Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. L., asmens, dėl kurio sprendžiamas klausimas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui A. R.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, be išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. dėl vidutinio protinio atsilikimo, negalėdamas suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo, negalėdamas valdyti savo veiksmų, sukėlė fizinį skausmą nepilnametei E. V., t. y. jis, 2017 m. lapkričio 9 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), rankomis apglėbęs nukentėjusiąją E. V. per liemenį, pargriovė ją ant žemės ir, laikydamas už kuprinės bei kojos, neleido jai atsistoti. A. M. tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. V..

Į teisiamąjį posėdį A. M. neatvyko. Byloje esančiu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad A. M. dėl vidutinio protinio atsilikimo negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (1 t., b. l. 107-108). Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. nurodė, kad A. M. duoti paaiškinimų teismo posėdyje dėl savo sveikatos būklės ir diagnozuoto psichikos sutrikimo negali. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, eksperto paaiškinimus, į tai, kad A. M. atstovauja gynėjas, teismas sprendžia bylą nagrinėti, nedalyvaujant asmeniui, dėl kurio sprendžiamas klausimas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Nukentėjusioji nepilnametė E. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. ji pažįsta, jis yra jos kaimynas, ir parodė, kad įvykio dieną, ji iš ryto viena ėjo į mokyklą, buvo tamsu. Jos draugės buvo jau nuėjusios toliau. Iš pradžių A. M. ji nematė. Pamačiusi A. M., paklausė, ką jis veikia tokiu ankstyvu laiku, į ką jis jai atsakė, kad plauna batus. Eidama, pašvietė žibintuvėliu ir pamatė, kad A. M. prie jos artėja, tada ji pradėjo greičiau eiti, bet jis ją pasivijo, pagriebė už liemens, nuvertė į griovį ant kairio šono, laikė už jos kuprinės, nepaleido. Ji prašė, kad ją paleistų, bet jis nepaleido. Tada ji pradėjo šaukti savo draugėms, kad šios ateitų į pagalbą. Atėjo D. Š. ir K. Š., ir netrukus pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. Ji buvo išsigandusi, kairę koją skaudėjo ir po įvykio. Ji žino, kad A. M. serga, tačiau jo neerzino ir iš jo nesityčiojo, pinigų jokių neprašė, o tik paklausė, ką jis veikiantis. A. M. jai daugiau nieko nedarė. Po įvykio, A. M. atėjo kartu su mama, ir jos atsiprašė.

Nukentėjusiosios nepilnametės E. V. atstovė pagal įstatymą V. V. parodė, kad paties įvykio ji nematė. A. M. pažįsta, nes jis buvo jos kaimynas. A. M. mama prižiūri jį, jis padeda savo tėvams atlikti ūkio darbus. Jai yra žinoma, kad A. M. ne pirmą kartą užpuola žmones. Kai A. M. parvertė jos dukrą, ji buvo labai išsigandusi, po įvykio jai skaudėjo kairį šoną, teko gerti žolinius raminančius vaistus. Dėl įvykio A. M. atsiprašė jos ir jos dukters, jos jam atleido. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia, pretenzijų A. M. neturi. Mano, kad A. M. priverčiamųjų medicininių priemonių taikyti nereikėtų.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis. A. M. ir visą jo šeimą pažįsta. Parodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d., 8.15 val., ryte, jai atvykus į darbą, paskambino R. Š., pranešė, jog A. M. užpuolė E. V.. Nedelsiant apie įvykį pranešė policijai. Ji kartu su seniūnu nuvyko pas nukentėjusiąją E. V.. Mergaitė buvo išsigandusi, nekalbėjo. Po to E. V. jai paaiškino, kad ji ėjo į mokyklą, pamatė stovintį A. M., jį pakalbino, ir ėjo toliau, tačiau A. M. pradėjo ją vytis, pagriebęs ją, parvertė ant šono. E. V. pradėjo šauktis pagalbos, po ko, netrukus atbėgo R. Š. vaikai, o R. Š. nukentėjusiąją parvežė iš mokyklos namo. E. V. jai minėjo, jog jai skauda šoną. Ji pati su A. M. nebendravo. Žino, jog abi šalys susitaikė.

