta, kad dėl atsiradusių defektų yra kaltas pats ieškovas (CPK 178 str.). Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teisę reikalauti atlikti sutartyje numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo turi ne bet kuris asmuo, o tik sandorio šalis arba asmuo, kuriam tokia teisė suteikta sutartimi. Nustačius, jog netolygus polių nusėdimas sukėlė pastato deformacijas, o šiuos polius statybos rangos sutartimi buvo įsipareigojęs įrengti atsakovas, ieškovas (užsakovas) įgijo teisę reikalauti iš atsakovo (rangovo) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (6.665 str. 1 d. 3 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Savo nesutikimą su 2011 m. sausio 25 d. teismo sprendimu apeliantas grindžia žemiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų visuma.
CK 6.280 str. 1 d. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje byloje nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sumokėjęs žalos atlyginimą UAB „YIT Kausta būstas" ir tuo pačiu įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas grindė savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimą šia aplinkybe, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovo atstovas direktorius K. B. patvirtino, kad ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs UAB „YIT Kausta būstas" prašomos priteisti iš atsakovo sumos. Ieškovas gavęs žalos atlyginimą iš atsakovo ir išvengęs atsiskaitymo su UAB „YIT Kausta būstas" nepagrįstai praturtėtų. Teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir vadovaudamasis CPK 178 str. atmesti ieškinį kaip neįrodytą, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų sumokėjęs reikalaujamą priteisti iš atsakovo sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti neva sumokėtą žyminį mokestį yra nepagrįstas, kadangi iš žyminio mokesčio kvito matyti, kad 335,88 Lt žyminį mokestį sumokėjo S. Š., bet ne ieškovas. Tuo pačiu spręstinas klausimas, ar ieškinys atitinka CPK 79 ir 80 str. reikalavimus. Teismas neišsprendė šio klausimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų sumokėjęs žyminį mokestį, tačiau teismas nepagrįstai priteisė ieškovo nesumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo. Teismas privalėjo išspręsti ieškinio atitikimo klausimą CPK 79 ir 80 str. reikalavimams. Nustačius, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas negalėjo priteisti ieškovo nesumokėto žyminio mokesčio kaip bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Priimdamas sprendimą teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad pagal CK 6.650 str. 4 d. UAB „YIT Kausta būstas" (užsakovas) ir atsakovas (subrangovas) negalėjo vienas kitam reikšti piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su ieškovu (generaliniu rangovu), pažeidimu. Įsiteisėjusiame 2009-04-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009 yra patvirtintos aplinkybės, kad UAB „YIT Kausta būstas" buvo tiesiogiai pareiškusi pretenzijas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo ir UAB „Geostatyba" atlygino šias išlaidas tiesiogiai sumokėdama UAB „YIT Kausta būstas" 4103,00 Lt pagal jos išrašytą sąskaitą. Atsakovas pateikė teismui 2007-03-19 UAB „YIT Kausta būstas" susitikimo protokolą GT-4, iš kurio matyti, kad visos suinteresuotos šalys, dalyvavusios Toyota automobilių centre statybos darbų procese (išskyrus ieškovą, kuris nedalyvavo šiame susirinkime dėl nežinomų priežasčių) susitarė tiesiogiai tartis dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. UAB „Geostatyba", vadovaudamasi šio susitikimo nutarimais, susitarė su UAB „YIT Kausta būstas" dėl remonto darbų apimties, suderino šių darbų sąmatą (2007- 07-13 lokalinė sąmata) ir apmokėjo už juos pagal UAB „YIT Kausta būstas" pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą VBS Nr. 0001166. Visi klausimai dėl UAB „Geostatyba" atsakomybės ir garantinių įsipareigojimų, susijusių su Toyota automobilių centre atliktais darbais, yra suderinti ir išspręsti, UAB „YIT Kausta būstas" jokių pretenzijų UAB „Geostatyba" neturi. Tai patvirtina tas faktas, kad UAB „YIT Kausta būstas" ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009 jokių reikalavimų UAB „Geostatyba" nekėlė. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju užsakovas (UAB „YIT Kausta būstas) tiesiogiai reiškė reikalavimus subrangovams (įskaitant UAB „Geostatyba"), todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atsikirtimą dėl pagrindinio užsakovo pretenzijų nereiškimo tiesiogiai UAB „Geostatyba".
