- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-84-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00603-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- Š. A.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo Š. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės 1 m. 2 mėn. 6 d. dalis ir paskirta galutinė subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-07-03 iki 2012-07-05 ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012-07-05 iki 2012-07-11, pataisos įstaigoje išbūtas laikas nuo 2011-10-25 iki 2011-11-03. Iš Š. A. priteista V. V. 8500 litų padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 litų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. A. nuteistas už tai, kad 2012-06-30, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo spintelės pagrobė V. V. priklausančio automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, panaudodamas šiuos raktelius pateko į automobilį, kurio vertė 8000 Lt, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo ir jį pagrobė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Š. A. prašo jį išteisinti, nes nepadarė šio nusikaltimo. Nukentėjusysis akistatos metu nurodė kitokias aplinkybes, nei teisme. Š. A. teigia, kad V. V. negalėjo nueiti miegoti, nes pas jį bute buvo likusi I. M.. Kai laiptinėje apeliantas rūkė, V. V. pasakė, jog reikia antros draugės, nes jie I. M. nepasidalins. Tada apeliantui pasiūlius savo draugę J. S., V. V. pasakė, kad važiuotų jos parsivežti. Nukentėjusysis pats padavė automobilio raktelius. I. M. nieko nesakė, nes ji viena su V. V. nebūtų pasilikusi. Apeliantas išeidamas pasakė: „tuoj paėmu ir grįžtu“. V. V. suprato, ką jis turėjo omenyje. Po pusvalandžio nukentėjusysis paskambino, klausė ar apeliantas paėmė draugę, prašė greičiau sugrįžti, nes I. M. išėjo namo ir jis liko vienas. Š. A. teigia, kad jeigu V. V. nebūtų pats davęs automobilio, tai nebūtų skambinęs telefonu. Nukentėjusysis bijo savo tėvo, todėl ir parašė policijoje pareiškimą, jog apeliantas pavogė automobilį. Apeliaciniame skunde prašoma paimti telefonų išklotines 2012-06-30 ir 2012-07-01, kurios įrodytų jo nekaltumą. Š. A. prašo atsižvelgti į jo jauną amžių ir nuoširdų prisipažinimą, pažada visą žalą pilnai atlyginti.
Nukentėjusysis V. V. atsikirtimu į Š. A. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-07-11 nuosprendį. Priteisti iš Š. A. 600 Lt dėl išlaidų, patirtų už šio atsikirtimo surašymą. V. V. nurodė, kad Š. A. painiojasi savo parodymuose, nes teisme parodė, kad nukentėjusysis pasakė, kad parvežtų jam draugę, o apeliaciniame skunde – kad norėjo pabūti vienas su I. M.. Automobilio raktelius apeliantui davė tik parnešti alaus, kuris buvo automobilyje. Liudytojų J. S. ir A. J. parodymai paneigia Š. A. gynybinę versiją.
Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas Š. A. nuteisė už tai, kad jis 2012-06-30, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo spintelės pagrobė V. V. priklausančio automobilio „Renault Scenic“ užvedimo raktelius, kuriuos panaudodamas pateko į automobilį ir jį pagrobė.
Apeliaciniame skunde Š. A. prašo jį išteisinti, nes nepadarė šio nusikaltimo, teigia, kad V. V. pats davė automobilio raktelius važiuoti parsivežti merginos. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė BK 178 straipsnio 2 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Kadangi vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptaręs visų ištirtų byloje įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms sprendžiant Š. A. kaltės klausimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, juos neteisingai įvertino.
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti šias reikšmingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu papildomai buvo apklausti nuteistasis Š. A., nukentėjusysis V. V., liudytoja J. K., gautos UAB „Bitė Lietuva“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (Š. A.) ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) telekomunikacinių įvykių išklotinės.
Apygardos teisme nuteistasis Š. A. parodė, kad su V., išgėrę po skardinę alaus ir nusprendė pasikviesti merginų. Nuvažiavo į autobusų stotį, automobilį vairavo jis, paėmė I. M. ir D.. Namuose pas V. gėrė alkoholį. Kai D. išėjo namo ir liko viena I., jie nusprendė pakviesti kitą merginą. Jis paskambino J., kurią prižadėjo paimti iš (duomenys neskelbtini). V. jam pasakė, kad nuvažiuotų parvežti J.. Jie grįžo į kambarį, ieškojo automobilio raktelių. V. juos radęs, padavė ir prašė ilgai neužtrukti. Važiuodamas į kaimą, paskambino D. į (duomenys neskelbtini) ir pakvietė važiuoti kartu. Paėmęs J., (duomenys neskelbtini) paliko D. ir su sutiktais draugais gėrė alkoholį. Po to, J. paprašė parvežti ją namo. Jis vairuodamas automobilį užmigo ir padarė avariją. Kartu važiavo broliai (duomenys neskelbtini) ir A. J., kuris buvo išvežtas į ligoninę. Jį paėmė pusseserės draugas E.. Tokius pačius parodymus Š. A. davė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 103).
Nukentėjusysis V. V. apygardos teisme parodė, kad susitiko su Š., nes ieškojo darbuotojų, kurie padėtų ūkyje. Pokalbio metu išgėrė alaus. Susitarė vakare pas jį bute išgerti. Nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, iš stoties paėmė merginas, su kuriomis buvo susitaręs Š.. Nuvažiavo į butą, gėrė alkoholį, po kurio laiko viena mergina išėjo namo ir kita mergina ruošėsi eiti namo. Buvo sutarta, kad Š. A. miegos jo bute, todėl ištraukė čiužinį. Parsivežti merginą neplanavo, nes jis turėjo iš ryto dirbti. Automobilio raktelius, davė Š., kad parneštų iš automobilio alų, tačiau važiuoti automobiliu neleido. Kai Š. A. išėjo į kiemą, mergina neužilgo taip pat išėjo. Ji buvo grįžusi, sakė, kad Š. nėra, ką tiksliai pasakė negali prisiminti, galėjo pasakyti, kad nėra automobilio. Jis netikėjo, galvojo, kad ji apsiriko. Jai išėjus, jis užmigo. Atsibudo apie 5 ar 7 val., nerado automobilio raktų ir skambino Š. A.. Ryte automobilio nebuvo. Paskambino Š., pokalbis buvo neaiškus, kalbėjo apie eismo įvykį. Teisiamojo posėdžio metu V. V. taip pat parodė, kad Š. A. padavė automobilio raktelius, tik parnešti alaus iš automobilio (b. l. 104).
Apygardos teisme liudytoja J. K. parodė, kad 2012-06-30, apie 5.30 val. ryto gavo iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvykus į eismo įvyko vietą, pamatė nuvažiavusį ir apsivertusi ant stogo automobilį. Vienas jaunuolis gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, o 3 jaunuoliai stovėjo šalia. Vieną iš jų išvežė į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninę. Iškvietė operatyvinę grupę iš VPK. Ji surašė eismo įvykio protokolą. Vaikinas pats prisipažino, kad vairavo automobilį, neturėjo vairuotojo teisių. Automobilio dokumentus vairuotojas turėjo. Jokių pranešimų, kad automobilis vogtas nebuvo. Kiek pamena, vairuotojas sakė, kad dirba pas asmenį, kuriam priklauso automobilis. Kai grįžo, iš eismo įvykio vietos, į komisariatą, atvyko nukentėjusysis rašyti pareiškimą, kad yra pavogtas jo automobilis.
Apygardos teisme gautos UAB „Bitė Lietuva“ atsiųstos abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (Š. A.) ir abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (V. V.) telekomunikacinių įvykių išklotinės už laikotarpį nuo 2012-06-29 iki 2012-06-30. Išklotinės duomenys: Š. A. skambino V. V. – 2012-06-30, 00:10:32; 00:23:11; V. V. skambino Š. A. 00:23:55; Š. A. skambino V. V. 00:24:43; 00:29:13; 00:34:54; 00:39:40; 00:41:11; 00:44:19; 00:47:15; 02:11:11; V. V. skambino Š. A. 02:11:31; Š. A. skambino V. V. 02:24:21; 02:34:52; V. V. skambino Š. A. 02:35:13; Š. A. skambino V. V. 02:36:06; 04:17:05; V. V. skambino Š. A. 05:54:04; Š. A. skambino V. V. 06:09:02; V. V. skambino Š. A. 06:11:02; Š. A. skambino V. V. 07:31:13 (b. l. 160-173).
Pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą, todėl svarbu nustatyti ar Š. A. paėmė V. V. automobilį teisėtai ar ne, ar buvo įsitikinęs, kad neturi nukentėjusiojo sutikimo naudotis jo turtu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apygardos teisme Š. A. parodymai buvo nuoseklūs. Jis teigė, kad nukentėjusysis leido važiuoti savo automobiliu, pats padavė automobilio raktelius. Be to Š. A. elgesys po eismo įvykio taip pat patvirtina jo manymą, kad automobiliu jis naudojosi teisėtai. Liudytoja J. K. parodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, prie apvirtusio automobilio buvęs Š. A. pats prisipažino, vairavęs automobilį ir pateikė jo dokumentus. Jokio pranešimo apie pavogtą automobilį nebuvo.
