Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-07 · Byla Nr. ATP-354-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-04-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
ATP-354-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00283-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
P. K.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-354-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00283-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.3; 45.4.5.; 79.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio operatyvaus valdymo grupės vyresnysis specialistas R. B. 2014 m. sausio 17 d. P. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. sausio 17 d., 0.21 val. kelyje (duomenys neskelbtini), Neringos sav., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumas – 1,94 promilės), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šia veika P. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu P. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pritaikius ATPK 33 straipsnį paskyrė galutinę nuobaudą - 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, mano, kad nutarimas yra neteisėtas. Apeliantas nurodo, kad jis neprisipažino kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, nesutiko su tuo, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir nesustojo stabdomas policijos pareigūno. Teisme paaiškino, kad alkoholį vartojo 2014 m. sausio 17 d., apie 00.40 val. parvažiavęs į namus iki atvykstant pareigūnams. Pravažiuojant apie 00.21 val. Alksnynės kontrolės postą, jis policijos pareigūno nepastebėjo. Be to, girtumas jam buvo nustatytas 2014 m. sausio 17 d., 02.18 val. ne už vairo, o policijai paėmus jį iš gyvenamosios vietos ir nuvežus į Neringos policijos komisariatą. Apeliantas teigia, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9- 990/2006).

Skunde taip pat teigiama, kad jis administracinėn atsakomybėn yra traukiamas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau iš bylos duomenų matosi, kad girtumas nustatytas po sulaikymo garažo patalpose ir pristačius į Neringos policijos komisariatą. Be to, iš pareigūno V. S. paaiškinimo matyti, kad jis per langą pastebėjo atvažiuojantį apelianto automobilį, išbėgo ir ėmė mojuoti šviesą atspindinčia krivule, apeliantas jau buvo pradėjęs judėti pasikėlus automatiniam kasos atitvarui. Suprantama, kai automobilis juda, visas vairuotojo dėmesys yra nukreiptas i priekį, o ne į šonus, todėl šio policininko veiksmo jis negalėjo matyti. Iš liudytojų J. P. ir M. V. parodymų galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, neva jiedu matė apeliantą neblaivų kelte 2014 m. sausio 17 d., apie 0.21 val., kai jis buvo išlipęs iš automobilio ir svyravo. Tačiau iš tikrųjų keltas judėdamas ant vandens svyruoja, todėl mano, kad to nepakanka išvadoms apie kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad jis su šiais žmonėmis nėra pažįstamas, su jais nekalbėjo ir jų tą vakarą nematė, nors jie teigia, kad pažįsta apeliantą iš matymo. Mano, kad visuma išdėstytų motyvų rodo, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už veikas, kurių jis nepadarė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog P. K. kaltė dėl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl P. K. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus daryti.

Apeliantas yra teisus teigdamas, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl P. K. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – liudytojus J. P., M. V., V. S. ir R. B., apklausė patį P. K.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis automobilį vairavo blaivus, o stabdomas policijos pareigūno, nesustojo, nes jo nematė. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog alkoholį vartojo grįžęs į namus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad girtumas jam buvo nustatytas ne vairuojant automobilį, o kai jis buvo sulaikytas garaže. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog P. K. 2014 m. sausio 17 d, apie 00.20 val. vairavo neblaivus, patvirtina ne tik alkotesterio parodymai, tačiau ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytoja J. P. aprodė, kad 2014 m. sausio 17 d., apie 00.17 val. kelte pamatė asmenį ir sprendė, kad jis yra neblaivus iš to, kad jis svyravo ir tai matėsi iš jo išvaizdos, atpažino, kad tai yra P. K., nes anksčiau kartu mokinosi, prieš savaitę iki įvykio matė P. K. taip pat neblaivų (b. l. 44), o liudytojas M. V. parodė, kad kelte pamatė vyriškį, kuris išlipęs iš automobilio nuėjo į pagalbines patalpas, jam visiškai buvo sutrikusios motorinės funkcijos, iš elgsenos ir laikysenos matėsi, kad jis yra neblaivus, matė, kad jis įlipo į automobilio vairuotojo vietą ir nuvažiavo (b. l. 45). Tai, kad sulaikius P. K. jam buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas tik patvirtina liudytojų parodymus, kad P. K. buvo neblaivus, ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį. Atmestinas apelianto argumentas, kad keltas svyravo todėl galbūt liudytojams ir pasirodė, kad jis svyravo, nes liudytojai apie P. K. neblaivumą sprendė ne vien tik iš to, kad jis svyravo, tačiau tai matėsi iš jo išvaizdos ir kalbėjimo. Kadangi pats P. K. stabdomas policijos pareigūno, nesustojo (galimai taip elgėsi dėl to, kad siekė išvengti atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), nebuvo galimybės iš karto patikrinti P. K. girtumą, dėl to girtumas ir buvo nustatytas tik jį sulaikius. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5 – 6) matyti, kad P. K. atsisakė duoti paaiškinimus apie padaryto pažeidimo esmę, nenurodė jokių jo elgesį pateisinančių aplinkybių, nors turėjo tokią galimybę, o versiją, kad alkoholį gėrė grįžęs namo, pateikė tik pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią P. K. versiją vertino kaip gynimosi taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas taip pat neigia savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo padarymo, nurodo, kad jis nepastebėjo, jog jį stabdo policijos pareigūnas. Tačiau tokią apelianto versiją paneigia liudytojai J. P. ir M. V., kurie nurodė, kad jie važiavo paskui automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įtarė vairavo neblaivus P. K., ir prie Alksnynės posto aiškiai matė, kad uniformuotas policijos pareigūnas stabdė P. K. vairuojamą automobilį, tačiau šis nepakluso šiam teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ir nuvažiavo (b .l. 44 – 45). Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jis nematė, kaip jį stabdė policijos pareigūnas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad vairuojant automobilį vairuotojas turi būti atidus ir rūpestingas, tačiau pažymėtina, kad vairuotojas privalo stebėti ne tik vaizdą priekyje, tačiau ir šonuose bei gale, todėl apelianto versija, kad jis nematė, jog buvo stabdomas policijos pareigūno, atmetama, nes ją paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Kadangi nustatyta, kad P. K. automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, todėl galima pagrįstai teigi, kad P. K. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę todėl, kad norėjo išvengti girtumo patikrinimo ir atsakomybės už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Pažymėtina, jog policijos pareigūnų R. B. ir V. S. teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Taip pat nepagrįsta apelianto abejonė liudytojų J. P. ir M. V. suinteresuotumu bylos baigtimi, pats apeliantas skunde teigia, kad šių asmenų nepažįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kodėl liudytojai J. P. ir M. V. galėtų apkalbėti P. K., byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki, nėra. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. teiginiai, kad jis vairavo automobilį blaivus ir nematė, kad jį stabdo policijos pareigūnas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl atmestini ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, P. K. veikoje teisingai nustatė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimą nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė