Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (toliau – S. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant S. K. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu S. K. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš S. K. priteista 400 (keturi šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo T. V. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. K. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę S. K. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju buvo padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad S. K. niekur nedirba (1 t., b. l. 153), tačiau yra registruotas darbo biržoje, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas nuo 2015 m. gruodžio 11 d., jam diagnozavus psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant opioidus, priklausomybės sindromą (1 t., b. l. 159), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. bei 2017 m. rugpjūčio 28 d. S. K. lankėsi ir (duomenys neskelbtini) psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (1 t., b. l. 161). Atsižvelgė ir į tai, kad praeityje S. K. buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 141-151), ne kartą teistas už tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Spręsdamas S. K. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas S. K. skyrė griežčiausią BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

9. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistojo teisinę padėtį, paskiriant jam švelnesnę bausmę, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas, nepaisant jauno S. K. amžiaus, jam nėra pirmasis, jo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar nesulaukus pilnametystės (pirmasis teistumas – 2008 m. rugsėjo 9 d.). Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirtos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. laisvės apribojimas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, ką neabejotinai patvirtina ne tik jo ankstesni teistumai, bet ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės – nusikalstama veika įvykdyta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jų egzistavimas neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju S. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu, į ką, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, buvo neabejotinai atsižvelgta skiriant S. K. būtent laisvės atėmimo bausmę.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo, svarbu paminėti ir į tai, kad praeityje S. K. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio bei pavojingumo administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, padarymą (1 t., b. l. 141-151). Dauguma nuteistajam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų yra susiję su neteisėtu S. K. narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimu, viešosios tvarkos pažeidimais bei smulkiosiomis svetimo turto vagystėmis, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio S. K. nedaro, pažeidinėja visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas bei įstatymus. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad už administracinių nusižengimų padarymą S. K. skirtos piniginės baudos nėra sumokėtos (1 t., b. l. 152), tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, turėdamas vos pagrindinį išsilavinimą, S. K. niekur nedirbo ir nesimokė, kas rodo silpną apelianto darbinę motyvaciją bei menką norą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, savo laisvą laiką mieliau skiriant betiksliam laiko leidimui, neretai skatinančiam ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog jis mokosi Darbo biržoje ir ketina įsidarbinti UAB „K. K.“. Atmetant šiuos S. K. apeliacinio skundo motyvus visų pirma pažymėtina, kad jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikė. Tačiau, net ir tikint šiais nuteistojo teiginiais, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės švelninimui šios aplinkybės nėra pakankamos. Atsižvelgiant į iš esmės neigiamai vertintiną nuteistojo asmenybę, neabejotina, jog tokius jo veiksmus – mokslą ir ketinimą įsidarbinti, paskatino siekis sušvelninti savo teisinę padėtį bei tokiu būdu išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Analizuojant S. K. asmenybę charakterizuojančius požymius paminėtina ir tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, S. K. neteisėtam elgesiui didelę įtaką turi narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas, dėl ko, nuo 2015 m. gruodžio 11 d., S. K. diagnozavus psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant opioidus, priklausomybės sindromą, jis yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros/dispanserinę grupę (1 t., b. l. 159). Tačiau šio apelianto pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai skatinančio veiksnio korekcijai nuteistasis jokių pastangų iš esmės nededa, tokiu būdu akivaizdžiai kritiškai nevertindamas nei savo neteisėtų veiksmų, nei jais sukeliamų pasekmių.

11. Esant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai neabejotina, kad S. K. gyvenimo būdas iš esmės yra orientuotas ne į savo tikslų siekimą tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet į betikslį laisvalaikio praleidimą, neabejotinai skatinantį neteisėtą S. K. elgesį, dėl ko, nesant jokių jo elgesio pokyčių teigiama linkme, tikėtis jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kai švelnesnio pobūdžio bausmės, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, teigiamos įtakos apelianto elgesiui praeityje neturėjo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors skunde akcentuojamas nuteistojo rūpestis mažamete dukra bei sergančia mama, tačiau įvertinus visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, šie apelianto skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs. Įvertinus paminėtas nuteistojo S. K. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

11.1. Pažymėtina, kad nors už nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje padarymą S. K. buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau bausmės dydis paskirtas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Be to, buvo taikytos BK 64 ¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, su 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, buvo pagrįstai subendrinta taikant BK 64 straipsnio nuostatas, be kita ko parenkant nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo, t. y. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant tik minimalią bausmės dalį, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje, 50 straipsnio 2 dalyje - 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, todėl ir subendrintą bausmę vertinti kaip per griežtą, jokio pagrindo nėra.

12. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti S. K. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12.1. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą S. K. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu S. K. inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti S. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog praeityje S. K. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti S. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – aplinkybę, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, jo norą gyventi laisvėje su šeima, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.