Byloje surinktais, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis V. V. automobilio raktus Š. A. davė pats, nuteistasis jų nevogė. Tai pripažino pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir nuteistasis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. A. nuo spintelės pagrobė V. V. priklausančio automobilio užvedimo raktelius, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Š. A. teigia, kad automobilio raktelius V. V. padavė parvežti merginą. Tai patvirtino liudytoja J. S., kuri parodė, kad Š. A. paskambino apie 2 val. ir pasakę, kad atvažiuos, siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jie susitiko, nuvežė draugą į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su draugais. Vėliau ją parvežė namo (b. l. 105). Tuo tarpu V. V. tvirtina, kad padavė automobilio raktelius Š. A. parnešti iš automobilio alų. Tačiau tokių parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Liudytoja I. M. (b. l. 19-20) teisme nebuvo apklausta, todėl jos parodymai negali būti vertinami, kaip savarankiškas įrodymas. Nors ši liudytoja buvo kartu su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju, matė kaip V. V. automobilio raktus padavė Š. A., bet tikros to priežasties galėjo nežinoti. Š. A. tvirtino, kad jie slėpė nuo I. M. ketinimus parsivežti merginą. Todėl iš išgirsto pokalbio ji galėjo suprasti, kad nukentėjusysis neleido važiuoti jo automobiliu Š. A., o pamačiusi, kad šis išvažiavo, apie tai pranešė V. V.. Tačiau nukentėjusysis, kaip pats teigia, tuo nepatikėjo ir ramiai nuėjo miegoti, nors Š. A. turėjo atnešti iš automobilio alaus, turėjo jo automobilio raktus.
Toks V. V. elgesys sužinojus, jog jo automobilio nėra kieme, kelia pagrįstų abejonių jo parodymų teisingumu. Be to nukentėjusiojo V. V. parodymus, kad jis užmigo apie 1 ar 2 val. ir apie automobilio dingimą sužinojo tik ryte, paneigia buvusių telekomunikacinių įvykių išklotinės nuo 2012-06-29 iki 2012-06-30, iš kurių matyti, kad tiek V. V., tiek Š. A. vienas kitam skambino 2012-06-30, 00:10:32; 00:23:11; 00:24:43; 00:29:13; 00:34:54; 00:39:40; 00:41:11; 00:44:19; 00:47:15; 02:11:11; 02:11:31; 02:24:21; 02:34:52; 02:35:13; 02:36:06; 04:17:05 (b. l. 160-161). Šie duomenys paneigia V. V. parodymus, jog jis Š. A. išėjus apie 1 ar 2 val. užmigo ir tik 5 ar 7 val. ryto pabudo. Telekomunikacinių įvykių išklotinės paneigia ir V. V. parodymus, jog jis ryte skambino Š. A., bet šis neatsiliepė. Išklotinių duomenys parodo, jog Š. A. skambino V. V. 04:17:05; 06:09:02; 07:31:13, o V. V. skambino Š. A. 05:54:04; 06:11:02. Paties nukentėjusiojo parodymai, kad sugrįžusi I. M. jam pasakė apie dingusį Š. A. ir automobilį, telekomunikacinių įvykių išklotinės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. ne tik žinojo, jog Š. A. išvažiavo jo automobiliu, bet ir leido jam važiuoti. Nukentėjusysis visai nemanė, kad jo automobilis buvo pavogtas, todėl ir nesikreipė į policiją.
Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad tokie Š. A. veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, todėl jo veiksmuose nėra inkriminuoto BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir Š. A. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Panaikinamas BK 64 straipsnio nuostatų taikymas. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Šiuo atveju civiliniam ieškovui suteikiama teisė ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. V. bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovė advokatė Irma Grikšelienė prašė priteisti iš Š. A. 1500 Lt atstovavimo išlaidas. V. V. prašė priteisti 600 Lt turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. BPK 106 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo gali būti išieškomos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi Š. A. išteisinamas, nukentėjusiojo V. V. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti tenka jam pačiam.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
Š. A. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, o jo prašymą priteisti išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti atmesti.
Šioje byloje panaikinti Š. A. kardomąją priemonę suėmimą.