Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04384-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija 128.17

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 17 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto daikto savininkės V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties, kuria nutarta priverstinai parduoti įkeistą turtą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas bankrutuojanti AB „Snoras“ pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui pakartotinį prašymą išieškoti 836 020 Lt skolą ir 274 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 8 proc. metines palūkanas, parduoti iš varžytynių kreditoriui įkeistą skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (2t., 10–13 b. l.).

V. B. buvo duotas vieno mėnesio terminas sumokėti skolą, kuris baigėsi 2011 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi kreditoriui AB „Snoras“ iškėlė bankroto bylą. V. B. nežinojo į kokią sąskaitą ir kokia tvarka sumokėti skolą, todėl laukė kol kreditorius apie tai ją informuos. Tačiau jokio pranešimo iš kreditoriaus ji negavo. Kadangi per nustatytą vieno mėnesio terminą skolai sumokėti, kreditoriui buvo iškelta bankroto byla ir jis nepranešė skolininkei V. B. kaip ir kokia tvarka ji gali grąžinti skolą, todėl teismo priimta nutartis parduoti jai ir L. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu.

Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius AB „Snoras“ 2011-07-04 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą, areštuojant bankui įkeistą turtą (1 t., 2–4 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi buvo areštuotas V. B. ir L. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (1 t., 98–100 b. l.). V. B. pateikus atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-08 nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių miesto apylinkės teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, 2011 m. spalio 6 d. priėmė nutartį, kuria areštavo V. B. ir L. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad nesumokėjus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (1 t., 153–156 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2011-11-30 nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutartį. 2012-02-02 Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas pakartotinis kreditoriaus bankrutuojančios AB „Snoras“ prašymas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto (2 t., 10–13 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-07 nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą, nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių bankui įkeistą turtą (2 t., 56–58 b. l.).

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad iškėlus kreditoriui bankroto bylą ji nebuvo informuota į kokią sąskaitą ir kokia tvarka sumokėti skolą, nors ji buvo pasiruošusi tai padaryti. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius AB „Snoras“ į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. B. ir G. B. kreipėsi 2011 m. liepos 4 d., o teismas 2011-07-08, priimdamas nutartį, įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus 780 012,34 Lt skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (1 t., 98–100 b. l.). Taigi, apie pareigą sumokėti skolą ir jos atžvilgiu pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, skolininkė V. B. žinojo jau 2011 m. liepos mėnesį. V. B., žinodama, kad jos atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, turėjo galimybę sumokėti kreditoriui skolą dar tuo metu, kai kreditoriui nebuvo iškelta bankroto byla. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ji ruošėsi grąžinti suteiktą paskolą, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriui ji to padaryti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu šį atskirojo skundo argumentą. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad kreditoriui AB „Snoras“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Kreditorius bankrutuojanti AB „Snoras“ internetiniame puslapyje (www.snoras.com) 2011-12-28 pateikė informaciją paskolų turėtojams, kurioje nurodė, kad atnaujino įmokų priėmimą, nurodė įmokų sumokėjimo tvarką, kontaktinius telefonus paskolų grąžinimo klausimais. Be to, visa ši informacija pastoviai buvo skelbiama per visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją) ir buvo prieinama visiems Lietuvos gyventojams, todėl turėjo būti žinoma ir skolininkams V. B. ir G. B.. Be to, LR CK 6.56 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens, skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę, sumokėdamas ją į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu įvykdymu. Pažymėtina, kad bankrutuojančios AB „Snoras“ internetinėje svetainėje paskolų turėtojams kaip tik ir nurodyta, jog įmokas ir kitas pagal paskolos sutartis mokėtinas sumas klientai gali sumokėti bet kuriame veikiančiame komerciniame banke pagal nurodytą tvarką (2 t., 72–73 b. l.). Apeliantei pasidomėjus paskolos grąžinimu, šią informaciją ji būtų radusi internetinėje svetainėje ir būtų galėjusi sumokėti skolą kreditoriui. Iš auksčiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad skolininkės V. B. atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ji negalėjo grąžinti paskolos dėl informacijos trūkumo, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad skolininkė V. B. apeliacinės instancijos teismui skundė visas pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis, todėl akivaizdu, kad priverstinis skolos išieškojimas iš jai ir L. P. įkeisto nekilnojamojo turto, užsitęsė.

Iš auksčiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad kreditorius bankrutuojanti AB „Snoras“ pagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą, o apeliantė įrodymų, paneigiančių kreditoriaus teiginius, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai nutarė parduoti iš varžytynių bankui įkeistą turtą.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Absoliučių Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.