Liudytoja R. Š. paaiškino, kad A. M. yra jos kaimynas ir parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje, jai būnant darbe, paskambino jos dukra D. Š. ir pasakė, kad E. V. išprievartavo A. M.. Ji labai išsigando, nedelsiant nuvyko į mokyklą, pasiėmė E. V. ir nuvežė ją namo, taip pat paskambino socialinei darbuotojai. E. V. buvo purvina, jai ji minėjo, kad skauda šoną, į gydymo įstaigą jos nevežė, nes nereikėjo. E. V. jai papasakojo, jog jos dukros ėjo link autobuso, o E. V. ėjo joms iš paskos. Netrukus jai beinant, ją užpuolė A. M., parvertė į griovį, laikė, nepaleido, E. V. pradėjo cypti, į pagalbą atbėgo jos dukros. Labai bijo, kad visa tai gali pasikartoti. Mano, kad A. M. mama nesuvaldo jo, A. M. yra pavojingas, nebe pirmą kartą taip elgiasi, seka į mokyklą einančius vaikus. Mano, kad, jei A. M. mama jam reguliariai duotų vaistus, jis nebūtų pavojingas. Taip pat paminėjo, kad A. M. yra darbštus vaikinas, padeda savo šeimai atlikti ūkio darbus.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad A. M. yra jos sūnus. Prisimena, kad įvykio rytą šėrė gyvulius. A. M., pasišėręs gyvulius, nuėjo nusiplauti batų į kanalą. Pro šalį ėjo E. V. ir R. Š. mergaitės, kurios švietė į jų namų langus žibintuvėliais. A. M. paklausė mergaičių, kodėl jos šviečia su prožektoriumi, į ką jos jam atsakė „Tylėk, tu baiboke, duok pinigų“. Kadangi mergaitės pasišaipė iš jos sūnaus, tai jis ir nuvertė E. V. į griovį. Po įvykio A. M. gulėjo ligoninėje, gydytojai jai sakė, kad jis yra ramus. Jos sūnus nuolat geria vaistus. Nors A. M. turi mobilų telefoną, bet niekam neskambinėja. Jis niekada jam nėra sakęs, kad jam reikia mergaičių. Kadangi mergaitės pasišaipė iš jos sūnaus, todėl jis ir supyko. Prašo netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, nes sūnus yra ramus, paklusnus vaikas. Ji yra pati pajėgi susitvarkyti su sūnumi, nes jis jos klauso, padeda jai ūkio darbuose. A. M. vieno nepalieka, kai ji būna išvykusi, jį prižiūri jo tėtis. Teigia, kad A. M. nei iš šio, nei iš to kitų žmonių neužpuldinėja, tik, jei jį patį žmonės suerzina, tada jis susierzinęs būna piktas. A. M. alkoholio nevartoja, nėra buvęs baustas ar teistas, mano, kad jis nėra pavojingas visuomenei.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. T. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad A. M. dėl įgimtos silpnaprotystės negalėtų būti pilnavertis proceso dalyvis. A. M. kažkiek suprastų kas vyksta, bet esmės nesuvoktų. A. M. liga negydoma, jam daugiau reikalinga auklėjamoji priemonė, priežiūra. Eksperto teigimu, A. M. gydymas nėra reikalingas, vaistų visai nereikia, nes tokių vaistų nėra. A. M. nėra pavojingas visuomenei, nėra agresyvus. Ekspertas rekomenduoja A. M. stebėti, bet taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikia. A. M. galima prilyginti aštuonių metų vaikui, todėl jam būtina šeimos narių ar kitų asmenų priežiūra. Taip pat, papildomai paaiškino, kad A. M. dėl jo turimo psichinio sutrikimo skirti medicininį stebėjimą taip pat netikslinga.

