- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-10
- Bylos Nr.
- 2-601
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lietuvos Respublikos, Danutė Milašienė (pran.), Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- A. S., B. S., T. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos ąžuolas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S., B. S. ir T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, civilinėje byloje Nr. 2-2576-51/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos ąžuolas“ ieškinį atsakovams A. S., B. S., T. Z. dėl piktnaudžiavimo teise ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Baltijos ąžuolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. S., B. S., T. Z., kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 456 682, 79 Lt nuostolių atlyginimo. Motyvuodamas didele ieškinio suma bei pensiniu atsakovų A. S. ir B. S. amžiumi, ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovui A. S. priklausančius: administracines patalpas (duomenys neskelbtini); 714/10000 dalį patalpos-neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); taip pat atsakovei B. S. priklausančius: butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); sodo pastatą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip jį suvaržyti bei mažinti turto vertę. Motyvavo didele ieškinio suma, pensiniu atsakovų amžiumi, bei nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai, siekdami išvengti neigiamų padarinių jų atžvilgiu, gali bandyti parduoti, kitaip perleisti ar įkeisti jiems priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, negalėdamas nustatyti atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto vertės, ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, 460 000 Lt sumai areštavo atsakovų A. S. ir B. S. nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti ar įkeisti, o šios nutarties vykdymą pavedė antstoliui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:
teismas, pavesdamas surasti ir areštuoti atsakovų turtą antstoliui, viršijo ieškovo prašymo ribas, nes vykdant skundžiamą teismo nutartį atsiras papildomų išlaidų, susijusių su nutarties vykdymu ir nekilnojamojo turto vertinimu;pensinis amžius nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžiantis motyvas. Be to, teismo išvada, kad atsakovai gali jiems priklausantį turtą perleisti ar įkeisti, nepagrįstą, nes tokių duomenų byloje nėra; laikinosios apsaugos priemones viršija ieškinio sumą, nes ieškovo reikalavimų suma sudaro 393 209, 79 Lt; panaikinti atsakovams pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžia ir viešasis interesas (CPK 150 str. 2 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos operatyviai, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kita vertus, šią grėsmę teismas turi motyvuoti (CPK 145 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių proceso teisės normų nepažeidė, nes laikinąsias apsaugos priemones pritaikė motyvuotai, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškinio sumą, šalių padėtį. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir motyvus, teismas pažeidė įstatymo reikalavimus. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiančių asmenų nurodyti šių priemonių taikymo pagrindą sudarantys argumentai nesaisto klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjančio teismo, kadangi imperatyvą motyvuoti priimamus procesinius sprendimus numato civilinio proceso įstatymas (CPK 145 str. 4 d., 148 str. 4 d. 3 p.). Taip pat nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas viršijo ieškovo prašymo ribas. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti, nurodė konkrečius areštuotinus atsakovams A. S. ir B. S. priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad šių daiktų rinkos vertė nėra aiški, dėl ko gali būti nepagrįstai ir neteisėtai areštuota didesnės vertės turtas nei jo reikia ieškiniui užtikrinti (CPK 145 str. 2 d.), 460 000 Lt sumai areštavo atsakovų A. S. ir B. S. nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti ar įkeisti. Tai atitinka CPK 145 straipsnio antrosios dalies nuostatą, jog laikinosios apsaugos priemonės teismo turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, ir jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Todėl apeliantų argumentai dėl nutarties vykdymo išlaidų negali būti pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsprendė tiek jų taikymo masto klausimą, tiek vykdymo būdą ir tvarką, nutarties vykdymą įstatymo nustatyta tvarka pavesdamas antstoliui. Tokią nutartis atitinka CPK 145 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujų įrodymų tiek atsakovai turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, visas jas arba jų dalį panaikinti, tiek ieškovas turi teisę prašyti imtis papildomų priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 146 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.