Atsakovas bylos nagrinėjimu metu pateikė įrodymus, kad ieškovas vienašališkai prisiėmė atsakomybę už ginčo defektų šalinimą. UAB „YIT Kausta būstas" organizavo atitinkamus susitikimus su visais subrangovais, nagrinėjant pretenzijas dėl atsiradusių defektų. 2007 m. sausio, kovo mėnesiais vykusiuose susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai dėl atsiradusių defektų. Kiekvienas subrangovas prisiėmė savo atsakomybę už atsiradusius defektus. Šie defektai buvo ištaisyti arba už juos buvo kompensuota. UAB korporacija „Stameda" šiuose susirinkimuose nedalyvaudavo. 2007 m. kovo 28 dieną vykusiame susirinkime dalyvavo UAB „YIT Kausta būstas", UAB korporacija „Stameda", UAB „Geostatyba". Buvo apsvarstytas apmokėjimas už remonto darbus dėl pasikartojančių grindų plytelių, sienų sutrūkimų. Buvo sutarta, kad UAB korporacija „Stameda" padengia pagrįstas statinio remonto išlaidas atsiradusias dėl jos ar jos subrangovo netinkamai atliktų darbų. Tai buvo įforminta 2007 m. kovo 28 d. protokolu GT-5. Buvo sutarta, kad UAB korporacija „Stameda" sutvarko įvažiavimą į požeminę aikštelę iki 2007 m. balandžio mėnesio pabaigos. Iki 2007 m. gegužės 16 d. šie darbai nebuvo atlikti. UAB „YIT Kausta būstas" dar kartą siuntė raštus prašydamas, kad tie darbai būtų atlikti iki 2007-05-31. UAB korporacijai „Stameda" šių darbų neatlikus, UAB „YIT Kausta būstas" šiuos darbus atliko savarankiškai ir pateikė 2007-07-20 pranešimą Nr. 84 bei sąskaitas. Pažymėtina, kad per visą laikotarpį nuo 2007 m. sausio pradžios iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. jokie klausimai, jokios kitos pretenzijos UAB „Geostatybai" nebuvo keliamos. Pagal byloje esančius dokumentus galima spręsti, kad UAB korporacija „Stameda" pati vienašališkai prisiėmė įsipareigojimus atlyginti defektus, tačiau to įsipareigojimo neįvykdė. Ši įmonė elgėsi nesąžiningai, turėjo galimybę pareikšti reikalavimą UAB „Geostatyba" pretenzijos gavimo metu. Kai atėjo laikas vykdyti vienašalius įsipareigojimus dėl defektų šalinimo, tik tada atsirado reikalavimas UAB „Geostatyba" padengti UAB „YIT Kausta būstas" pateiktas sąskaitas. UAB „Geostatyba" neturi jokio pagrindo atsakyti už UAB korporacija „Stameda" prievoles prieš UAB „YIT Kausta būstas", juo labiau, kad ieškovas gavęs UAB „YIT Kausta būstas" pretenzijas dėl deformacijų, neįtraukė atsakovo į šių pretenzijų nagrinėjimo procesą, pats vengė bendrauti su pretenzijas pareiškusią UAB „YIT Kausta būstas". Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos Nr. 2-1593-541/2009, ieškovas ir UAB „YIT Kausta būstas" konkrečių defektų šalinimo darbų apimtį, kainą, atlikimo ir apmokėjimo sąlygas derino tik tarpusavyje, UAB „Geostatyba" šiame procese nedalyvavo ir UAB „YIT Kausta būstas" bei ieškovo susitarimams įtakos neturėjo, apie juos informuota nebuvo. Teismas, priimdamas sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, nors šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti.
Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai taikė CPK 182 str. 2 d. nuostatas dėl neva įrodytos atsakovo atsakomybės už pastato deformacijas, sukeltas netolygaus polių sėdimo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009 teismas, remdamasis 2006- 12-20 tyrimo aktu Nr. 06-56, pasisakė tik dėl Toyota automobilių centro pastato Linkmenų g. 18, Vilniuje, polinių pamatų sėdimo deformacijų ir darbų defektų, bet nepatvirtino, kad žala padaryta dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų. Teismo argumentas, kad iš naujo neįrodinėtina aplinkybė, kad dėl atsakovo UAB „Geostatyba" kaltės buvo padaryta žala užsakovui, yra nepagrįstas. Reikia pažymėti, kad UAB „Geostatyba" pagal 2003-05-22 šalių sudarytą statybos rangos sutartį atliko tik polių įrengimą, kitus „nulinio ciklo" darbus - Toyota automobilių centro pastato (duomenys neskelbtini), statybos aikštelės paruošimo, pamatų, grunto sutankinimo ir kitus požeminės dalies darbus atliko pats ieškovas (2005- 05-13 statybos rangos sutarties 2 str.). Kaip nurodyta 2006-12-20 tyrimo akte Nr. 06-56, atitvarinės sienos 8-C-D ir 7-8-C supleišėjusios įstrižais plyšiais dėl netolygių polinių pamatų sėdimo deformacijų. Pažymėtina, kad atsakovas polius įrengė pagal ieškovo pateiktą projektinę dokumentaciją ieškovo parengtoje statybos aikštelėje ant ieškovo sutankinto grunto. Tyrimo aktas nenurodo priežasčių, dėl kurių atsirado netolygios polinių pamatų sėdimo deformacijos, todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad atsakovas netinkamai atliko polių įrengimo darbus nėra jokio pagrindo, nes netolygių polinių pamatų sėdimo deformacijų atsiradimo priežastys nebuvo nustatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad ant atsakovo įrengtų polių tolesnius pamatų ir sienų statybos darbus atliko ieškovas, todėl atsakomybė už tų darbų tinkamą atlikimą tenka pačiam ieškovas. Tyrimo akte taip pat nurodyta, kad mūro sienoje 8-17-E formuojasi deformaciniai plyšiai, nes nebuvo įrengta deformacinė siūlė. Deformacinė siūlė nebuvo numatyta projektinėje dokumentacijoje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad už pastato deformacijas atsakomybė tenka atsakovui.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, kai tuo tarpu apeliantas jokių nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-03 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009 yra nurodyta, kad defektai yra padaryti atsakovo UAB „Geostatyba“, todėl nustatytomis aplinkybėmis reikia vadovautis ir šioje byloje. Iš atsakovo prašoma priteisti tik tas turėtas defektų šalinimo išlaidas, kurių jis nėra atlyginęs. Kadangi atsakovas neįrodė savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų atleistas nuo pareigos atsakyti pagal ieškinį, todėl nėra ir pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą. Prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sumokėjęs žalos atlyginimą UAB „YIT Kausta būstas", todėl neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą, yra neteisėta. Žala - tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ar padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Nors ieškinio pareiškimo dieną ieškovas dar nepatyrė žalos, tačiau ši aplinkybė netrukdo ieškovui pareikšti ieškinio dėl būsimos žalos priteisimo. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vertintina, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-03 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009, kuriuo iš generalinio rangovo UAB korporacijos „Stameda“ yra priteista suma užsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ defektų šalinimo išlaidoms padengti, nustato neginčijamą užsakovo teisę į priteistą sumą ir privalomą rangovo pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 str.). Todėl vadovaujantis ieškovo pateiktais įrodymais, akivaizdu, kad yra reali tikimybė, jog dėl atsakovo kaltės ieškovui bus padaryta žala, o sprendimu priteistos žalos atlyginimo klausimas negali būti vertinamas tokiu būdu, kad UAB korporacija „Stameda“ nepagrįstai praturtėtų tuo atveju, jeigu realiai neįvykdžiusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-03 teismo sprendimo prisiteistų minėtą sumą iš kalto asmens, įgyvendindama savo regreso teisę.
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias užsakovas ir subrangovas neturi teisės vienas kitam reikšti piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB „YIT Kausta būstas" buvo tiesiogiai pareiškusi pretenzijas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo ir UAB „Geostatyba" atlygino šias išlaidas tiesiogiai sumokėdama UAB „YIT Kausta būstas" 4103,00 Lt pagal jos išrašytą sąskaitą, nepaneigia CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo galimybės toje apimtyje, kurioje šalys tarpusavio susitarimu pasiekia taikų iškilusio ginčo ar atsiradusių problemų sprendimo būdą. Kaip teigė pats apeliantas, visos suinteresuotos šalys, dalyvavusios Toyota automobilių centre statybos darbų procese (išskyrus ieškovą, kuris nedalyvavo šiame susirinkime dėl nežinomų priežasčių) susitarė tiesiogiai tartis dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. UAB „Geostatyba", vadovaudamasi šio susitikimo nutarimais, susitarė