2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d., 08.54 val., per policijos pajėgų vieneto darbo vietą buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ryte laukiant mokyklinio autobuso, buvo užpulta E. V., gyv. (duomenys neskelbtini) Pranešėja (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme pasitiko V. V., kuri paaiškino, kad, grįžusi į namus nepilnametė dukra E. V. jai nurodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 7.00 val., einant į autobusų stotelę (duomenys neskelbtini), ją sugriebė kaimynas A. M. ir, pargriovęs ant žemės ją stipriai prispaudė, neleido atsistoti sakydamas žodžius ,,aš tave myliu“. Paprašius E. V. papasakoti apie įvykį, ji nurodė, kad, einant į autobusų stotelę prie jos pribėgo kaimynas A. M., ją sugriebė ir pargriovęs ant žemės ją stipriai prispaudė, neleido atsistoti sakydamas žodžius ,,aš tave myliu“. E. V. išsigando ir pradėjo šauktis aplinkinių pagalbos. Autobusų stotelėje buvusios mergaitės D. Š. ir K. Š. pradėjo bėgti link E. V., tuo metu A. M. paleido mergaitę ir pasišalino. E. V. iškart po įvykio bijojo eiti į namus, nes link jos namų pusės pasišalino A. M.. E. V. autobusu išvažiavo į mokyklą, o iš mokyklos ją paėmė ir parvežė į namus R. Š. (1 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota, kad Skuodo gatvėje, (duomenys neskelbtini), yra įvažiavimas į kiemą, esant (duomenys neskelbtini) Nuo įvažiavimo pietų kryptimi už 10 metrų pasukus į dešinę pusę ir perlipus griovį, praėjus du metrus į vakarinę pusę, dirvoje yra neryškus bato pado dalies antspaudas. Šalia bato pado antspaudo dalies 0.25 x 0.15 m plote yra žemės paviršiaus įspaudai, įdubimai. Ši vieta ir yra įvykio vieta, kur buvo apversta nukentėjusioji E. V.. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 15-16, 19-20).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. – kovo 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-77/2018 konstatuota, kad šiuo metu A. M. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė); A. M. nusikalstamos veikos galimo padarymo metu, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d., dėl vidutinio protinio atsilikimo, negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų; A. M. šiuo metu dėl vidutinio protinio atsilikimo negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; A. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti netikslinga (1 t., b. l. 107-108).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė A. M.. 2017 m. lapkričio 9 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini)., A. M. rankomis apglėbęs nukentėjusiąją E. V. per liemenį, pargriovė ją ant žemės ir, laikydamas už kuprinės bei kojos, neleido jai atsistoti. Taip A. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. V..

Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų, jau baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. M. buvo nepakaltinamas ir šiuo metu jis yra nepakaltinamas, nes dėl psichikos sutrikimo negali suvokti Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų (BK 17 straipsnio 1 dalis). Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš A. M. sveikatos būklės nustatymo ekspertizės akto išvadų, eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu, A. M. nepakaltinamas, bausmės prasmės jis suprasti negali, kalbėti apie kokios nors bausmės paskyrimą nėra teisinio pagrindo. Dėl nepakaltinamo asmens svarstytini tik priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BK 98 straipsnis).

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertai skirti A. M. priverčiamąsias medicinos priemones nerekomendavo (1 t., b. l. 107-108). Teisiamajame posėdyje teismo psichiatras-ekspertas pareiškė nuomonę, jog A. M. pakaktų artimųjų priežiūros.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimą, atsižvelgęs į A. M. padarytos veikos pobūdį, į jo psichikos būseną, į tai, kad jo psichinė negalia yra įgimta, jis yra neįgalus, kad jis dėl nepagydomos ligos (įgimtos silpnaprotystės) be artimųjų pagalbos apsieiti negali, jis nėra agresyvus ir visuomenei nepavojingas, teismas daro išvadą, kad priverčiamosios medicinos priemonės (priverčiamojo gydymo) A. M. netaikytinos, nes priverčiamasis gydymas šiuo atveju yra netikslingas, A. M. perduodamas artimųjų globai (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti, kad A. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamąją bylą dėl fizinio skausmo sukėlimo E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutraukti.

A. M. priverčiamosios medicinos priemonės netaikyti, perduoti A. M., gimusį 1991 m. spalio 9 d., globoti jo motinai R. M., gimusiai 1961 m. rugpjūčio 18 d., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Turinčius reikšmės bylai daiktus – CD laikmeną, su E. V. apklausos garso ir vaizdo įrašu, teismo nutarčiai įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.