su UAB „YIT Kausta būstas" dėl remonto darbų apimties, suderino šių darbų sąmatą (2007- 07-13 lokalinė sąmata) ir apmokėjo už juos pagal UAB „YIT Kausta būstas" pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą VBS Nr. 0001166. Tačiau nepasiekus susitarimo dėl visos nustatytų statybos darbų defektų šalinimo sumos atlyginimo, buvo nagrinėjamas ginčas teisme civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009. Į ieškinio sumą UAB „Geostatyba“ atlygintos išlaidos nebuvo įskaičiuotos, o dėl likusios sumos, dėl kurios nebuvo susitarta ir kilo ginčas, priteisimo buvo vertinami teisiniai santykiai tarp užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo, kuriems taikytos CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą. Todėl ta aplinkybė, kad UAB „YIT Kausta būstas“ nereiškė pretenzijų ir atitinkamai reikalavimo ieškiniu subrangovui UAB „Geostatyba“, dar nepagrindžia apelianto nurodomos aplinkybės, kad visi klausimai dėl UAB „Geostatyba" atsakomybės ir garantinių įsipareigojimų, susijusių su Toyota automobilių centre atliktais darbais, yra suderinti ir išspręsti.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2007 m. kovo 28 dieną vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo UAB „YIT Kausta būstas", UAB korporacija „Stameda", UAB „Geostatyba", buvo sutarta, kad UAB korporacija „Stameda" padengs pagrįstas statinio remonto išlaidas atsiradusias dėl jos ar jos subrangovo netinkamai atliktų darbų, tačiau UAB korporacija „Stameda" šių darbų neatliko, tada UAB „YIT Kausta būstas" šiuos darbus atliko savarankiškai ir pateikė 2007-07-20 pranešimą Nr. 84 bei sąskaitas, neatleidžia apelianto nuo atsakomybės, nes susirinkimo protokolinis susitarimas jo nevykdymo atveju nepaneigia tarp šalių pasirašytomis rangos ir subrangos sutartimis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-03 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1593-541/2009 nustatyta, kad defektai buvo nustatyti sienoje ašis 8-C-D ir sienoje ašis 7-8-C dėl netolygių polinių pamatų sėdimo deformacijų. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad 2003-05-22 statybos rangos sutartimi rangovas UAB korporacija „Stameda“ ir subrangovas UAB „Geostatyba“ susitarė dėl pastato pamatų polių įrengimo Toyota automobilių centro objekte (duomenys neskelbtini). Sutartimi sulygtas darbas atliktas netinkamai, kas konstatuota 2006-12-20 aktu.
Apeliantas skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė CPK 182 str. 2 d. nuostatas, nes pasisakė tik dėl Toyota automobilių centro pastato (duomenys neskelbtini), polinių pamatų sėdimo deformacijų ir darbų defektų, bet nepatvirtino, kad žala padaryta dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad turi būti iš naujo įrodinėjama aplinkybė, kad žala užsakovui buvo padaryta dėl atsakovo UAB „Geostatyba" kaltės. Apeliantas nors ir tvirtina, kad atsakovas polius įrengė pagal ieškovo pateiktą projektinę dokumentaciją ieškovo parengtoje statybos aikštelėje ant ieškovo sutankinto grunto, o tyrimo aktas nenurodo priežasčių, dėl kurių atsirado netolygios polinių pamatų sėdimo deformacijos, todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad atsakovas netinkamai atliko polių įrengimo darbus nėra jokio pagrindo, nes netolygių polinių pamatų sėdimo deformacijų atsiradimo priežastys nebuvo nustatytos, ant atsakovo įrengtų polių tolesnius pamatų ir sienų statybos darbus atliko ieškovas, todėl atsakomybė už tų darbų tinkamą atlikimą tenka pačiam ieškovui, deformacinė siūlė nebuvo numatyta projektinėje dokumentacijoje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad už pastato deformacijas atsakomybė tenka atsakovui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų dėstomas aplinkybes. Vien neigimas nesudaro pagrindo nevertinti pateiktų įrodymų pagal jų įrodomąją galią, jeigu nėra kitų įrodymų, kurie tą neigimą pagrįstų. Įrodymai nepateikti nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tuos įrodymus byloje, kurie buvo pateikti (CPK 12 str.) ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovo atsikirtimas jokiais įrodymais nepagrįstas, t.y. atsakovas (rangovas) neįrodė, kad statinio trūkumai, konstatuoti 2006-12-20 akte, atsirado dėl projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo kaltės, taip pat neįrodyta, kad dėl atsiradusių defektų yra kaltas pats ieškovas (CPK 178 str.).
Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškinys neatitinka CPK 79 ir 80 str. reikalavimų, kadangi 335,88 Lt žyminį mokestį sumokėjo S. Š., bet ne ieškovas. Teisiniam santykiui pagal analogiją taikytinas CK 6.51 straipsnio nuostatos, kai trečiasis asmuo už skolininką įvykdo prievolę. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumokėto žyminio mokesčio dalyje priteisė ieškovui, tai nėra pagrindo vertinti, kad buvo pasisakyta dėl kitų asmenų teisių ar pareigų, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad žyminis mokestis nesumokėtas, ar neteisėtai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinių skundų, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., 329 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš UAB „Geostatyba“ 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.